– Jovita, kaip atradote TBRI? Kuo šis metodas jus sudomino ir pasirodė reikšmingas?
– TBRI į mano gyvenimą atėjo labai netikėtai ir paprastai. Apie šią intervenciją pirmą kartą sužinojau dar rezidentūros studijų metais, tačiau tada tai „neužkabino“, atrodė sunkiai pasiekiama, per toli ir per brangu, o ir šiaip turbūt buvo dar ne laikas. Baigusi vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijas pradėjau daugiau domėtis ir ieškoti įvairių terapinių metodų-intervencijų, kurie padėtų dirbti su vaikais, išgyvenančiais potrauminį stresą. Tuomet natūraliai prisiminiau TBRI ir mano nuostabai netikėtai sutikau žmonių, kurie apie šią intervenciją papasakojo daugiau bei padėjo užsiregistruoti į Karyn Purvis vaiko raidos instituto organizuojamus TBRI praktikų mokymus JAV.
Viskas vyko labai greitai, sklandžiai ir paprastai! Vos tik pradėjusi labiau domėtis TBRI žinojau, jog šios intervencijos reikia ne tik man, bet visiems dirbantiems ir besirūpinantiems traumas patyrusiais vaikais. Metodas pasirodė labai teisingas ir tinkamas būdas, kaip mes visi turėtume būti su vaikais. O kaip specialistę mane patraukė tai, jog jis yra paremtas mokslu: smegenų veiklos, fiziologinių procesų kūne bei prieraišumo teorijos žiniomis, kurios šios intervencijos kontekste tampa lengvai pritaikomos praktiškai. Taigi tai yra ne tik graži teorija, bet ir kasdienė praktika.
– „SOS vaikų kaimų“ organizacijai vykdant projektą „Kuriame Lietuvą – pagalba globojant ir įvaikinant vaikus“, globėjams bei įtėviams vedėte seminarą apie TBRI. Papasakokite apie jį. Kaip apskritai vyksta TBRI mokymai – ar jie yra susiję daugiau su praktika ir praktinėmis užduotimis, ar su teorija ir įvairių situacijų atpažinimu?
– „SOS vaikų kaimų“ organizacijos globėjams ir įtėviams vedžiau seminarą apie pasitikėjimu grįstų santykių intervenciją. Tai buvo trumpa TBRI apžvalga. Išsamių TBRI mokymų metu yra integruojama ir teorija, ir praktika. Yra labai svarbu suvokti ir teoriškai pagrįsti, kodėl su savo vaiku aš turėčiau elgtis taip, o ne kitaip? Kaip aš galiu atpažinti, kas vyksta su vaiku ne tik emociniame, bet ir fiziologiniame lygmenyje (nes norime to, ar nenorime, šios dvi dimensijos yra labai susijusios)? Iš kur kyla vienoks arba kitos vaiko elgesys? Kodėl man, kaip suaugusiajam, yra taip svarbu būti „susireguliavus“?
Taigi, teorijos supratimas yra labai svarbus. Lygiagrečiai tam, mokydamiesi dalyviai patys patiria ir praktiškai taiko TBRI principus. Pavyzdžiui, kalbant apie prieraišumą, dalyviai yra kviečiami reflektuoti ir pažvelgti į savo pačių istorijas. Taip pat per vaidmeninius žaidimus praktikuojame ryšio kūrimo ar elgesio korekcijos įgūdžius, o įgalinimo principų naudą leidžiame patirti, pasirūpindami dalyvių fiziologiniais ir saugumo poreikiais, t. y. nuolat paskatindami atsigerti vandens ar ką nors užkąsti, duodami įvairių sensorinių priemonių ar planuodami judesio pertraukėles, numatydami tvarkaraščius ir iš anksto informuodami, kas jų laukia.
TBRI kviečia pažvelgti į vaiką visai kitu kampu.
Gilinantis į TBRI principus, visada kviečiame dalyvius viską „perleisti“ per save: kaip aš jaučiuosi/jausčiausi tokioje situacijoje? Kaip jaučiasi/jaustųsi vaikas tokioje pačioje situacijoje? Tame ir glūdi šio metodo esmė – jog jis universalus, gali būti taikomas ne tik vaikams, bet ir sau patiems. Tokiu būdu jis lengviau įsisavinamas ir tampa natūralia gyvenimo dalimi.
– Kodėl apie TBRI reikia žinoti ne vien specialistams, bet ir globėjams/įtėviams? Kuo šie mokymai jiems yra svarbūs?
– Visų pirma, TBRI yra terapinis vaiko auklėjimo / ugdymo modelis / intervencija, kitaip tariant – terapinė tėvystė. Nors jis yra universalus ir tikrai naudingas kiekvienam specialistui, dirbančiam su vaikais, tačiau nė vienas specialistas nepraleidžia tiek daug laiko su vaiku, kiek jo tėvai ar globėjai. Tad būtent jie turi būti įgalinti ir mokėti, kaip būti su vaiku, ypač patyrusiu trauminius išgyvenimus.
