Nė viena šalis neatrodo gerai visose srityse
UNICEF vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė-Staniulėnė sako, kad Londone pristatytas naujausias UNICEF tyrimas – pirmas tyrimas pasaulyje, kuris analizuoja vaikų padėtį 41 išsivysčiusioje šalyje. Kaip teigia ji, tyrime atsižvelgiama į 2015 m. nustatytus pasaulinius darnaus vystymosi tikslus: „Šalys tyrime sugrupuotos remiantis jų veikla, iššūkiais ir galimybėmis. Darnaus vystymosi tikslai iškėlė ambicingus uždavinius, kurie pirmą kartą taikomi tiek turtingoms, tiek skurdžioms šalims. Būtent tai, kaip jos rūpinasi vaikais, atspindės valstybių pažangą.“
Pasak pašnekovės, Lietuva yra 33 vietoje iš 41 šalies. „Bendroje lentelėje šalys sugrupuotos į tris grupes. Pirmos yra tos, kurios vaikais rūpinasi visai neblogai. Toliau – žemiau ir žemiausiai besirūpinančios. Lietuva patenka mažiausiai vaikais besirūpinančių šalių grupę. Toje pačioje eilutėje kaip ir Lietuva yra tokios šalys kaip JAV, Malta, Slovakija, Graikija, Vengrija, Naujoji Zelandija, Meksika, Čilė ir kt. Kalbant apie geriausiai vaikais besirūpinančias, pirmoje vietoje Norvegija, toliau – Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, Islandija ir kt.“, – vardija J.Majauskaitė-Staniulėnė.
Kaip tvirtina specialistė, UNICEF tyrimas nenagrinėja, kas lemia vienokį ar kitokį šalies atsidūrimą pozicijoje: „Tyrimas pristato vaikų situaciją šalyse labai ankstyvame darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo etape. Daroma išvada, kad visos šalys turi dėti dideles pastangas norint užtikrintų visų vaikų, ypač labiausiais pažeidžiamų, teises į sveikatą, švietimą ir apsaugą.“
Anot J.Majauskaitės-Staniulėnės, tyrime pateikiamos rekomendacijos ir visos valstybės kviečiamos imtis veiksmų. „Vaikai turi tapti darnaus vystymosi ašimi. Vaikų gerovės didinimas yra būtinas norint pasiekti darną ir teisingumą. Kviečiama nepalikti nė vieno vaiko nuošalyje, panaudoti šalių reitingavimą formuojant šalių vidaus politiką. Nė viena šalis neatrodo gerai visose vaikų gerovės srityse“, – teigia pašnekovė.
Tvirtina, kad tik psichologai problemų neišspręs
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina tyrimo rezultatus vertinantis blogai: „Gėda, kad nesugebame pasirūpinti savo vaikais. Net tais atvejais, kai politikoje atsiranda valios pademonstruoti rūpestį, visuomenei sunku priimti tą rūpestį ar pripažinti problemas. Problemos pripažinimas – pirmas žingsnis į sveikimą. Deja, dar gyvename būsenoje, kai net problemų nenorime pripažinti, bandome jas neigti. Situacija nėra gera.“
A.Verygos nuomone, Lietuvoje tikrai trūksta prieinamumo prie psichologų, tačiau dėl to stengiamasi: „Vyksta psichologų normos parengimas, svarstomas praktinės veiklos įstatymas ir daugybė kitų priemonių. Reikia pasakyti, kad vien šie specialistai problemų neišspręs. Tai nėra tik specialisto klausimas.“
Pasak A.Verygos, vaikų gerovė yra visos visuomenės pareiga ir rūpestis. „Kodėl mūsų vaikų emocinė sveikata bloga? Dėl daugybės dalykų. Pirmiausia, dėl to kalti suaugusieji. Pažiūrėkime, kokioje aplinkoje gyvename, kaip elgiamės, kaip bendraujame, kokia mūsų bendravimo kultūra. Vaikai perima tokio elgesio modelius. Jei nesikeis bendras požiūris į vaiką, psichologai šių problemų nesugebės išspręsti, kad ir kiek jų bus“, – teigia ministras.
Didžiausia problema – bendravimas
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sako visada ieškanti vilties, tad ją džiuginantis faktas – Lietuvos patekimas tarp pasiturinčių šalių: „Mums tai svarbus dalykas. Tačiau aš susiduriu su vaikų kasdienybe. Manęs šio tyrimo rezultatai nenustebino, galiu patvirtinti, kad vyrauja įtampa, skurdas, liūdina, kaip vaikai dėl to jaučiasi.“
Anot R. Dičpetrienės, reikia pabrėžti ir savižudybių temą. „Pagal tyrimo duomenis, esame 40 šalis pagal tai, kiek 14–19 metų jaunuolių nusižudo. Atrodo, kad apie tai garsiai šnekame, visi tai žino, bet vis tiek turime tokią statistiką“, – pabrėžia pašnekovė.
Vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys įsitikinęs, kad didžiausia problema – bendravimas: „Manau, kad tarpusavio santykiai ir bendravimas yra raktinis dalykas. Mes turime vieną kartą išmokti ir suprasti, kad žodis, pasakytas netinkamu pavidalu, rodo didelę nepagarbą. Mes nemokame rodyti vaikams pagarbos.“
Pasak L. Slušnio, psichiatrai neišspręs visų problemų. „Šnekama, kad vaikams reikia psichologų. Tuomet vos ne šaukiu, kad ne vaikams reikia psichologų, o suaugusiesiems. Tegul pastarieji vaikšto, išmoksta normaliai bendrauti, nustoti keiktis, užgaulioti. Iš namų aplinkos žmonės ateina dirbti į mokyklas, tuomet turime situaciją, kai tarpsta nepagarba“, – tikina specialistas.
L.Slušnys teigia, kad neatsakingas elgesys sukuria tokią prastą situaciją: „Ir mes turime rezultatą, o tada plėšomės. Užauginame tokius vaikus, kurie vis nori kažką apiplėšti, apsukti, apstatyti – taip, kaip kažkoks Seimo narys elgiasi, kaip šis priekabiauja ir sukčiauja. Juk turime tokius pavyzdžius.“
