Juvelyras turi būti ir menininkas, ir technologas, valdantis techninius sprendimus ir įgyvendinantis originalias dizaino idėjas. Išskirtinių papuošalų norintys užsakovai tampa vis reiklesni, o jų vizijoms įgyvendinti reikia aukštos kvalifikacijos ir patirties.
Prisijaukino sidabrą, auksą, dirba ir su gintaru
Klaipėdietė Kristina Stončienė baigusi studijas Vilniaus Dailės Akademijos Telšių taikomosios dailės fakultete, pasinėrė į gintaro pasaulį, o po kelerių metų pažintis su būsimu vyru Dainiumi Stončiumi, juvelyrikos namų „Doras“ įkūrėju, paskatino grįžti ir gilintis į juvelyrikos sritį, apie kurią visada svajojo. Prisijaukinusi auksą ir sidabrą, Kristina į savo juvelyrikos darbus įtraukė ir gintarą. Papuošalai su gintaru tapo visiškai laisva kūryba, įgijusia pavadinimą „Ambere“.
K.Stončienė savo kūrybos pagrindiniu bruožu laiko laisvą interpretaciją: „Įkvėpimo ieškau gamtoje, kurioje niekada nebūna užbaigtumo. Mano darbuose vyrauja organiškos ir gamtinės formos, išieškotos detalės, neretai ir minimalizmas. Be to, esu perfekcionistė, savo darbus atlieku kokybiškai.“
Anot juvelyrės, šioje srityje svarbu žinios, kvalifikacija, patirtis ir nuolatinis tobulėjimas. Taip pat svarbu mokėti bendrauti su užsakovu, paaiškinti visus kūrybos, darbo ir galimybių niuansus, dirbinyje atspindėti visus jo norus bei lūkesčius.
„Niekada nepriimu užsakymų nuotoliu, visada susitinku su klientais studijoje, kur aptariame visas būsimo papuošalo smulkmenas, tuo pačiu, susitikimo metu įvertinu tam tikrus žmogaus stiliaus, būdo niuansus, įžvelgiu, kas jam tiktų. Dažnai klientai grįžta ne kartą, tampame tarsi draugai ar geri pažįstami, nes atsiranda pasitikėjimas. Tinkamai pasirinkus juvelyrą galima sėkmingai kaupti savo papuošalų kolekciją“, – teigia Kristina.
Vestuvinis žiedas turi būti patogus
Pasak K.Stončienės, vestuvinių žiedų gamyba yra neatsiejama juvelyro darbo dalis visais metų laikais. Nors dažnai tenka gaminti klasikinio stiliaus žiedus, ne taip ir retai pasitaiko individualių užsakymų – žiedų su tam tikra simbolika, raštais, akmenimis – modelių pasirinkimas yra be galo įvairus. Taip pat žmonės mėgsta dviejų spalvų aukso žiedus, puoštus įvairiomis faktūromis.
„Pastebiu, kad populiarėja gelsvo aukso vestuviniai žiedai. Moterys renkasi aukso juostelę su briliantais. Mano patarimas – vestuvinis žiedas turi būti patogus, ne per daug platus – juk šis papuošalas skirtas visam gyvenimui ir nešiojamas kiekvieną dieną“, – teigia juvelyrė.
Papuošalo kaina priklauso nuo projekto apimties, sudėtingumo, darbo atlikimo technikos ir trukmės. „Individualūs papuošalai kainuoja nuo 400 EUR, klasikiniai žiedai – nuo 200 EUR. Dvispalvių ar individualių žiedų darbo kaina gali kilti du-tris kartus. Vestuvinių žiedų gamyba paprastai trunka apie mėnesį“, – pasakoja Kristina.
