Ir nors nėra taisyklės, kurios laikantis garantuotume vaikams sėkmę, psichologai pastebi, kad tėvai turi labai didelę įtaką atžalos sėkmingai ateičia. Tad galbūt jūsų vaiko sėkmė yra būtent jūsų rankose, rašoma time.com.
Kuo pasižymi vaikai, kuriuos lydi sėkmė?
Tėvai juos moko užsiimti namų ruoša
„Jeigu vaikai neplauna indų, vadinasi, kažkas tai daro už juos“, – sako knygos „How to Raise an Adult“ autorė iš Stanfordo universiteto Julie Lythcott-Haims. Reikia suvokti, kad tai nėra vaikų įdarbinimas. Tai greičiau suvokimas, kad darbas turi būti atliktas ir kad vaikai turi prisidėti prie bendros šeimos gerovės.
Julie Lythcott-Haims tiki, kad užaugę tokie vaikai, kurie nevengė namų ruošos, tampa darbuotojais, puikiai bendradarbiaujančiais su kolegomis, empatiškais, galinčiais savarankiškai atlikti užduotis. „Vaikai supranta, kad išnešdami šiukšles ar tvarkydami savo skalbinius jie turi daryti gyvenimo darbus tam, kad taptų gyvenimo dalimi.“
Tėvai juos moko socialinių įgūdžių
Tyrėjai iš Pennsylvanios ir Duke universitetų stebėjo daugiau kaip 700 vaikų nuo darželio amžiaus iki 25-erių metų ir atrado įdomų ryšį tarp jų socialinių įgūdžių darželyje ir jų sėkmės praėjus 20 metų.
Paaiškėjo, jog jeigu priešmokyklinukai moka bendrauti su vaikais, padeda kitiems, supranta kitų jausmus ir moka išspręsti problemas savarankiškai, tai linkę daugiau pasiekti koledže ir turėti visos dienos darbą iki 25-erių.
Asmenys, kurių socialiniai įgūdžiai buvo riboti, turėjo didesnius šansus būti areštuotais, pradėti lošti, vartoti alkoholį. „Tyrimas mums atskleidžia, kad padėti vaikams vystyti emocinius ir socialinius įgūdžius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galime padaryti, kad jie pasiruoštų sveikai ateičiai“, – tikina tyrimo atstovė Kristin Schubert.
Tėvai turėjo didelių lūkesčių
Remiantis 6600 vaikų, gimusių 2001-aisiais metais, nacionalinių tyrimų duomenimis, Kalifornijos universiteto profesorius Nealas Halfonas ir jo kolegos atrado, kad tėvų lūkesčiai turi didelę įtaką vaikų pasiekimams.
„Tėvai, kurie matė koledžą savo vaikų ateityje, padėjo vaikui to siekti nepaisydami savo turtinės padėties ir kitų dalykų“, – teigiama tyrime.
Rezultatai gauti standartizuotais testais: 57 proc. vaikų, kuriems sekėsi blogiausiai, tėvai tikėjosi, kad jų atžalos lankys koledžą, kai tuo tarpu 96 proc. vaikų, kuriems sekėsi geriausiai, tėvai tikėjo, kad jie studijuos koledže.
Sveiki tėvų tarpusavio santykiai
Ilinojaus universiteto tyrimų duomenimis, vaikus, kurie augo konfliktuojančiose, ant skyrybų slenksčio balansuojančiose šeimose, sėkmė aplenkė ar nebuvo tokia dosni, palyginti su vaikais iš darnių šeimų.
Profesorius Robertas Hughesas Jr. atskleidė dar ir tai, kad vienišų nekonfliktuojančių tėvų vaikai buvo pasiekę sėkmės dažniau nei tie vaikai, kurie augo dviejų besipykstančių tėvų šeimose. Tiek konfliktai prieš skyrybas, tiek barniai po išsiskyrimo labai neigiamai veikia vaikus, tačiau jeigu po skyrybų konfliktų patiriama minimaliai ir su vaikais dažnai bendraujama, jie jaučiasi geriau.
Kitas tyrimas atskleidžia, kad suaugusieji, dar vaikystėje patyrę tėvų skyrybas, beveik dešimt metų jaučia stresą bei skausmą. Jauni žmonės, kurių gimdytojai itin konfliktavo, buvo linkę dažniau susidurti su tokiais jausmais kaip apgailestavimas, praradimas.
Tėvų išsilavinimas
Mičigano universiteto psichologės Sandros Tang tyrimo metu buvo atskleista, kad mamos, kurios baigė mokyklą ir koledžą, buvo linkusios užauginti vaikus, kurie padarė tą patį.
Įdomu ir tai, kad kitas tyrimas teigia, jog mamų, kurios vaikus pagimdė 18 metų ar anksčiau, vaikai buvo linkę rečiau baigti mokyklą ar eiti į koledžą.
