Kokia veikla naudingiausia?
Vasaros atostogų metu vertėtų užsiimti įvairaus pobūdžio veiklomis. Profesorės Renatos Bilbokaitės teigimu, itin naudinga būtų vaikams suplanuoti kūrybiškas veiklas, kurios leistų patirti geras emocijas, išbandyti naujus dalykus, plėsti savo akiratį.
„Kūrybiška veikla yra įvairiausi žaidimai, kai skatiname vaikus fantazuoti, kurti, perdaryti ir kitaip įveiklinti vaizduotę. Labai svarbu, kad būtų kuo aktyviau įsitraukiama į procesą. Svarbiausias patarimas – keisti aplinką, kad vaikai mokytųsi tai daryti nuo mažų dienų ir suaugę gebėtų priimti pokyčius, jų nebijotų. Keičiant aplinkas, patarčiau pasinaudoti nemokamomis paslaugomis – daug patirčių galima įgyti lankantis muziejuose, galerijose, bibliotekose, varžybose, koncertuose.
Mūsų ir kitos valstybės skatina tas veiklas ir ypač kultūrinei edukacijai skiria labai daug dėmesio, kad visi vaikai turėtų galimybę patirti kultūros dvasią, nes ji svarbi asmenybės formavimuisi, savo tapatybės paieškai ir pasaulio pažinimui“, – sako R. Bilbokaitė.
Šiltuoju metų laiku būtina daugiau laiko praleisti gryname ore. Lietuva vasarą gali pasigirti sužaliavusiais miškais, pražydusiomis gėlėmis, įspūdingais upeliais ir ežerais. Veiklos gamtoje yra labai naudingos augančiai asmenybei.
„Gamtoje mes atstatome jėgas, balansą, pailsime ir pažįstame aplinką, kurios miestuose lieka vis mažiau. Taigi, buvimas gamtoje net be išankstinio scenarijaus visuomet yra gera ir naudinga atostogų veikla“, – sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė.
Profesorė primena, kad kelionės ir išvykos gamtoje nereikalauja didelių išlaidų, jas lengva suplanuoti. Svarbiausia, kad tėvai pasirūpintų tinkama vaikų apranga, kuri leis žaidimais džiaugtis bet kokiu oru. Mokymas prisitaikyti ir gyventi visavertiškai įsitraukiant ugdo laimingą asmenybę.
Šeimos atostogos – kaip suderinti visų norus?
Net ir atostogų laikotarpiu vaikams reikia kokybiško laiko su savo šeima. Tėvų dėmesys ir artumas stiprina ryšį su vaiku, kuris jaučiasi saugus, gali laisvai išreikšti jausmus ir emocijas. Emocinis ir fizinis saugumas, kurį suteikia mylintys tėvai, yra pamatas vaikų emociniam brandumui ir tikslo siekimui ateityje.
„Kokybiškas laikas – visos bendros veiklos su vaiku, kai patiriamas nepertraukiamas tėvų dėmesys. Prie jų priskirčiau bendras tolimas ir artimas keliones, renginių ir muziejų bei įvairių edukacijų lankymą, buvimą gamtoje, sode ar namuose ir kt. Dažniausiai vaikams patinka žaidybinės formos veiklos ir įvairios edukacijos, kurios dabar labai populiarios tiek kelionėse, tiek vietinėse kultūros institucijose.
Svarbu išlaikyti balansą, antraip vaikai galėtų žaisti visą dieną. Verta atsiminti, kad atostogų metu vaikas neturi derintis tik prie tėvų poreikių, nes tokiu būdu skatiname vaiką per anksti suaugti: idealu, kai yra randamas balansas tarp to, ką nori veikti tėvai (pvz., vaikščioti kelias valandas pajūriu) ir vaikai (pvz., žaisti konkretų žaidimą pajūryje)“, – pabrėžia Re.Bilbokaitė.
Ar nieko neveikti – naudinga?
Dažnai tėvai baiminasi, kad neužtikrins nepertraukiamos veiklų dienotvarkės savo vaikams. Tačiau profesorė tikina, kad nieko neveikti, neturėti plano atostogų metu gali būti naudinga. Tai padeda pailsėti nuo įprastos ikimokyklinės ar mokyklinės įstaigos rutinos, papildomų veiklų.
Daugumai nieko neveikimas atrodo nepriimtinas, nes tai – lyg laiko švaistymas. Tačiau jis yra būtinas.
„Rytų išmintis: mokykis nieko neveikti. Daugumai mūsų nieko neveikimas atrodo nepriimtinas, nes tai – lyg laiko švaistymas. Tačiau jis yra būtinas. Atkreipkime dėmesį į gamtos ciklus – medis suauga ir pražįsta, rudenį meta lapus, žiemą tarsi niekas nevyksta – sąstingis. Iš šono žiūrint jis atrodo nereikalingas, bet gamtoje gyvybė pailsi, išsivalo nuo nebereikalingos naštos, seno rūbo ir pavasarį atgimsta bei pradeda naują gyvybės formą. Nieko neveikti, tai reiškia pailsėti ir veikti neplanuojant, spontaniškai, nesilaikant rutinos, kas tuo metu sudomina, daryti tai, ką norisi daryti, o ne siekti konkrečių rezultatų“, – sako R.Bilbokaitė.
Profesorė pabrėžia, kad nieko neveikti galima kūrybiškai, leidžiant įvairius dalykus atrasti savaime. Suteikus žaidimų ir žaislų įvairovę, vaikas pats neplanuotai pasirinks tai, kas jam tuo metu patinka.
„Labai svarbu, kad vaikas kuo daugiau atrastų neplanuotai – švietime mes tai vadiname savaiminiu mokymusi, kai nėra aiškaus plano, ką ir kaip reikia išmokti ar patirti, tačiau pažinimas įvyksta tarsi netyčia. Pavyzdžiui, užtenka turėti galimybę namie piešti ar tapyti, naudojant dažus ir skirtingas technikas, tačiau vaiko to nemokant – jei bus poreikis, vaikas pats atras spalvų, technikų ir emocijų išraiškos įvairovę“, – paaiškina R.Bilbokaitė.