– Tuomet tikrai teisinga sakyti, jog pradėjus globoti vaiką ar jį įvaikinus, vien meilės nepakaks?
– Tiesa, vien meilės ir gerų norų nepakaks. Labai dažnai pasibaigus vadinamajam medaus mėnesiui, šios šeimos pradeda susidurti su daugybe iššūkių, kuriems nebūtinai buvo pasiruošusios. Kyla įvairių vaiko elgesio sunkumų, o norint sėkmingai su jais susidoroti yra reikalingos žinios.
TBRI kviečia pažvelgti į vaiką visai kitu kampu. Vietoj to, kad matytume jį, kaip blogą ir keliantį problemų, keliame klausimą: o koks poreikis slypi už šio vaiko elgesio? Padedame globėjams ir įtėviams tapti detektyvais ir ieškoti tokio elgesio priežasčių: ar vaikas bijo ir jaučiasi nesaugus? Ar jis yra išalkęs ar ištroškęs? Ar jo kūnui yra per daug, o gal trūksta tam tikrų jutiminių stimulų iš aplinkos? Nė vienas vaikas nenori ir nepasirenka blogai elgtis.
Mokslas mums sako, jog dažniausiai vaikas nemoka arba negali toje situacijoje elgtis tinkamai dėl pažintinių gebėjimų, savireguliacijos ar socialinių įgūdžių stokos, sensorinių ar kitų poreikių. Tad mokymų metu kviečiame globėjus ir įtėvius pažvelgti į vaiką kaip į visumą, padedame suprasti, kaip trauminiai išgyvenimai galėjo paveikti jo raidą, kaip visa tai pasireiškia dabar ir kaip galime jam padėti.
– Ar TBRI metodas yra aktualus tik auginantiems ir dirbantiems su neigiamas patirtis patyrusiais vaikais, ar TBRI, kaip ugdymo metodą, galima taikyti visiems vaikams? Kas šį metodą padaro tinkamu neigiamas patirtis patyrusiems vaikams?
– Nors TBRI intervencija ir buvo sukurta, kaip pagalbos priemonė neigiamas vaikystės patirtis patyrusiems vaikams, ji yra absoliučiai tinkama visiems vaikams. Žvelgdami per TBRI prizmę, visada siekiame užmegzti ir palaikyti ryšį su vaiku bei pamatyti, kokie vaiko poreikiai nėra patenkinti. Jeigu TBRI metodas padeda trauminius išgyvenimus patyrusiems vaikams sugrįžti į praleistus raidos etapus, juos pereiti ir toliau augti bei vystytis, tai saugioje aplinkoje augusiems vaikams, jis padeda išlikti tinkamoje raidos trajektorijoje.
Be to, kiekviena efektyvi į traumos įveiką orientuota praktika (tame tarpe ir TBRI) remiasi dar dviem (apart santykio kūrimo) esminiais elementais, t. y. juntamo saugumo užtikrinimu ir savireguliacijos stiprinimu. Juntamas saugumas reiškia, jog vaikas ne tik yra saugus, bet jis ir žino, o svarbiausia – jaučiasi saugus.
Saugumas yra ne kognityvinis, o jutiminis dalykas. Savireguliacija yra mokėjimas nuraminti save savimi, tačiau tam, kad vaikas to išmoktų, visų pirma jis turi tai patirti iš suaugusio žmogaus, kuris padeda jam nurimti ir atliepia jo poreikius. Tad būtent šie trys esminiai elementai ir padaro TBRI metodą tinkamu neigiamas patirtis išgyvenusiems vaikams.
– Jei trauminius išgyvenimus patyrę vaikai praleidžia tam tikrus raidos etapus, ar jie taip pat dėl trauminių patirčių gali prarasti pasitikėjimą ir aplinkiniais?
– Neigiamas patirtis, pavyzdžiui, smurtą, apleistumą, kitas traumas patyrę vaikai yra praradę pasitikėjimą suaugusiais žmonėmis, nes jų „balsas“ niekada nebuvo išgirstas. Kai jie verkė, į jų verksmą nebuvo atliepiama. Kai jie, nemokėdami savo poreikių išreikšti žodžiais, juos išreikšdavo elgesiu, šie vaikai būdavo baudžiami. Jie neturi nė menkiausios priežasties pasitikėti suaugusiu žmogumi. Šiuo atveju TBRI padeda kurti santykį, grindžiamą pasitikėjimu, būtent dėl to ši intervencija taip ir vadinasi – pasitikėjimu grįstų santykių intervencija (angl. TBRI – Trust Based Relational Intervention).
