Prieš 22 metus įmonę „Ramybės takas“ Panevėžyje įkūrusi ir iki šiol jai vadovaujanti Silvija Talačkienė pasakoja, kad jų siūlomos paslaugos išsiskiria unikalumu: „Ruošiame laidotuves nuotoliniu būdu, sutvarkome „Sodros“ ir savivaldybės skiriamas išmokas, mirusiojo artimajam belieka tik sumokėti skirtumą, o kartais net ir grąžiname permoką. Tokių paslaugų pastaruoju metu daugėja, beveik kas antras užsakymas, nes daug klientų gyvena užsienyje. Mes pasirūpiname palaikų kremavimu ir saugome urną, kol atvyks artimieji dalyvauti laidotuvėse.“
Pasak S.Talačkienės, sunku būtų rasti kitą ritualinių paslaugų įmonę, kurios administratorė atliktų visą darbą – nuo užsakymo priėmimo iki dalyvavimo laidotuvėse. Jei mirusiojo artimieji pageidauja, administratorė pasako ir iš anksto suderintą atsisveikinimo kalbą, nes žmonėms būna sunku kalbėti sunkią valandą.
S.Talačkienės teigimu, ritualines paslaugas gali teikti ne kiekvienas žmogus: „Šiame darbe svarbiausia ne noras gauti atlyginimą, o gebėjimas padėti žmogui. Mes esame kaip muitininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Bet kokioje situacijoje reikia išlikti žmogumi, turi būti stiprus. Reikia mokėti atsiriboti nuo asmeninių emocijų ir net sunkiausiais atvejais galvoti apie tai, kuo gali padėti artimąjį laidojančiam žmogui, palengvinti buitinių darbų naštą. Ne visuomet reikia sakyti ir užuojautos žodžius, kartais geriau tiesiog patylėti.“
Branginkime gyvenimą ir savo artimuosius
Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė savo veikloje vadovaujasi nuostata: „Branginkime gyvenimą ir savo artimuosius“. Pasak direktorės, kasdien matydami žmonių netektis ir jų artimųjų skausmą, darbuotojai labai ryškiai jaučia būties trapumą, todėl ragina žmones būti geresniais, rūpintis vienas kitu, saugoti savo ir artimųjų gyvybes bei sveikatą ir džiaugtis gyvenimu, vertinti, tai ką turime čia ir dabar.
J.Sprainaitienė sako, kad didžiausias įmonės turtas – kolektyvas, nes daugelis darbuotojų įmonėje dirba 10 ir daugiau metų: „Darbuotojai profesionalūs ir paslaugūs, artimuosius laidojantiems žmonėms skiria daug asmeninio dėmesio, tačiau jaučia ir bendravimo ribas. Laidojimo apeigų specialistai kasdien bendrauja su žmonėmis, išgyvenančiais netekties skausmą, supranta, kad privalo užtikrinti ramią ir pagarbią atmosferą. Svarbiausia, kad laidotuvių dalyviai visada jaustų šalia esantį pagalbininką. Darbuotojai stebi vykstančią ceremoniją ir kartu apgalvoja, ar viskas parengta kitam etapui. Pasitaiko, kad iškyla netikėtų klausimų, kuriuos reikia labai greitai spręsti.“
Artimuosius laidojantys žmonės dėkoja įmonės darbuotojams už profesionalumą, jautrumą ir pagalbą skaudžią netekties valandą.
Prioritetas – gedinčiųjų ramybė ir aiškūs pasirinkimai
„Ritualo“ komanda visada pateikia išsamią laidojimo išlaidų sąmatą ir užtikrina, kad klientas lengvai suprastų kiekvieną skaičių – nuo paslaugų įkainių iki prekių kainų bei papildomų išlaidų.
„Sprendimas dėl laidotuvių ceremonijos yra labai individualus procesas. Mūsų komandos tikslas yra padėti artimąjį laidojančiam žmogui pasirinkti labiausiai individualius poreikius atitinkančius variantus ir suprasti, kaip skirtingi pasirinkimai gali turėti įtakos galutinei išlaidų sumai. Užtikriname, kad pagal numatytą biudžetą maksimaliai išpildysime lūkesčius“, – teigia J.Sprainaitienė.
Vadovė pabrėžia, kad įmonė ne tik techniškai įgyvendina su laidotuvėmis susijusius procesus, bet ir stengiasi palaikyti ir suprasti netektį išgyvenantį žmogų: „Gedinčiųjų ramybė ir aiškūs pamatuoti pasirinkimai yra mūsų prioritetas.“
Įmonė siūlo bene didžiausią Lietuvoje laidojimo prekių asortimentą. Didelį dėmesį skiria ekologijai, todėl prekiauja iš natūralios medienos pagamintais nedažytais karstais, greitai suyrančiomis urnomis, taip pat urnomis iš druskos, skirtomis laidoti jūroje.
