Deja, pats kūrybiškiausias laikotarpis yra iki darželio. Vėliau kūrybiškumas, jei jis nėra ugdomas, pamažu ima slopti. Apie tai, kaip lavinti vaikų kūrybiškumą žaidimų metu, pasakoja neformalaus ugdymo specialistė Giedrė Teiberytė.
„Taip nutinka dėl to, kad didžiausias dėmesys dažnai yra skiriamas vaiko sveikatai, saugumui, kognityviniams bei socialiniams įgūdžiams, raštingumui. Šios sritys, žinoma, itin reikšmingos, tačiau svarbu rasti laiko ir kūrybiškųjų savybių puoselėjimui, nes būtent kūrybinė galia padidina vaiko norą mokytis bei palaiko intelektualinį vystymąsi“, – teigia G.Teiberytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kūrybingų žmonių smegenys iš tiesų veikia kitaip
Kaip pasakė Albertas Einsteinas: „Vaizduotė yra svarbiau nei žinios“.
Dar vienas šių dienų rūpestis ir kūrybingumo „žudikas“ yra laikas, kurį vaikai netikslingai praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio, žaidimo konsolės ar telefono. Pastovus dėmesio sutelkimas į ekraną yra labai pasyvus ir dirbtinis pasaulio pažinimo būdas, kuris nelavina nei vaizduotės, nei smulkiosios motorikos įgūdžių.
Tuo tarpu kūrybiškumo ir vaizduotės žaidimai yra gerokai natūralesnė mokymosi bei suvokimo forma, į procesą įtraukianti visą kūną. Žaisdami vaikai liečia įvairias medžiagas bei priemones, išreiškia save tiek žodžiais, tiek mimika. Kitaip tariant, aktyviai naudoja didžiuosius ir smulkiuosius raumenis, taip pat ir skirtingus pojūčius, tokiu būdu smegenyse kurdami stiprius bei sveikus neurologinius ryšius.
Kaip pasakė Albertas Einsteinas: „Vaizduotė yra svarbiau nei žinios“. Būtent ji skatina pažintinį ir socialinį vystymąsi, o ankstyvoji vaikystė – tai pats tinkamiausias laikas ugdyti vaiko kritinio mąstymo bei originalaus problemų sprendimo įgūdžius. Vaizduotės žaidimai, nuolatinis eksperimentavimas, bandymas padaryti ką nors vis kitaip, naujai, skatina ne tik kūrybiškumą, bet ir lemia socialinę bei emocinę raidą, didina vaiko pasitikėjimą savimi bendraujant su kitais.
Keletas praktinių patarimų kasdieniniam vaiko kūrybiškumo puoselėjimui:
- Praleiskite daugiau laiko lauke. Gamtos teikiama nauda vaiko raidai yra beribė. Ji nuolat kinta, todėl įkvepia vaikus galvoti, abejoti, klausti, daryti prielaidas. Gamtoje jie gali piešti ant smėlio, statyti ką nors iš šakelių ar tiesiog gulėti ant žolės ir žiūrėti į dangų.
- Vaidmenų kūrimas. Kai vaikas pats kuria scenarijų, jis išbando daugybę skirtingų vaidmenų, dėlioja savo mintis, taip kurdamas socialinius bei verbalinius įgūdžius. Paskatinkite savo vaiką žaisti namus, zoologijos sodą, fermą, kosminę stotį, mokyklą ar parduotuvę. Prisijunkite prie žaidimo prisiimdami kokį nors vaidmenį (galima naudoti iš kojinės pagamintą lėlę), leiskite vaikui kontroliuoti žaidimo eigą.
- Skaitymas. Skaitymo laiką padarykite įsimintinu – kartu su vaiku diskutuokite apie kitokias galimas istorijų pabaigas. Kurkite naujas pasakas kartu, kartais laikydami vaiką pagrindiniu personažu, o kartais pasiūlydami kokią nors moralinę dilemą. Valdykite pasakos eigą taip, kad ji galėtų būti nuolat tęsiama.
TAIP PAT SKAITYKITE: Atmintinė tėvams: kaip užauginti aukšto emocinio intelekto vaiką
- Atviri bei mąstymą skatinantys klausimai. Užduoti klausimus, kurie sužadina vaizduotę ir kūrybišką mąstymą, yra efektyvus būdas leisti vaikui išreikšti savo idėjas, pasidalinti vizijomis, tuo pat metu leidžiant suprasti, jog jo mintys taip pat yra svarbios. Klausimai galėtų būti tokie: „Kaip manai, kas nutiktų, jei...?“, „Kuo skiriasi šuo nuo katės?“, „Ar yra kitokių būdų padaryti tai?“ ir pan.
- Skatinkite meninę veiklą. Skirtingai nuo pamokų, menas yra kūrybinė išraiška, skatinanti vaizduotę. Tapyba, skulptūra, koliažas, molis, piešimas ar bet kokia kita forma yra būdas vaikui perteikti emocijas, priimti sprendimus, išreikšti savo idėjas. Manipuliavimas meninėmis priemonėmis suteikia vaikui laisvės pojūtį ir skatina sutelkti dėmesį. Meniniai užsiėmimai vysto smulkiosios motorikos įgūdžius, rankų judesių koordinavimą, taip pat pakelia vaiko pasitikėjimą savimi, kuomet jis pamato, jog kažką sukūrė savo rankomis.