– Kaip TBRI metodas keičia ne vien vaikus, bet ir jų tėvus/globėjus/įtėvius? Su kokiais iššūkiais susiduria artimieji, kuomet mokosi ir stengiasi pritaikyti TBRI praktikoje? Kaip šis metodas keičia vaikus – ar TBRI metodo rezultatus galima pamatyti greitai, o gal tai yra ilgalaikis procesas?
– Labai geras klausimas, kurį svarbu aptarti. TBRI nėra taisyklių rinkinys, kurių paeiliui laikantis viskas staiga lengvai išsispręs. Tai yra gairės ir principai, kuriais vadovaujantis ir lanksčiai taikant įvairiose gyvenimo situacijose, mes kuriame pasitikėjimu grįstą santykį su savo vaikais. Tai yra investicinis auklėjimo modelis, kurio rezultatus dažniausiai pamatysite ne iš karto.
Geriausia dovana vaikui yra savimi besirūpinantis suaugusysis.
Pokytis vaiko elgesyje pastebimas pamažu. Tai labai individualu ir priklauso nuo daugelio faktorių: vaiko patirtų trauminių išgyvenimų sunkumo ir trukmės, raidos pažeidimo, susiformavusio psichoemocinio atsparumo ir pan. Taip pat ir nuo suaugusiojo požiūrio į vaiką ir jo sunkumus, atvirumo ir užtikrintumo taikant TBRI principus. Gera žinia ta, jog vaikų smegenys yra labai plastiškos, tai reiškia imlios naujoms patirtims. Per TBRI suteikdami vaikams naujas patirtis ir atliepdami jų poreikius, mes keičiame jų smegenų veiklą ir reguliuojame fiziologinius procesus vykstančius kūne.
Kalbant apie iššūkius, su kuriais susiduria suaugusieji taikydami TBRI, turbūt vienas didesnių būtų buvimas dėmesingu tam, kas vyksta manyje ir su manimi, kai aš būnu su vaiku: ar aš žvelgiu vaikui į akis, ar tinkamai moduliuoju balso toną, kokią žinutę vaikui siunčia mano kūno kalba? Vienas iš intervencijos principų yra dėmesingas įsisąmoninimas, ir čia mes akcentuojame ne tik buvimo sąmoningai dėmesingu tam, kas vyksta čia ir dabar svarbą, bet ir tam, kas įvyko su manimi praeityje, netgi vaikystėje. Tad kviečiame kiekvieną suaugusįjį patyrinėti savo istoriją, o tai gali būti ne visada lengva ar malonu.
– Ką turėtų žinoti tėvai / globėjai / įtėviai, prieš pradėdami taikyti TBRI metodą? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
– Visų pirma, giliai suvokti ir visada prisiminti, jog tai yra kelionė. Bus ir aukštumų, ir slėnių, bus dėl ko džiaugtis, bet ir bus dėl ko liūdėti. O to priežastis labai paprasta – globojami ir įvaikinti vaikai į naują šeimą atsineša lagaminą patirčių, kurios neturėjo įvykti, bet įvyko. Tose patirtyse yra labai daug netekčių, kurias reikia padėti vaikams išgedėti, šios patirtys be abejonės daro įtaką ir suaugusiojo būsenai.
Tad iš to atsiranda antras labai svarbus dalykas – nepamiršti, jog suaugusiojo poreikiai yra lygiai tokie patys svarbūs kaip ir vaikų. Tad šioje kelionėje yra labai svarbu nenuneigti savęs, patenkinti savo emocinius ir fiziologinius poreikius, turėti paramos ir pagalbos ratą. Suteikti sau ir kitam daug atjautos ir gailestingumo.
TBRI metodo autorė Karyn Purvis yra pasakiusi dvi svarbias mintis: „Geriausia dovana vaikui yra savimi besirūpinantis suaugusysis“, o kita: „Mes negalime nuvesti vaiko ten, kur nesame buvę patys.“
Paskutinis labai svarbus dalykas, ką reikėtų žinoti, – pradėjus taikyti TBRI, nebūtina aprėpti visko iš karto. Vertėtų pasirinkti vieną ar kelias strategijas, taikyti jas ir pamažu įtraukti kitas. Tai padės lengviau pamatyti rezultatus ir nepersitempti dėl to, kad ko nors nepritaikėte, ar pritaikėte ne taip.
– Ar pastebėjote, jog atsiradusi COVID-19 liga ir ilgesnis laikas, kurį vaikai praleidžia namuose, iššaukė daugiau probleminių situacijų šeimose, kurias padėjo spręsti TBRI? Gal galite jomis pasidalyti?
