Kiaušinių graviravimo menas sulaukė pripažinimo
„Metų senjoro rinkimuose 2021“ pretenduojanti tapti Metų veikliausia senjore, Marija Ščerbienė sako, jog aktyvi buvo visada, tik anksčiau laiką teko paskirstyti ne tik pomėgiams, bet ir darbui, šeimai.
„Kai išėjau į pensiją, supratau, kad aš negaliu sėdėti tuščiuose namuose, kad vis dar noriu lėkt, noriu skrist. Man jau nepakako dalyvavimo miestelio bendruomenės veikloje, kur dalyvavau šiaurietiško vaikščiojimo klube, vaidinau miestelio mėgėjų teatre, todėl įkūriau „Auksarankių klubą“, – pasakoja pašnekovė.
M. Ščerbienė turi du pomėgius – tai kiaušinių graviravimas ir meno dirbinių gaminimas iš natūralios odos. Zyplių dvare moteris buvo suorganizavusi ir dvi savo darbų parodas, o jos graviruoti kiaušiniai sulaukė pripažinimo. Dabar M. Ščerbienė priklauso Pasaulinei kiaušinių meno asociacijai, o jos graviruotus kiaušinius galima pamatyti ir elektroniniame muziejuje.
Noras dalintis su kitais
Bendruomeniškumo nestokojanti moteris suprato, jog neįdomu kažką mokėti pačiai ir tuo nepasidalinti su kitais. „Man vis dar norėjosi kažko naujo, tuomet nusprendžiau stoti į TAU, tačiau Vilkaviškio TAU nebuvo fakulteto, kuris būtų susijęs su menais, todėl teko tenkintis ten veikiančiu „Darbščiųjų rankų“ klubu.
Labai greitai susidraugavome su šio klubo moterimis ir kitais metais jau atsirado Dailės technologijų fakultetas, o aš tapau jo dekane. Žinote, aš savamokslė, bet kuo, ką išmokdavau, norėdavau pasidalinti ir su kitais. Man neužtenka tik pačiai mokėti. Taip kitus bemokydamas ir pats tobulėji, daugiau patirties įgyji“, – pasakoja M. Ščerbienė.
Senjorė sako, jog jos mokomos moterys labiausiai susižavėjo darbais iš odos. „Galima net sakyti, jog „apsirgo“ manija gaminti daiktus iš odos, nes oda yra labai puiki medžiaga, iš kurios galima pagaminti bet ką – svarbu žinoti technologiją. Su margučių graviravimu kiek sudėtingiau, reikia ir specialių įrankių“, – dalinasi pašnekovė ir priduria, jog iš odos dažniausiai gamina papuošalus arba dekoruoja įvairius daiktus.
Kai išėjau į pensiją, supratau, kad aš negaliu sėdėti tuščiuose namuose, kad vis dar noriu lėkt, noriu skrist.
Kai išėjau į pensiją, supratau, kad aš negaliu sėdėti tuščiuose namuose, kad vis dar noriu lėkt, noriu skrist.
Polinkis į meną atsirado dar jaunystėje
Paklausta, ar visada turėjo polinkį menams, M. Ščerbienė atvirauja, jog kažkada norėjo studijuoti dailę, tačiau to daryti neleido mama. „Jaunystėje negavau ko norėjau, tad dabar, turėdama laisvo laiko, bandau išpildyti savo neįgyvendintas svajones. Visą gyvenimą, kur bedirbdavau, apsiimdavau papildomų darbų, susijusių su menais. Stengiausi padėti bendruomenei ir darydavau dekoracijas šventėms. Vaidinu teatre, tad ten irgi gamindavau dekoracijas“, – pasakoja moteris.
Teatre M. Ščerbienė atsidūrė taip pat ne atsitiktinai. „Esu toks žmogus, kuriam visada reikia lietis, išsidūkti. Net ir ramiai dirbdama turiu aplink save girdėti šurmulį ar muziką, todėl teatre man labai smagu pabūti visokia, įsikūnyti į kitokius charakterius, išgyventi įvairias patirtis. Juk net ir savo rankdarbiuose aš visada ieškau kažko naujo, bandau kažką atrasti“, –pasakoja Pilviškių mėgėjų teatre „Bajorgalis“ vaidinanti senjorė.
Svarbu įveikti save
Dar viena M. Ščerbienės aistra yra kelionės. Vietoje nenustygstanti moteris kiekvieną laisvą savaitgalį su vyru keliauja po Lietuvą ir tyrinėja dar nepažintas vietas, gamtos kampelius: „Buvome ir kalnuose. Nors sveikata jau ne ideali, bet kol dar yra jėgų, tol norisi viską pamatyti, sužinoti, o Lietuvoje tiek nuostabių dalykų.“
M. Ščerbienė sako negalinti nusėdėti namuose ir džiaugiasi, jog visos šios veiklos atneša jai gyvenimo pilnatvę. „Per karantiną, kai buvau atskirta nuo moterų iš TAU, išmokome bendrauti internetu, siųsdavau joms pamokas.
Pas mane besimokančios moterys nori viską žinoti, išmokti kažko naujo, o iš to ir atsiranda gera nuotaika. Ir kitiems senjorams noriu palinkėti nebijoti ir tiesiog perlipti per save, nesėdėti namuose. Arba bent jau padaryti tą pirmąjį žingsnį. Atrodo, kad negali, kad skauda, bet kai pradedi, tada jau ir nebesustoji“, – dalinasi M. Ščerbienė.