Tėvai anksti moko vaikus matematikos
2007-ųjų metų tyrimas, atliktas JAV, Kanadoje ir Anglijoje, atskleidė, kad ankstyvas susipažinimas su matematika vaikui padeda siekti karjeros, suteikia materialinę gerovę.
Tyrimo autorius Gregas Duncanas pastebi, kad ankstyvas matematikos mokymasis vėliau turi įtakos geresniems matematikos ir skaitymo pasiekimams.
Tėvai kuria ryšį su vaikais
2014-aisiais metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 243 žmonės, atskleidė, kad vaikai, pirmaisiais trejais metais patyrę jautrų rūpestį, ne tik geriau įveikė akademinius testus vaikystėje, bet ir kūrė sveikesnius santykius, pasiekė daugiau akademinėje veikloje sulaukę 30-ies.
Kaip teigė Minnesotos universiteto psichologė Lee Raby, „investicija į ankstyvus tėvų ir vaikų santykius duoda rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje“.
Tėvai patyrė mažiau streso
Tyrimas, kuris Brigid Schulte cituojamas „The Washington Post“, teigia, kad vaikų (3–11 m.) gerovę, ateitį ir pasiekimus gali paveikti valandų skaičius, kurias šie praleidžia su mama.
„Motinos stresas, ypač, kai ji stresuoja dėl bandymo suderinti darbus ir buvimą su vaikais, neigiamai paveikia vaikus“, – sako tyrimo bendraautorė ir sociologė Kei Nomaguchi.
Specialistai pastebi, kad tėvų emocijos gali persiduoti vaikams, todėl jeigu mama laiminga, ramiai jaučiasi ir vaikai, ir atvirkščiai – jeigu mama įsitempusi ir išsekusi, tai persiduoda ir vaikams.
Požiūris į nesėkmes
Stanfordo universiteto mokslininkė, psichologė Carol Dweck tyrinėjo vaikų ir suaugusiųjų požiūrį į sėkmę ir atrado, kad egzistuoja keli požiūriai. Pavyzdžiui, „fiksuotas“ požiūris, kai žmogus galvoja, jog charakteris, intelektas, kūrybinės savybės yra tai, ko mes negalime pakeisti, todėl jam svarbiausia visais įmanomais būdais išvengti nesėkmių.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad dirbančių mamų sūnūs linkę daugiau prisidėti prie namų ruošos darbų bei vaikų priežiūros.
Kitas požiūris – „augantis“, kai asmuo priima problemas kaip iššūkius, kaip galimybę pakeisti situaciją, save, rizikuodami išeiti iš už komforto zonos ribų. Pastarasis požiūris vaikui padeda siekti karjeros, sėkmės finansinėje sferoje, pasitikėti savimi.
Motinos darbas
Kaip teigiama Harvardo verslo mokyklos tyrime, vaikai, kurie auga su dirbančiomis mamomis, yra sėkmingesni. Dirbančių mamų dukros vėliau buvo linkusios ilgiau mokytis, užimdavo vadovaujančius postus, uždirbdavo 23 proc. daugiau nei tos, kurių mamos buvo namų šeimininkės.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad dirbančių mamų sūnūs linkę daugiau prisidėti prie namų ruošos darbų bei vaikų priežiūros – per savaitę vaikų priežiūrai jie skyrė net 7,5 valandos, o namų ruošos darbams – 25 minutėmis daugiau.
Jie yra autoritetai, o ne autoritarai ar liberalai
Tyrime, kuris pirmą kartą buvo publikuotas 1960-siais, Kalifornijos Berkeley universiteto raidos psichologė Diana Baumride atskleidė, kad iš esmės yra trys vaikų auklėjimo stiliai:
- liberalusis: tėvai stengiasi būti nebaudžiantys ir priimantys vaiką tokį, koks jis yra,
- autoritarinis: tėvai bando formuoti ir kontroliuoti vaiką pagal nustatytus elgesio standartus,
- autoritetinis: tėvai bando racionaliai nukreipti vaiką kažkuria linkme.
Idealiausias auklėjimo stilius yra autoritetinis. Vaikas auga gerbdamas viršesnius, tačiau nesijaučia jų smaugiamas.
Jie moko „ištvermės“
2013-aisiais, Pensilvanijos universiteto psichologė Angela Duckworth laimėjo MacArthuro „genijaus“ stipendiją už tai, kad ji atskleidė galingą, link sėkmės varantį asmenybės bruožą, vadinamą ištverme.
Savo darbe ištvermę, kurią apibrėžia kaip „tendenciją palaikyti susidomėjimą ir pastangas siekiant labai ilgalaikių tikslų“, ji sieja su mokslo pasiekimais, prestižinių mokyklų studentų vidurkiais, West Point kadetų išlaikymu ir vieta, užimta Nacionaliniame Jungtinių Valstijų žodžių sakymo paraidžiui konkurse.
Viskas sukasi apie tai, kad reikia vaikus mokyti įsivaizduoti ateitį, kurią jie nori susikurti ir jai save paskirti.
