„Ir nors vienoje įmonėje dirbau maždaug 16 metų, mano darbo specifika buvo tokia, kad jaučiuosi pakeitusi 3–4 darbus“, – neslėpė pašnekovė. Nors savo darbą mėgo, jautėsi vertinama, prieš metus ji nusprendė iš esmės pakeisti savo gyvenimą ir visą dėmesį skirti iki tol pomėgiu buvusiai veiklai. Tai – vaikų (o kartu ir visos šeimos) finansinio raštingumo ugdymas. Pasak Linos, kad tai svarbu, tačiau Lietuvoje trūksta žinių šia tema, ji suprato pati tapusi mama. Su vyru ji augina tris nuostabius vaikus: Faustą (12 m.), Elžbietą (9 m.) ir Konstantiną (3 m.).
Auginame išlepintus vaikus
„Vaikų finansiniu ugdymu susidomėjau prieš 4 metus. Vienas nutikimas privertė mane susimąstyti.
Vyresnėlis Faustas, švęsdamas savo 8-ąjį gimtadienį, gavo dovanų kelis „Lego“ rinkinius. Jis labai mėgo „Lego“, todėl visų svečių prašėme dovanoti būtent šiuos konstruktorius. O tada... maždaug po pusės metų, tvarkydama jo spintą, radau tuos „Lego“ rinkinius giliai užkištus ir net neatidarytus!“ – pasakojo Lina.
Ji prisiminė, kad tuo metu nusmelkė mintis, jog sūnus yra šiek tiek išlepintas – nesupranta, kiek reikia įdėti pastangų gyvenime, kad ko nors pasiektum, ką nors gautum ir vertintum.
„Tai man susisiejo su finansiniu ugdymu. Kartais manęs klausia: „Na, o ką? Pamiršo vaikas dovanas, ir tiek.“ Bet ar jūs prisimenate save vaikystėje: kiek būdavo džiaugsmo, kai ateidavo gimtadienis ir gaudavote dovanų? Ir kaip nekantriai viską išpakuodavote? Tai, jei dabar vaikas pamiršta, kad gavo dovanų, ar tai nerodo, kad jis visko pertekęs? Ar ateityje supras, kad tikrai reikia gerai padirbėti, jei nori ko nors pasiekti?“ – susimąstyti visus tėvus verčiančius klausimus kelia Lina.
Man visuomet labai patikdavo vaikus išmokyti ką nors naujo. Tiesą sakant, ir pačiai labai patinka nuolat ko nors naujo išmokti.
Supratusi, kad šioje srityje nori ką nors nuveikti, ji kurį laiką derino darbą įmonėje ir vaikų finansinio raštingumo ugdymo idėjas. „Tai buvo mano pomėgis. Juolab kad man iš tiesų labai patiko mano darbas, todėl ilgai negalėjau apsispręsti, kuri iš mano veiklų man labiau prie širdies. Bet tuomet vieną vakarą uždaviau sau gana nuvalkiotą klausimą: kai gulėsiu mirties patale, ko gailėsiuosi? Ir atsakymas buvo labai aiškus: tikrai gailėsiuosi, jei dabar neskirsiu daugiau laiko padėti tėvams, kurie turi iššūkių ugdyti vaikus finansiškai. Tai padėjo man apsispręsti ir išeiti iš samdomo darbo,“ – pasakojo pašnekovė.
Ji neslėpė, jog mato didelę prasmę savo naujoje veikloje. „Tikiu, kad tie vaikai, kurie gaus geresnį finansinį ugdymą nuo pat mažumės, bus daug geriau pasiruošę ateities pasauliui: ne tik bus verslūs, bet ir sugebės atsispirti šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės manipuliacijoms. Gal nuskambėsiu banaliai, bet dažnai prieš save matau tuos vaikus, kurie yra smalsūs, žingeidūs ir imlūs, kurie laukia, kol jiems bus suteiktos reikiamos žinios, ir jaučiu įpareigojimą tas žinias jiems suteikti,“ – kalbėjo Lina.
Svarbiausi įgūdžiai – iš šeimos
Pašnekovės veikla įvairiapusė: tai ir mokymai, seminarai, ir kasdieniai praktiški patarimai, skirti tėvams, norintiems ugdyti savo atžalas ir ugdytis patiems apie finansinį raštingumą.