– COVID-19 pandemija ir įvesti ribojimai be abejonės sukėlė papildomų sunkumų vaikams ir jų tėvams/globėjams. Buvimas namuose, negalėjimas susitikti su bendraamžiais, ilgesnis laikas prie ekranų ir judėjimo bei fizinės veiklos stoka užkirto kelią daugelio vaikų poreikių patenkinimui. Turiu omenyje vaikų saugumo poreikį, socializacijos ir bendravimo poreikį, sensorinius (jutiminius) poreikius ir pan.
Tačiau visa tai labai individualu ir nevienareikšmiška. Kai kuriose šeimose atsirado daugiau tarpusavio trinties ir konfliktų, kitoms šeimoms ši padėtis sudarė galimybę labiau suartėti ir praleisti daugiau laiko kartu, stiprinti santykius su vaikais.
Neužmezgę santykio su vaiku, jūs negalėsite pakoreguoti jo elgesio, o jei ir galėsite, rezultatai bus laikini.
Savo praktikoje pastebėjau, jog daugiau vaikų elgesio sunkumų pradėjo kilti dėl nepakankamos fizinės iškrovos, t. y. vaikai, dalyvavę pamokose nuotoliniu būdu, tapdavo dirglesni, dažniau prieštaraudavo, atsirasdavo sunkumų atliekant namų darbus ir pan. Visa tai nėra vaikų sąmoningas netinkamas elgesys, tai labiau yra jų sensorinis kūno poreikis, kuomet kūne susikaupusi įtampa, nerimas, nuslopintas poreikis judėti, galiausi turi būti išveikti. O TBRI tikrai daug kalbame apie sensorinius vaikų poreikius ir kaip juos patenkinti.
– Kokiais praktiniais TBRI patarimais galėtumėme pasidalinti su visais skaitytojais, auginančiais vaikus? Gal turite tokių TBRI patarimų, kurių dėka lengviau ir geriau galima padėti vaikams, kuomet jie pradeda rodyti „ožiukus“, nenori daryti namų darbų, atsisako padėti arba nesidalina savo jausmais?
– Visais atvejais reikia stengtis įžvelgti, koks poreikis slypi už vaiko elgesio. Vaiko „ožiukai“ dažnai gali signalizuoti, jog vaikas pavargęs, jam aplinkoje per daug triukšmo, šviesos dirgiklių, kvapų ir pan. Tokioje situacijoje, ypač jei vaikas dar mažas, labai svarbu būti tuo išoriniu „reguliatoriumi“ ir padėti vaikui susireguliuoti, t. y. nurimti. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai vaikai taip pat siekia kontroliuoti, kad viskas būtų taip, kaip jie nori. Tai gali būti būdinga įvairaus amžiaus vaikams.
Trauminius išgyvenimus patyrusiems vaikams kontrolė yra jų išmoktas išgyvenimo mechanizmas – kadaise jie juk patys turėjo savimi pasirūpinti. Tad tokiais atvejais geriau su vaikais neįsivelti į galios kovas, o ta galia pasidalinti. Įsiveldami į kovą prarasite santykį ir pasitikėjimą, o duodami vaikui du pasirinkimo variantus ar ieškodami kompromiso, padėsite vaikui pasijusti saugiu ir priimti tinkamus gyvenimo sprendimus. Ir tai visiškai nereiškia, jog prarandate savo valdžią. Anaiptol – jūs stiprinate autoritetą savo vaiko akyse ir tarpusavio santykį.
Atminkite – neužmezgę santykio su vaiku, jūs negalėsite pakoreguoti jo elgesio, o jei ir galėsite, rezultatai bus laikini. Kiekvienos elgesio korekcijos tikslas yra išmokyti vaiką tinkamai elgtis, o ne jį nubausti ar pritaikyti pasekmę.
– Kur galima daugiau sužinoti apie TBRI – pasitikėjimu grįstų santykių intervenciją?
– Labai džiugi žinia yra ta, jog šiuo metu Lietuvoje jau turime per 20 TBRI praktikų, kurie baigė TBRI kursą Karyn Purvis vaiko raidos institute! Visi jie yra skirtingų specialybių atstovai, tačiau savo darbe susiduria su vaikais ir jų šeimomis, padeda spręsti iškylančius sunkumus. Tad pagausėjus TBRI praktikų „šeimai“, tikimės kitąmet pasiūlyti daugiau mokymų ir kitų resursų lietuvių kalba, kurie būtų naudingi visiems besirūpinantiems vaikais.
2019 m. leidykla „Vaga“ išleido TBRI intervencijos kūrėjų – dr. K.Purvis ir dr. Davido Crosso knygą „Ryšys su vaiku“. Joje galima rasti gausybę TBRI patarimų. Anglų kalba, o taip pat jau ir rusų bei lenkų kalbomis, papildomos informacijos ir resursų galite rasti Karyn Purvis vaiko raidos instituto (angl. Karyn Purvis Institute of Child Develoment) internetiniame tinklalapyje ir „YouTube“ paskyroje.
