Mamos ir tėčiai, kurie susidūrė su nemiegančiu kūdikiu, išbando daugybę būdų jį užmigdyti, nes poilsio reikia ne tik mažyliui, bet ir patiems tėvams. Kartais nė vienas būdas nepasiteisina arba rezultatas būna trumpalaikis. Tada nesunku pulti į neviltį, kurią dar labiau paaštrina nuovargis. Ar galima ką nors padaryti, kad kūdikis miegotų geriau?
Apie kūdikio miego ypatumus kalbamės su sertifikuota miego konsultante, Miego pelyčių įkūrėja Dovile Šafranauske, kuri sako, kad kūdikio miegą gali paveikti daugybė dalykų, apie kuriuos net nesusimąstome. Tad kaip padėti mažyliui ir visai šeima išsimiegoti?
– Dažni tėvai užduoda sau klausimą – kodėl mano vaikas nemiega (dažnai bunda)? Ką aš darau ne taip? Išties, kažkaip padėti geriau miegoti savo vaikui galime, tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikutis nemiega. Kokias priežastis jūs išskirtumėte?
– Jūs visiškai teisi, dėl klausimo, kurį sau užduoda tėvai: „Ką aš darau ne taip?“. Šį klausimą labai dažnai išgirstu ir pati bendraudama su tėvais.
Visgi, turime suprasti, kad miegas susijęs su daugybe fiziologinių, emocinių ir psichologinių niuansų. Todėl nėra vienos, visiems mažyliams tinkamos instrukcijos, o tai, ar mažylis miegos ramiai, nepriklauso tik nuo mūsų veiksmų.
Galima išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių neramaus miego priežasčių:
-
Mažylio sveikata. Jei kamuoja pilvuko skausmai, alergijos, maisto produktų netoleravimas, refliuksas ar kitos diskomfortą keliančios ligos, pirmiausia spręsti turėtume jas ir tik tada tikėtis ramesnio miego.
-
Dienos ritmas. Visuomet kviečiu tėvus pažinti savo mažylio individualius nuovargio, alkio ženklus. Tik taip galime parinkti tinkamą dienos ritmą. Kai kūdikis pervargsta ar yra guldomas nepakankamai pavargęs, o gal dienos metu per ilgai pamiegojęs, užmigti yra labai sunku. Tuomet, norėdami užmigdyti, tėvai sukuria nereikalingų įpročių.
Nėra vienos, visiems mažyliams tinkamos instrukcijos, o tai, ar mažylis miegos ramiai, nepriklauso tik nuo mūsų veiksmų.
-
Įpročiai. Kūdikiai turi poreikius, kuriuos būtina atliepti. Tačiau kaip tai padaryti, klausimas kur kas sudėtingesnis. Kartais tėvai, jausdami vidinį spaudimą užmigdyti mažylius kuo greičiau, imasi intensyvių pagalbos priemonių, prie kurių mažyliai gana greitai pripranta. Tai gali būti šokinėjimas ant gimnastikos kamuolio, vežiojimas vežimėliu po kuo nelygesnį kelią, intensyvus supimas ar net migdymas mašinoje. Kai mažylis įpranta užmigti su tokia intensyvia pagalba, jis jos tikisi ir pabudęs tarp savo miego ciklų.
-
Žinių apie kūdikių miego ypatumus trūkumas. Kartais, tiesiog iš nežinojimo, tėvai ne visai teisingai interpretuoja kūdikių miegą. Tarkime, naujagimiai miega gana neramiai, skleidžia įvairius garsus, raukosi ir tai yra visiškai normalu. Tačiau to nežinodami, tėvai akimirksniu reaguoja, bando kūdikį raminti, ima nešioti, taip jį dar labiau išbudindami, nepalikdami erdvės pereiti į naują miego fazę savomis jėgomis.
-
Tėvų lūkesčiai. Tėvus pasiekia labai skirtinga informacija apie mažylių miegą. Deja, kartais tėvai turi ne visai realių lūkesčių ir nusivilia, jei mažylis jų nepateisina. Iš tiesų, yra kūdikių, kurie nuo trečio mėnesio išmiega visą naktį, tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai nei norma. Biologiškai, naktiniai pabudimai yra natūralūs ir būtini daugumai kūdikių bent iki 8 mėnesio, o dažnu atveju ir ilgiau.
– Kai jau žinome vieną ar kitą priežastį, kaip jas reikėtų spręsti, kad vaikutis miegotų geriau?
– Pirmiausia visuomet žiūrime, ar miegą gali paveikti sveikatos būklė. Jei yra bent menkiausias to įtarimas, visuomet būtina konsultuotis su mažylio gydytoju.
Jei neramus miegas susijęs su įpročiais, juos galima nuosekliai keisti, tam naudojant švelnius metodus. Niekada nerekomenduoju palikti kūdikio kambaryje išsiverkti ir taip „išmokti“ miegoti. Tai tikrai nėra būtina, juolab, kad puikiai galime pagelbėti tiesiog pamažu atsisakydami vieno ar kito įpročio.