Ritualinių paslaugų rinka sudėtinga, darbas sunkus
S.Talačkienė pasakoja apie išskirtines laidotuvių ceremonijas: „Teko laidoti žmogų, kuris buvo įkūręs savo muziejų. Jo urną pastatėme ant jo mėgstamo krėslo, salę papuošėme jam brangiais daiktais. Per kitas laidotuves salę dekoravome muzikos instrumentais. Per vaiko laidotuves tėvai įsivaizdavo, kad jo siela nuskrenda kaip balandis, todėl paleidome baltus balandžius.“
„Ramybės tako“ darbuotojai prisitaiko ir prie skirtingų tikėjimų – karaimai paprašė nuimti katalikišką kryžių, kiti pageidavo palaikus suvynioti į lininį audinį.
S.Talačkienės teigimu, ritualinių paslaugų rinka yra sudėtinga, darbas sunkus: „Nesvarbu, lyja ar sninga, kasant duobę gali pasitaikyti didelis akmuo, kurį iškelti prireikia traktoriaus, bet viską stengiamės atlikti laiku. O žmonės reiklūs – kartą laidojome vieno pono mamą, lijo, buvo slidu, leidžiant į duobę karstą, viena virvė nuslydo, karsto dangtis atsitrenkė ir truputį pasislinko. Žmogus už moralinę žalą pareikalavo 20 tūkst. eurų.“
Iš anksto suplanuota paskutinė kelionė pagal sutartį
Nuo senų laikų vyresnės kartos žmonėms buvo įprasta iš anksto pasiruošti savo laidotuvėms – pasisiūti įkapes, net nusipirkti karstą, kad netekties valandą artimiesiems būtų kuo mažiau rūpesčių. Neretai savo laidotuvių scenarijų parengia ir žymūs žmonės. „Šiais laikais tokį planavimą padeda įgyvendinti išankstinės laidojimo sutartys“, – sako J.Sprainaitienė.
Žmogus apmąsto, kaip norėtų būti išlydimas į paskutinę kelionę – kokios spalvos parinkti drabužius, kokias užsakyti paslaugas – pagal tai sukuriamas laidotuvių planas.
„Toks pasirinkimas įtvirtinamas išankstinėje laidojimo sutartyje su ritualinių paslaugų bendrove, užsakovas sumoka avansą arba visą sumą už laidotuvių ceremoniją. Ne mažiau svarbu ir tai, kad išankstinė laidojimo sutartis sumažina gedinčių artimųjų naštą“, – teigia „Ritualo“ direktorė.
Kitos nuomonės apie išankstinę laidotuvių sutartį laikosi „Ramybės takas“ vadovė S.Talačkienė: „Pasitaiko norinčiųjų sudaryti išankstinę laidojimo sutartį, bet stengiuosi nuo to atkalbėti – dažnu atveju žmogus būna susipykęs su savo artimaisiais, todėl nori užsitikrinti, kad būtų išpildyta jo paskutinė valia. Kelias išankstines sutartis turime, bet tokių žmonių artimieji gyvena toli užsienyje, todėl jie nori ramiai iš anksto viskuo pasirūpinti – juk mirtis visada netikėta. Iš užsienio atvykę artimieji neretai urną išsiveža į užsienį, jeigu neketina grįžti gyventi į Lietuvą.“
Vieni atsisako laidoti artimąjį, kiti nori ekshumuoti palaikus benamių kapinėse
„Ramybės takas“ vadovė pastebi nerimą keliančią tendenciją – daugėja vienišų žmonių, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai mirus žmogui artimųjų tenka ieškoti su policija. „Per mano dviejų dešimtmečių darbą pasitaikė tik vienas atvejis, kai artimųjų neradome. Kita bloga tendencija – žmonės atsisako laidoti savo artimuosius.“
S.Talačkienė prisimena atvejį, kai atpažinti savo tėvo atvyko sūnus ir pažiūrėjęs į palaikus pasakė – manęs neauginai, nesirūpinai – atsisakau laidoti. Direktorė atsakė, kad gali palaidoti jo tėvą benamių kapinėse už valstybės lėšas, bet ką jis pasakys savo sūnui, kuris dabar stovi šalia – kur palaidotas senelis? Žmogus po kelių valandų grįžo apsigalvojęs ir sutiko palaidoti tėvą.
Kita vertus, pastaruoju metu daugėja atvejų, kai palaikai iš benamių kapinių ekshumuojami ir perlaidojami šeimos kape. „Žmonės supranta, kad jie neatsirado iš niekur, artimieji yra jų šaknys, jų praeitis, o ne paliktas namas ar pinigai“, – sako S.Talačkienė.