„Kodėl mokau tėvus? Nes tikiu, kad tėvai gali efektyviausiai išmokyti, nes jie yra šalia, kai vaikas ką nors perka, taupo, bando uždirbti. Ir tėvai gali iš karto reaguoti: užduoti tinkamus klausimus, reflektuoti, ką mato, papasakoti kokią nors istoriją. Tėvų niekada nepakeis nei mokykla, nei būreliai, nei mobiliosios programėlės. Būtent todėl įkūriau „Facebook“ grupę „Apie vaikus ir pinigus“, todėl sukūriau vienintelę rinkoje esančią programą tėvams „Finansiškai laisvi vaikai“, kuri pagal patikrintą metodą parodo tėvams, kaip visapusišką finansinį ugdymą paprastai įtraukti į kasdienybę ir suformuoti tinkamus finansinius įpročius. Suprantu, kad tėvai yra užsiėmę ir dar vieno „darbo“ jiems nereikia. Todėl savo programoje perduodu esminius principus greitai ir su aiškiu veiksmų planu“, – kalbėjo Lina ir pridūrė, kad šeimoms siūlo tai, kuo tiki pati – mokymais.
„Aš labai tikiu mokymų galia. Taip, visi žinome, kad neužtenka tik išmanyti teoriją, reikia ir praktinio pritaikymo. Todėl mano mokymai apima ir teoriją, ir praktiką. Tokiu būdu pokytis gyvenime realiai įvyksta. Pati esu išbandžiusi daug įvairių internetinių ir gyvų mokymų ir galiu pasakyti, kad tai yra vienas efektyviausių būdų ką nors naujo sužinoti, išmokti, netgi pakeisti savo pasaulėžiūrą. Tai ypač tinka šiuolaikiniam skubančiam žmogui, kuris neturi daug laiko skaityti knygų“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė.
Dauguma lietuvių – finansiškai neraštingi
Daug metų finansų pasaulyje dirbusi moteris atvira: tyrimai tikrai nedžiugina ir rodo, kad, kalbant apie finansinį raštingumą, lietuviai nėra stiprūs.
„Yra dviejų tipų žmonės. Vieni – tie, kurie gerai išmano finansus, bet supranta, kad gali būti dar geriau, todėl nuolat tuo domisi ir toliau. Kiti – tie, kurie yra visiškoje finansinėje tamsoje, paklydusios sielos, kurie net nežino, jog nieko nežino. Man lengviausia pasiekti pirmojo tipo žmones, nes jie dalyvauja įvairiose konferencijose, skaito straipsnius. Antrojo tipo žmones pasiekti sunkiau. Tačiau kuo aš šventai tikiu: kad kai gimsta vaikai, tėvai labai nori jiems visko, kas yra geriausia.
Tada tėvai negaili nei laiko, nei pinigų vaiko sveikai mitybai, tinkamam dienos režimui, muzikiniam ir sportiniam lavinimui nuo mažų dienų, emociniam intelektui ir pan. Tai kodėl prie šio netrumpo sąrašo neprijungus finansinio raštingumo? Tokiems tėvams lengviau pasakyti, kad svarbu yra mokyti vaikus apie pinigus, negu bandyti įtikinti pačius tėvus, kad jiems patiems reikia mokytis finansinio raštingumo. O kai tėvai pradės mokyti vaikus finansinio raštingumo, atsiras tas pašalinis poveikis – jie ir patys užsimanys daugiau apie tai suprasti. Taigi, vienas šūvis – du zuikiai.“
Kodėl svarbu apie pinigus, taip pat ir ekonomiką kalbėti su vaikais nuo mažens? Anot Linos, kuo anksčiau vaikai ką nors supras, tuo natūralesnis dalykas tai jiems bus.
„Kažkada ir kėdė buvo pats keisčiausias išradimas žmonėms, nes jie buvo pripratę sėdėti ant grindų, taigi, reikėjo priprasti prie sėdėjimo ant kėdės. Tačiau mums, kurie nuo pat mažų dienų matėme kėdes, jos neatrodo joks stebuklas. Todėl, jei vaikai nuo mažumės girdės, kad reikia mokytis kurti vertę (t.y. uždirbti), protingai leisti, taupyti, investuoti, dalintis, ir išmoks tai daryti, išėję į savarankišką gyvenimą turės milžinišką privalumą prieš tuos, kurie to negavo. Kodėl? Nes jie jau turės apie 10 metų patirties su pinigais, kai tuo tarpu jų bendraamžiai tik pradės mokytis su jais elgtis,“ – kalbėjo finansinio raštingumo ekspertė.
