Apie tai, kaip atpažinti „tiksliuką“ ir jam padėti ugdyti matematinius gebėjimus, kalba matematikos mokytojai ir leidyklos „Šviesa“ išleisto serijos „Atrask“ matematikos vadovėlio 5 klasei bendraautoriai – Vilniaus „Genio“ progimnazijos mokytoja Odeta Janušaitienė bei Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijos mokytojas Algirdas Ališauskas.
„Tiksliukai“ atsiskleidžia 5 klasėje
Anot O.Janušaitienės, jau pradinėse klasėse galima pastebėti moksleivio polinkį į tiksliuosius mokslus, tačiau būtent penktoje klasėje vaikai dažniausiai parodo jiems būdingus gebėjimus.
Siekimas iš vaiko padaryti žvaigždę ar išpildyti tėvų svajones gali viską sugadinti.
„Žinoma, kad tiksliesiems mokslams gabūs vaikai turi aiškų loginį, erdvinį mąstymą, moka analizuoti. Tai atsiskleidžia jau ankstyvame amžiuje. Tokie vaikai linkę ieškoti įvairių ryšių tarp juos dominančių sričių, noriai ir nepavargdami semiasi žinių iš aplinkos. Jie greičiau ir lengviau atlieka sudėtingesnes užduotis nei jų bendraamžiai“, – sako O.Janušaitienė.
Matematikos vadovėlio bendraautorius A.Ališauskas priduria, kad penktoje klasėje ne tik atsiskleidžia moksleivio talentai, bet ir pastebimas noras labiau domėtis matematika.
„Iš tiesų jau pradinėse klasėse mokytojas dažniausiai pastebi mokinio matematinius gebėjimus, tačiau jie labiau ima ryškėti penktoje klasėje, kai mokytojas mokinius pratina mąstyti. „Tiksliukai“ pamažu įsidrąsina prašyti, klausti, aiškintis, domėtis. Jiems norisi mažiau, bet įdomesnių ir sunkesnių užduočių“, – priduria A.Ališauskas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dalijasi mokytojai: absurdiškiausi dalykai, kuriuos kada teko išgirsti iš mokinių tėvų
Svarbus mokytojo vaidmuo
Matematikos mokytojas A.Ališauskas teigia, kad penkta klasė vaikui yra iššūkis, naujas žingsnis, kuriam reikia tinkamai psichologiškai pasiruošti. Būtent peržengus pradinės mokyklos ribą, tampa itin svarbus mokytojo vaidmuo.
„Mokytojas gali ir turi tokio amžiaus sulaukusiam vaikui padėti, sudominti jį, paskatinti veikti ir ieškoti, tikėti juo net ir tuo atveju, kai nesiseka. Mokytojas turėtų džiaugtis kiekvienu vaiko iškeltu klausimu, stengtis parodyti moksleiviui, kad matematikos mokymasis yra neatsiejama gyvenimo dalis, kad jos mokytis galima su džiaugsmu“, – teigia A.Ališauskas.
Pasak O.Janušaitienės, į penktą klasę pradėjusio eiti vaiko nereikia bauginti, gąsdinti, o parodyti jam gerą pavyzdį.
„Labai svarbu mokinį sudominti, kuriant mažas intrigas, t. y. paskatinti mokytis tiriant, sugalvojant problemines užduotis, jas analizuojant su mokytoju ar klasės draugais. Kadangi gana dažnai požiūris į mokomąjį dalyką sutapatinamas su požiūriu į mokytoją, jo vaidmuo tampa itin reikšmingas“, – teigia O.Janušaitienė.
Padėti, o ne versti
Anot O.Janušaitienės, pastebėjus vaiko susidomėjimą matematika, šios svarbios akimirkos nereikėtų praleisti. Yra be galo daug priemonių, palengvinančių tėvų, pedagogų bei vaikų darbą, bet lazdos perlenkti nereikėtų.
„Siekimas iš vaiko padaryti žvaigždę ar išpildyti tėvų svajones gali viską sugadinti. Geriausia naudotis matematikos knygomis, kurių dabar gausu, ar užduočių sąsiuviniais, kuriuos mokiniai gali pavartyti, o susidomėję, ir įsigyti“, – sako O.Janušaitienė.
Ji taip pat priduria, kad vaiką reikia skatinti ne tik tada, kai sekasi, bet ir tais atvejais, kai vaikui pristinga ryžto bei drąsos. Mokytoja siūlo tėvams padėti planuoti vaikui veiklą, tačiau nieko nedaryti už jį patį ir nepamiršti palaikyti jį psichologiškai.
„Nuo penktos klasės matematika po truputį keičiasi. Įvedami apibrėžimai, skaičiai užrašomi raidėmis, atsiranda vis daugiau sąvokų, kurios sunkiau suprantamos. Jeigu dabar nepadėsime mokiniams, kuriems šis dalykas „šlubuoja“, vėliau galime turėti rimtų spragų. Taip pat namie reikėtų skatinti vaikus pastebėti, kur ir kaip naudojamos matematikos žinios. Dar vienas svarbus dalykas – kurti teigiamas emocijas. Pavyzdžiui, mokantis matematikos, atnešti į kambarį gardžiai kvepiančios arbatos“, – pataria O.Janušaitienė.
Parodyti, kam to reikia
A.Ališausko teigimu, anksčiau mokykloje nebuvo garsiai keliamas klausimas, kaip vaikas gyvenime galės pritaikyti išmoktus dalykus. Keičiantis kartoms, kinta mokymosi būdai, tempas, priemonės, o šiuolaikinis vaikas nori įžvelgti atliekamo darbo prasmę.
„Manau, kad būtent dėl to nauji vadovėliai, tokie kaip „Atrask“, yra puikiai pritaikyti mokiniui. Vadovėlyje pateikiamos gyvenimiškos situacijos, keliami klausimai, nagrinėjamos pateiktos užduotys. Mano manymu, tai yra puiki matematinė srovė pirmyn“, – teigia A.Ališauskas.
O.Janušaitienė papildo, kad minėtas vadovėlis yra skirtas Z kartai, sunkiai sutelkiančiai dėmesį, įpratusiai apdoroti daug informacijos, kitaip tariant, šiuolaikiniams vaikams – individualistams ir nepriklausomiems.
„Vadovėlis parašytas kreipiant dėmesį į šios kartos ypatumus. Jame pateikiamos probleminės situacijos, kurios skatina mokymąsi tiriant. Taip mokiniai labiau motyvuojami, aktyviau įsitraukia į veiklą, prisiima atsakomybę už savo mokymąsi, raginami bendradarbiauti ir kritiškai mąstyti“, – priduria O.Janušaitienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: 25 būdai sužinoti apie vaiką, išvengiant klausimo „Kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“