Sužadėtuvių žiedas: jūra, smėlis, pušies šaka
K.Stončienės teigimu, jai įdomiausi tokie užsakymai, kurie tarsi kaip iššūkis, reikalaujantys kūrybinių ieškojimų: „Esu kūrusi sužadėtuvių žiedą, kurį užsakęs vaikinas apibūdino savo viziją trimis žodžiais: jūra, smėlis, pušies šaka. Rezultatas – puikus, klientas liko labai patenkintas, o po kurio laiko sulaukiau jau abiejų žmonių vestuvinių žiedų užsakymo.“
Kristina prisimena ir kitą užsakymą, kai teko kurti medalioną, kurio zodiako ženklų simbolika pasakojo apie užsakovę ir jos šeimą: „Sukūriau labai gražią juvelyrinę istoriją, su persipynusiais skirtingų spalvų aukso simboliais, paslėptais elementais, akmenukais, išieškotais vaizdo sprendimais.“
Neseniai juvelyrei teko gaminti patį keisčiausią dirbinį – antpirštį vyrui, kuris neteko piršto: „Gavusi šį užsakymą neįsivaizdavau kaip tai turi atrodyti, kad būtų patogu, praktiška ir, žinoma, estetiška. Kartu su savo vyru išsprendėme šią užduotį, klientas liko patenkintas, o ir aš pati džiaugiausi supratusi, jog visgi, juvelyrikos ribos yra labai plačios.“
Juvelyrika kaip pašaukimas ir gyvenimo būdas
K.Stončienė kartu su vyru Dainiumi mano, kad juvelyrikai reikia turėti pašaukimą, tai yra gyvenimo būdas, todėl studijoje praleisto laiko nevadina darbu. Juvelyras ne tik turi mokėti dirbti su skirtingomis medžiagomis, įsisavinti techninius sprendimus, turėti begalinės kantrybės bei kruopštumo, bet ir svarbu būti originaliam, ieškoti įkvėpimo ir naujų idėjų.
„Juvelyrika turėtų būti tarsi šeimos tradicija, nes ja galima perteikti savo istorijas ateities kartoms“, – teigia K.Stončienė.
Derina meninę kūrybą, techninius sprendimus ir technologijas
Juvelyrinių gaminių dizaineris Robertas Gaidanovič savo dirbiniuose derina meninę kūrybą, techninius sprendimus ir technologijas, kurios suteikia prekės ženklui „RG juvelyrika“ išskirtinumo.
Robertas prisimena, kad tapti juvelyru jį paskatino mama – sužinojo apie juvelyrikos kursus, kuriuos vaikinas pradėjo lankyti dar besimokydamas mokykloje.
R.Gaidanovič save laiko ne menininku, o technologu: „Mėgstu simetriją, aiškią kompoziciją, esu preciziškas. Daugiausia dirbu su aukso lydiniais ir deimantais, todėl prioritetą teikiu ilgaamžiškumui. Juk visi nori, kad brangus papuošalas džiugintų daugelį metų.“
Klientai tampa išrankesni
Renkantis juvelyrą svarbiausia juo pasitikėti ir rasti bendrą kalbą. „Neretai klientas net neįsivaizduoja, kaip tiksliai turėtų atrodyti jo dirbinys. Labai svarbu, kad juvelyras gebėtų ne tik perteikti savo, bet gerai suprastų ir užsakovo viziją“, – teigia R.Gaidanovič.
Juvelyras pastebi tendenciją, kad klientai tampa drąsesni ir klasikinius papuošalus keičia šiuolaikiškesniu dizainu: „Vis dažniau žmonės renkasi matines tekstūras, briliantines juosteles ar net vieną kitą spalvotą briliantą kaip pagrindinį žiedo akcentą.“
Robertas džiaugiasi naujausiu darbu: geltono aukso apyrankė ir grandinėlė su stilizuoto trimačio skorpiono pakabuku. Pakabuko modelis buvo skaptuojamas iš vaško ir liejamas iš 585 prabos geltono aukso gipso formoje. Skorpionas inkrustuotas juodais briliantais ir padengtas juodos spalvos rodžiu.
Kalbėdamas apie juvelyro profesiją, Robertas išskiria beribes tobulėjimo galimybes ir nemonotonišką darbą: „Juvelyrikoje yra be galo daug skirtingų krypčių. Šioje srityje save realizuoti gali ir meniškas, vienumoje dirbantis dizaineris, ir su klientais mėgstantis bendrauti, nestandartinių sprendimų kupinas ekstravertas. Nors industrinės juvelyrikos gamybos technologijos vystosi sparčiai, juvelyrų paklausa nemažėja, nes klientai tampa išrankesni. Kuo sudėtingesni ir įmantresni dirbiniai, tuo aukštesnės kvalifikacijos specialistas reikalingas.“
Paprastumas, elegancija, šiltas prisilietimas prie metalo
Laura Motiejūnaitė-Marčiauskė Vilniaus dailės akademijoje studijavo tekstilę, bet širdis traukė prie metalo, galbūt todėl, kad jos senelis buvo kalvis. Lauros kelias į juvelyriką prasidėjo vadovaujant žinomam juvelyrui Darijui Gerlikui, kuris buvo jos baigiamojo bakalauro darbo vadovas. Dailės studijose ji jungė tekstilę su juvelyrika, ieškodama naujų formų ir medžiagų derinių.
