Technologijų poveikis įvairiais amžiaus tarpsniais skirtingas
Kanados pediatrai neseniai ištyrė beveik 900 vaikų, kurių amžius – nuo pusės metų iki dvejų. Nustatyta, kad vaikų, kurie daugiau laiko praleidžia naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais, ekspresinė kalba linkusi vėluoti labiau nei tų, kurie į šiuos ekranus žiūrėdavo mažiau. Tiksliau – kiekvienas pusvalandis, praleistas prie ekrano, beveik 50 proc. padidindavo kalbos vėlavimo riziką.
Kaip LRT RADIJUI sako Individualiosios psichologijos instituto direktorė Rasa Bieliauskaitė, tokiame amžiuje vaikams būtinas tiesioginis santykis su tėvais, nes vaiko kalba formuojasi bendraujant su suaugusiaisiais.
„Tuo metu vaikas mokosi pažinti kalbą, save, įgyja naujų įgūdžių. Tad nukreipti juos į kažkokią informaciją, prieinamą išmaniosiomis priemonėmis, negali būti naudinga“, – pabrėžia R.Bieliauskaitė.
Kita vertus, sutinka ji, išmaniųjų technologijų poveikis įvairiais amžiaus tarpsniais labai skirtingas, tad negalima kalbėti apibendrintai: „Paaugliai gali gauti labai daug naudingos informacijos, kuri gali labai veikti jų vystymąsi, pažinimą, kūrybiškumą. Tik lieka tam tikra rizika, kad jie gaus netinkamos informacijos, o mes nežinosime, kokios.“
Neseniai Amerikos pediatrų akademija paskelbė rekomendacijas, kiek laiko vaikai galėtų praleisti žiūrėdami į išmaniųjų prietaisų ekranus. Jaunesniems nei pusantrų metų tėvai iš viso neturėtų duoti planšetinių kompiuterių ir telefonų. Vaikams iki penkerių metų siūloma leisti naudotis išmaniaisiais iki valandos per dieną, tiesa, tėvams žiūrint kartu.
Psichologė R.Bieliauskaitė pastebi, kad dėl laiko, kai naudojamasi išmaniosiomis technologijomis, su vaikais reikėtų susitarti iš anksto, o jei prireikia – susitarimą pakartoti ar atnaujinti.
Amerikos pediatrai taip pat siūlo nesinaudoti išmaniaisiais prieš miegą ir miegamajame. Rekomenduoja vengti planšetinių kompiuterių ir telefonų kaip raminimo priemonės, nes tai gali trukdyti vaikui pačiam valdyti savo emocijas.
Domėjimąsi technologijomis tereikia mokėti išnaudoti
Pasak „The Chocolate“ agentūros vadovo Tomo Nemuros, vaikai su išmaniaisiais įrenginiais gali daryti daug ką, bet dažniausiai jie žaidžia, nors tėvai norėtų, kad būtų renkamasi kūrybinė, lavinamoji veikla.
„Žaidimų yra įvairiausių. Pavyzdžiui, žaidžiant „Minecraftą“, galima statyti ūkius, auginti daržoves, kažką kurti ir žiūrėti, kaip tai veikia. Bet vis tiek tai nėra taip įdomu, kaip gaudyti ir kardu daužyti zombius ir vorus“, – pastebi T.Nemura.
Kita vertus, jo teigimu, suaugusiesiems neprasminga veikla atrodantis vaizdelių žiūrėjimas gali skatinti kūrybiškumą ar atnešti finansinės naudos ateityje: „Mes neturime žalio supratimo, ką vaikai dirbs užaugę. Bet tikrai tai bus veikla, iš kurios jie gaus pajamas.“
Jaunesniems nei pusantrų metų tėvai iš viso neturėtų duoti planšetinių kompiuterių ir telefonų.
Kaip sako T.Nemura, suaugusiam žmogui sunku paaiškinti, kodėl „YouTube“ yra daugybė „Minecrafto“ kanalų, turinčių po 10–12 mln. sekėjų, žiūrinčių 25–30 min. trukmės vaizdo įrašus, kaip kažkas tiesiog žaidžia ir komentuoja, bet peržiūrų skaičius įtikina. Agentūros vadovo nuomone, mes galime technologijas neigti arba galime pasižiūrėti, kaip jas panaudoti, kad būtų skatinamas kūrybiškumas ir gaunama naudos.
„Jiems tas ekranas kaip dar viena galūnė, kur gali rasti bet ką ir bet kada. Tik klausimas, kokie įgūdžiai bus ugdomi. Jei skatinsime domėtis, kurti, užsiimti edukaciniais dalykais, nauja papildoma galūnė su ekranu turėtų išeiti į naudą. Juk visa informacija prieinama iškart, nebereikia dėti į galvą konkrečių faktų, juos bet kada gali pasitikrinti, tad geriau mokytis kūrybiškai naudoti duomenis, interpretuoti ir sukurti kažką naujo“, – įsitikinęs T.Nemura.
Svarbūs tėvų įpročiai
Kad reikia skatinti vaiko domėjimąsi, pastebi ir psichologė R.Bieliauskaitė. Ji taip pat pabrėžia, kad, kalbant apie vaikų naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis, itin svarbu atkreipti dėmesį į tėvų įpročius.
Anot T.Nemuros, reikia kalbėtis ir stengtis užtikrinti, kad vaikas pasitikėtų savimi ir vertintų save ne pagal tai, ką mato socialiniuose tinkluose.
„Šiuo atveju į pirmą vietą iškyla klausimas, kaip tėvai naudoja išmaniuosius prietaisus. Jei tėvai visą laiką su telefonu ar kompiuteriu, tada vaikai apribojimus gali suvokti net kaip neteisybę“, – pastebi vaikų analitikė.
Be to, primena ji, svarbiausia, kad tėvai suprastų, jog vaiką apsaugo santykis, bendravimas su juo, draugiškumas, bendra veikla: „Vaiko intelektą, gebėjimus ir kt. pirmiausia lemia santykiai su tėvais, paskui – su kitais suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Tad labai svarbu į tai investuoti. Dažnai tėvams atrodo, kad svarbiau darbas, kad vaikas paruoštų pamokas, bet ne tai svarbiausia.“
T. Nemura pastebi, kad tiek paaugliai, tiek suaugusieji sunkiai atsitraukia nuo išmaniųjų telefonų, ypač – nuo socialinių tinklų ir save vertina lygindamiesi su kitais: „Publikuodami turinį socialiniuose tinkluose mes stengiamės pabrėžti kažkokius ryškesnius momentus, įspūdingesnes akimirkas, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad viskas aplink yra puiku, tik tavo vieno gyvenime – buitis. Socialiniuose tinkluose buities nėra, nebent tai turinio koncepcija, bet tai visai kas kita.“
Taigi, anot T.Nemuros, reikia kalbėtis ir stengtis užtikrinti, kad vaikas pasitikėtų savimi ir vertintų save ne pagal tai, ką mato socialiniuose tinkluose.
Specialistai pastebi, kad dažno žmogaus rytas prasideda, o vakaras pasibaigia patikrinant telefoną. Kai kuriems netgi vaidenasi, kad suskamba jų išmanusis. Jei įdomu, kiek kartų per dieną jūs, o ne jūsų vaikas, tikrinate išmanųjį telefoną, tam suskaičiuoti yra sukurtos specialios programėlės.