Niekada nerekomenduoju palikti kūdikio kambaryje išsiverkti ir taip „išmokti“ miegoti.
Taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kas padeda užmigti konkrečiai jūsų kūdikiui. Kartais tėvai nustemba atkreipę dėmesį, kad jų kūdikį per daug stimuliuoja buvimas ant rankų ir tai jam nepatinka, netgi trukdo atsipalaiduoti ir užmigti. Pakeitus supimą tiesiog gulėjimu šalia, kūdikis kuo puikiausiai gali nusiraminti ir užmigti.
Mažylio miegą gali veikti ir namų atmosfera, mamos psichologinė būsena, gimimo traumos ar patirtys. Ne veltui sakoma, kad kuo ramesni tėvai, tuo ramesni ir vaikai. Tiesa, kartais būtent neramus miegas nuvargina tėvus ir kelia įtampą. Todėl į kūdikio miegą verta pažvelgti visos šeimos kontekste.
– Kiek laiko turėtų miegoti kūdikis ir kiek laiko vaikas (1–3 metų)?
– Pirmaisiais metais kūdikio miego poreikiai keičiasi kas mėnesį, vis šiek tiek sumažėdami. Naujagimis per parą gali miegoti 16–18 val., po pusės metų – 14–15 val., o štai sulaukus pirmojo gimtadienio miegas iį visos sudaro apie 13–14 val. Apie 18 mėnesį paros miego norma pasiekia 12–13 valandų, išlikdama tokia iki 2,5 metų, kai nusistovi apie 12-a valandų miego per parą.
Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvieno vaiko miego poreikis yra itin individualus. Tad jei mažylis miega mažiau valandų, tačiau yra žvalus, energingas, nerimauti tikrai neverta.
– Ar būna neišsprendžiamų miego mįslių (kai kalba eina apie sveikus vaikus), kai kūdikis/vaikas niekaip nepasiduoda miegui, dažnai bunda naktį, paskui vėl sunkiai užmiega? Ar tokie nemiegojimai išaugami?
– Jei mažylis sveikas, laikantis vaiko poreikius atitinkančio dienos ritmo, švelniai keičiant miego įpročius, įprastai ateina ir ramesnis miegas.
Visgi, miego mįslių tikrai būna. Neramus miegas kartais būna tik simptomas, o to priežastys – labai įvairios ir netikėtos. Mažyliai ypač jautrūs tėvų emocijoms.
Tarkime, jei šeimoje yra kažkokie nesutarimai, įtampos, tai gali daryti įtaką ir mažylio miegui. Tačiau tėvai retai nori dalintis tokia asmeniška informacija. Tad nepaisant to, kad, miego prasme, tėvai viską daro gerai, tokie atvejai lieko miego mįslėmis.
Neramus miegas kartais būna tik simptomas, o to priežastys – labai įvairios ir netikėtos.
Kartais neramų miegą gali lemti itin ankstyva mažylio raida, didesnis prigimtinis jautrumas ar ankstyvos patirtys, kurios trukdo atsipalaiduoti ir jaustis saugiai.
Tokio tipo atvejai dažnai išaugami, nes augdami vaikai tampa atsparesni aplinkos stresui. Tačiau kartais miegas išlieka neramus ir mokykliniame amžiuje.
– Kokias didžiausias klaidas daro tėvai migdydami vaikus, pavyzdžiui, bando migdyti kelias valandas? Jūsų nuomone, gal tokiu atveju reikia išlaukti, kol vaikas užsinorės miego?
– Negalėčiau to pavadinti klaida, tačiau neretai tėvai nepastebi kūdikio rodomų ženklų: nuovargio, alkio, kiek reikia stimuliacijos ir panašiai. Tai nenuostabu, juk to nelabai kas moko. Neretai, pasiūlius tėvams visą sąrašą būdingiausių nuovargio ženklų, sulaukiu atsakymo, kad kai aišku, kokių ženklų ieškoti, tėvai ima juos lengviau pastebėti!
Taip pat tėvams trūksta informacijos apie mažylių verksmo reikšmę ir prasmę. Taip, verkiantis mažylis kelia stresą tėvams, tad kyla automatinis noras bet kokia kaina verksmą nutildyti. Tuomet neretai griebiamės gana desperatiškų veiksmų, tildymo, intensyvaus supimo, šokinėjimo ant gimnastikos kamuolio ir pan.
O tuomet, kai patys tėvai įsitempę, nuraminti ir užmigdyti mažylį darosi tik sunkiau. Todėl konsultacijose daug kalbamės ir apie tėvų būseną migdant vaikus, nes ji nepaprastai svarbi.
– Dar vienas niuansas – vaikas miega tik su tėvais, nenori miegoti savo lovelėje. Gerai tai ar blogai?