Man rodos, kad tai yra milžiniška dovana, kurią galime duoti savo vaikams – tą tvirtą pagrindą, bazę, pranašumą, netgi pasakyčiau – komfortą su pinigais.
Ji priduria: „Juk kai pirmą kartą ką nors darom (gaminame valgyti, keičiame sauskelnes, skaitom pranešimą), tai būna išties nelengva. Bet kai esame tai padarę daug kartų, tuomet jaučiamės visiškai lengvai, net per daug apie tai negalvojame. Aš labai norėčiau, kad ir mano, ir kitų tėvų vaikai jaustų tą lengvumą – investuodami, leisdami ir uždirbdami.“
Ko moko pasaka „Trys paršeliai“?
Daugeliui tėvų gali kilti klausimas: su kokio amžiaus vaikais reikėtų pradėti kalbėtis apie pinigus? Pasak Linos, trejų metų vaikas jau gali puikiai suprasti, kad pinigai yra mainų priemonė, t.y. kad galima už juos ką nors nusipirkti. 6–7 m. vaikas jau turėtų pradėti gauti kišenpinigius ir mokytis valdyti savo pinigus. O nuo 12–13 m. jau galime kalbėti apie draudimą, investavimą ir kitus sudėtingesnius finansinius dalykus.
„Iš tiesų visokio amžiaus vaikams galima papasakoti apie viską: trejų metų vaikui galima papasakoti apie draudimą ir investavimą, tik reikia žinoti, kaip tai daryti. Pavyzdžiui, pasaka „Trys paršiukai“ yra apie draudimą, nes ten pasakojama, kaip paršiukas Nafnafas vasarą statėsi namą, kad žiemą apsisaugotų nuo vilko, jei jis užpultų. Tai ar čia – ne draudimo principas?“ – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Anot jos, tyrimai rodo, kad geriausiai finansinio raštingumo srityje atrodo Skandinavijos šalys: Danija, Norvegija, Švedija. Liūdniausiai – Pietų Amerika ir Afrika.
„Apskritai Europoje finansinis raštingumas yra gana įvairus ir labai priklauso nuo šalies. Kodėl taip yra? Tikrai yra nemažai priežasčių, tačiau tyrėjai atrado, kad tai nėra tiesiogiai susiję su šalies ekonominiu gerbūviu. Veikiau tai susiję su susiklosčiusiomis tradicijomis, švietimo sistema, centralizuotomis valstybės pastangomis ir kt. dalykais,“ – pasakojo finansinio raštingumo ugdytoja.
Finansinis vaikų ugdymas leidžia jiems jaustis laisviems ir valdyti savo gyvenimą, kai užaugs
Lina neabejoja, kad jos sprendimas „užkurti“ projektą „Raising free kids“ – didelių permainų šauklys, nes tėvams šiuo metu kaip niekada anksčiau rūpi ne tik fizinė, emocinė, bet ir finansinė vaikų gerovė.
„Noriu papasakoti apie dar vieną tyrimą. Jo metu tyrėjai bandė išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės yra laimingesni už kitus? Ar tai susiję su pajamų dydžiu? Su gyvenamąja vieta (ar, jei gyvename ten, kur šilta, esame laimingesni)? Su namu, kuriame gyvename? Su gautu išsilavinimu ar turima prestižine profesija? Atsakymas buvo vienareikšmiškas: ne. Nė vienas iš šių faktorių negalėjo paaiškinti, kodėl vieni žmonės yra laimingesni už kitus. O kas galėjo paaiškinti? Tai jausmas, kad ryte atsikėlęs galiu daryti tai, ką noriu. Kitaip sakant, pojūtis, kad galiu kontroliuoti savo gyvenimą, – kalbėjo Lina. – O kas padeda kontroliuoti savo gyvenimą? Atsakymas gal pasirodys per daug paprastas, bet, manau, turi tiesos: tai turėjimas pakankamai santaupų, kad galėtum rinktis, kai gyvenimas nesiklosto taip, kaip norėtum.
Tos santaupos – tai bilietas į tokį gyvenimą, kokio nori. Kai pradėjau šį projektą, pavadinau jį „Raising free kids“. Pavadinime užkoduota tai, kuo tikiu: kad finansinis vaikų ugdymas leidžia jiems jaustis laisviems ir valdyti savo gyvenimą, kai užaugs.“
