Šeima su patėviu ar pamote yra tokia, kai vienas iš sutuoktinių jau buvo susituokęs, išsiskyrė ir iš ankstesnės santuokos yra bent vienas vaikas, kuris nuo santuokos pradžios nuolat arba tam tikru metu gyvena su šia pora – santykį apibrėžia tokių šeimų tyrinėtojai.
Kanados psichiatrijos profesorius Yves Lamontagne, tyrinėjantis tokias šeimas, akcentuoja, jog jos iš esmės skiriasi nuo tradicinių šeimų ir tai iš jos narių nuolat pareikalauja ypatingo dėmesio. Taigi, kaip tinkamai išbalansuoti tiek naujuose santykiuose, pagerinti dviejų šeimų integraciją, laimėti vaikų meilę ir sukurti sėkmingą šeimą?
Nauja šeima – tik pasibaigus „gedėjimui“
Tokios santuokos dažnai kuriasi iš ankstesnių santuokų žlugimo ir nelengvo santykių praradimo. Tai reiškia, kad sutuoktiniai naują santuoką kuria jau turėdami partnerystės patirtį, galimai kupiną skaudžių pamokų ir ne pačių maloniausių išgyvenimų, pažymi Y.Lamontagne.
Norint, jog dvi šeimos galėtų susilieti ir sukurti sėkmingą naują šeimą, pirmiausia turi būti pasibaigęs pirmosios santuokos „gedėjimo“ laikotarpis.
Tokios santuokos dažnai kuriasi iš ankstesnių santuokų žlugimo ir nelengvo santykių praradimo.
Tik tuomet, kai abu sutuoktiniai supranta savo buvusius praradimus ir susitaiko su praeitimi, jie gali kloti naujus santykių pamatus ir optimistiškai pradėti žvelgti į ateitį.
Sėkmingos antrosios santuokos galimybę padidina bendras būsimųjų sutuoktinių gyvenimas prieš vedybas. Tai ypač svarbu vertinant vaikų, jau patyrusių šeimos griūtį, emocinę būseną – amerikiečių statistika byloja, kad 28 proc. vaikų, dabar gyvenančių su patėviu ar pamote, turės išgyventi ir antrosios šeimos išsiskyrimą.
Buvęs sutuoktinis ir naujos taisyklės
Nauja šeima turėtų įvertinti ir nedviprasmiškai susitarti, ar bus, o jei taip, kaip bus palaikomi santykiai su buvusiu sutuoktiniu. Deja, daugelis suaugusiųjų neįstengia bendradarbiauti, o vaikai tarsi patenka į priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių ir vaikais manipuliuojančių tėvų spąstus.
Sugriuvus dviejų suaugusių žmonių santykiui, vaiko interesai visgi turėtų būti prioritetas. Konstruktyviai bendrauti padėtų tarpusavyje pasiskirsčius pareigas, susijusias su vaikų auklėjimu ir lavinimu, taikyti vienodas auklėjimo taisykles abiejuose namuose.
Vaikai sunkiai išgyvena tokius kardinalius pokyčius. Todėl svarbu sušvelninti pojūtį vaikui jaustis, tarsi jis būtų dviejuose skirtinguose namuose su visai skirtingomis taisyklėmis ir lūkesčiais.
Svarbūs bendri ritualai ir tradicijos
Kanadoje atlikti tyrimai rodo, jog kol vaikas pripranta prie patėvio ar pamotės praeina pusantrų ar du metai. Jei vaikai vyresni, šis integravimosi procesas gali užsitęsti penkerius ar net šešerius metus.
Svarbu tai, kad vaikams reikia ne tik tėvų dėmesio, bet ir saugumo, kuris atsiranda, kai vaikai mato laimingos ir savo santuoką nuolat stiprinančios poros modelį, kai kuriamos bendros tradicijos ar ritualai, kartu išgyvenamos teigiamos emocijos. Todėl nauja šeima turėtų tęsti tam tikras tradicijas, kaip, pavyzdžiui, gimtadienių, religinių ar kitų švenčių šventimą.
Patartina sukurti ir naujų ritualų, vienijančių būtent naujos šeimos narius. Lankstumas ir kūrybiškumas – labai svarbios sėkmingos naujos šeimos kūrimo prielaidos.
Santykių taisyklė – skubėti lėtai
Kuriant naują šeimą patėvis ar pamotė į šeimą turėtų įsilieti labai pamažu – nuo draugiškų santykių su naujojo sutuoktinio vaikais kūrimo ir neskubėti su auklėjimu ir ypač drausminančiais reikalavimais.
Kurdama tokius santykius su vaikais, pora turi veikti išvien ir laikytis vienodų taisyklių. Y.Lamontagne tvirtina, jog antrosios santuokos gali būti lygiai taip pat sėkmingos ir teikti pasitenkinimą kaip ir pirmosios.
Santykiams su vaiku susiformuoti reikia laiko.
Taip pat jis pastebi, kad vaikams daug naudingiau gyventi su patėviu ar pamote nei su vienu iš tėvų. Tačiau šie turi suprasti, jog neegzistuoja kažkokia stebuklinga formulė vaikų meilei laimėti ir greitai jų adaptacijai garantuoti.
Santykiams su vaiku susiformuoti reikia laiko, o laiko kiekis priklausys nuo vaikų amžiaus ir nuo to, ar jie nuolat ar ne gyvena su šia šeima. Atliktų tyrimų rezultatai įrodo, kad dviejų šeimų integracija vyksta daug lengviau, jei abiejų sutuoktinių vaikai gyvena kartu su pora.