Šiuo metu L.Motiejūnaitė-Marčiauskė įsikūrusi Užupio menų inkubatoriuje, studijos erdvę ir įrangą dalijasi su širdžiai miela kompanija – keliomis juvelyrėmis.
L.Motiejūnaitė-Marčiauskė atstovauja prekiniam ženklui „FeraHano“ – tai išskirtiniai rankų darbo juvelyriniai dirbiniai, kuriems būdingas paprastumas, elegancija, šiltas prisilietimas prie metalo. Dirbiniams naudojami plieno ir gintaro pluoštai, suteikiantys puošnumo bei rafinuotumo.
Naujausios mados tendencijos: kartu nešioja sužadėtuvių ir vestuvių žiedus
Pasakodama apie naujausias juvelyrikos mados tendencijas, Laura pastebi, kad merginos vis dažniau sužadėtuvių žiedą nešioja kartu su vestuviniu: „Dviejų žiedų junginys atrodo itin gražiai. Dažnai tai abstrakčios formos, gamtiniai motyvai, įvairios faktūros ir ornamentai.“
Juvelyrė prisimena vieną pirmųjų vestuvinių žiedų, kurį dovanojo broliui vestuvių proga – žiedo viršuje išgraviravo santuokos datą tarsi ornamentą. „Brolis niekada nepamiršta vestuvių datos“, – šypsosi Laura.
Kurdama masyvų vyrišką žiedą su karato dydžio deimantu, Laura romėniškais skaitmenimis įrašė užsakovo gimimo datą. Įdomių užsakymų netrūksta – baltiškos tematikos krikštynoms dviem berniukams teko gaminti pakabukus su runų simboliais. Kartais užsakomi papuošalai su kliento atsineštu akmeniu-relikvija, taip įamžinant šeimos istoriją. „Populiarūs užsakymai žaidimų ir filmų tematika“, – sako L.Motiejūnaitė-Marčiauskė.
Raudonas auksas gražiai dera prie lietuvaičių odos spalvos
Juvelyrė rekomenduoja daryti žiedą su faktūra, net ir ilgai nešiojant jis atrodo kaip naujas. Taip pat pataria vestuvinius žiedus rinktis be brangakmenių, nes taip praktiškiau, ypač jei ateityje prireiks pakoreguoti dydį. „Pasitaiko, kad kreipiasi sutuoktiniai, kurių vienas būna pametęs žiedą, nori užsakyti naują. Visada patariu nelaukti, kol taip nutiks. Jei jaučiate, kad žiedas per daug laisvas, dydį pakoreguoju iš karto, per 15-30 min.“, – pasakoja Laura.
Anot L.Motiejūnaitės-Marčiauskės, jos paslaugų kainos nėra aukštos. Jei klientas atsineša savo aukso, klasikinio vestuvinio žiedo gamyba kainuoja nuo 150 EUR. Jei juvelyrė naudoja savo auksą, dviejų vestuvinių žiedų kaina siekia 800-1000 EUR.
„Klientai atsineša seną auksą – dantų karūnėles, grandinėles ir kitus papuošalus kurie išgryninami ir sukuriami nauji, pageidaujamos spalvos bei prabos žiedai. Dviem žiedams gali prireikti apie 9-12 gr. aukso, kurį išgryninu ir klientas gali pasirinkti pageidaujamą prabą. Dažniausiai užsakomi žiedai iš raudono aukso, kuris gražiai dera prie lietuvaičių odos spalvos“, – pasakoja Laura.
L.Motiejūnaitė-Marčiauskė jaučiasi labai laiminga, kad pasirinko juvelyrės profesiją – džiaugiasi kiekviena diena ir kitame darbe savęs neįsivaizduoja.