– Ar tai gerai, ar blogai, atsakyti gali tik patys mažylio tėvai. Kaip miego konsultantė, galiu tik pasakyti, kad nėra vieno teisingo sprendimo. Vieni vaikai geriau miega šalia tėvų ir, jei tėvams tai priimtina arba jie gali prisitaikyti, nieko keisti nereikia. Taip pat yra daugybė vaikų, kurie puikiai miega lovelėse ir jiems netgi nepatogu, jei tėvai mėgina juos pasiguldyti į šeimos lovą.
Kartais tėvams patinka miegoti vienoje lovoje su savo mažyliu, tačiau juos jaudina aplinkinių nuomonė ar gąsdinimai, jog „bus neįmanoma iškraustyti“. Abiem atvejais patarčiau vadovautis savo nuojauta, kas geriausia būtent jūsų šeimai ir nieko neklausyti. Iškraustyti tikrai įmanoma. Nėra netgi kažkokio tinkamo ar kritinio amžiaus, iki kurio reiktų tai padaryti. Stebėdami savo vaiką, kiekvieni tėvai sprendžia, kada jie ir vaikas tam yra pasiruošę. O priklausomai nuo vaiko pomėgių ir amžiaus, galima parinkti harmoningiausią būdą paskatinti perkėlimą į vaiko kambarį.
– Kaip išmokyti vaiką užmigti pačiam? Dažnai mamos nerimauja, kai ateina laikas eiti į darželį, o vaikas užmiega tik ant rankų ar kitu neįprastu būdu.
– Tėvai dažnai pernelyg nerimauja dėl miego darželyje, kai mažylis užmiega tik supamas ar bežįsdamas. Atsidūrę svetimoje aplinkoje, vaikai gana greitai adaptuojasi prie ten esančių sąlygų. Matydami kitus vaikus, einančius miegoti, jie taip pat gulasi kartu ir užmiega. Stipriai veikia kolektyvo jausmas ir tai, kad šalia nėra žmonių, iš kurių galėtų tikėtis įprasto užmigdymo būdo.
Įdomu ir tai, kad darželyje puikiai užmigdami patys, namuose vaikai dažnai tikisi ir užmiega tik jiems anksčiau įprastu būdu.
– Kaip vaiko miegą veikia mityba, jį supanti aplinka? Ar yra stebuklingų būdų, padėsiančių pagerinti vaiko miegą? Tarkime, dabar galima išvysti sunkių antklodžių, kurios padeda vaikui nusiraminti ir geriau miegoti.
– Miegas yra svarbus fiziologinis procesas, kuriam įtaką gali daryti labai įvairūs faktoriai. Maistas išties gali netinkamai veikti miegą. Ypač produktai, kurių sudėtyje yra kofeino, saldiklių, kitų maisto priedų, skatinančių budrumo būseną. Neramų miegą gali veikti ir tam tikro maisto netoleravimas ar valgymas prieš pat miegą. Ypač tai aktualu kiek vyresniems vaikučiams, kurie jau valgo kietą maistą. Tarp vakarienės ir užmigimo rekomenduojamas 1,5–2 val. tarpas.
Vienas didžiausių ramaus miego priešų mažylių aplinkoje – ekranai. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) vaikams iki 2 metų iš viso nerekomenduoja leisti laiko prie ekranų. Net ir vyresniems vaikams rekomenduojama vengti ekranų likus 2 val. iki miego laiko. Tėvai neretai nustemba, kad netgi fone veikiantis televizorius, kurio mažylis aktyviai nežiūri, gali neigiamai paveikti miegą. Ekranų išskiriama mėlynoji šviesa stabdo melatonino, pagrindinio miego hormono, išsiskyrimą. Tas pats pasakytina ir apie ryškią LED šviesą. Todėl ruošiantis miegui, pritemdykite namuose šviesas. Tai padės vaikams nurimti ir užmigti greičiau.
Rinkoje vis pasirodo „stebuklingų“ priemonių, tačiau tėvai turėtų pasidomėti atidžiau, kokia kiekvienos priemonės tiksli paskirtis ir kaip ją naudoti saugiai. Apie jūsų minimas pasunkintas antklodes pastaruoju metu klausimų girdžiu vis dažniau. Jos išties gali būti veiksmingos, jei atitinka individualius vaiko poreikius. Primenu, kad dėl SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos nerekomenduojama, kad kūdikio miego vietoje būtų minkštų, laisvai pajudinamų objektų: antklodžių, minkštų žaislų, pagalvių ir pan.
Tas pats pasakytina ir apie pasunkintas antklodes. Vyresniame amžiuje turime įsitikinti, kad vaikas neserga astma, miego apnėja ar kitomis ligomis, dėl kurių būtų apsunkintas kvėpavimas. Paprastai pasunkintos antklodės naudingos vaikams, kuriems reikia papildomos stimuliacijos, kontakto. Jei vaiko poreikiai kitokie – tokia antklodė gali tik erzinti ir įtakoti neramesnį miegą.
Tyrimai rodo, kad tokios antklodės gali turėti teigiamą poveikį vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, tačiau tai labai individualu ir jokiu būdu negalima teigti, jog ji pagelbės kiekvienam vaikui.
