– Tai gal ir Lietuvoje reikia specialistų, kurie mokėtų ir mokytų naudotis abakusu?
Tikrai yra nuostabių rezultatų vaikų, kurie skaičiuodami stebina visus, nors neturi jokių išskirtinių gebėjimų matematikai ar išskirtinio talento.
– Gali būti. Ta pati sistema yra perimama franšizės pagrindu, mes patys esame pasirašę franšizės sutartį. Prieš pasirašydama tą sutartį, tiesiog domėjausi, internete ieškojau informacijos, bet konkrečios metodikos jame nėra, ji nėra atskleidžiama, dėl to franšizės sutartys ir yra pasirašomos. Šiaip pavienių paaiškinimų, kaip atlikti vieną kitą veiksmą, galima atrasti, bet visa metodika, su visais paaiškinimais, eiga, kas po ko turėtų eiti, nėra taip paprastai prieinama.
– Žiūrint, kaip vaikai skaičiuoja pirštais šia metodika, sunku įsivaizduoti, kad to gali išmokti kiekvienas. Ar iš tiesų kiekvienas vaikas gali išmokti skaičiuoti pagal šią techniką? Ar tai nėra sudėtinga? Rekomenduojama pradėti to mokytis nuo ketverių metų. Ar darželinukui to mokytis nėra per sudėtinga?
– Na, manau, kad, jei darželinukai išmoksta, tikrai kiekvienas gali išmokti. Kaip ir įvaldyti bet kokį kitą, pavyzdžiui, muzikos, instrumentą, tam reikia 20 proc. talento ir 80 proc. darbo. Tikrai yra nuostabių rezultatų vaikų, kurie skaičiuodami stebina visus, nors neturi jokių išskirtinių gebėjimų matematikai ar išskirtinio talento. Bet tie vaikai turi užsispyrimo, atsakomybės ir valios dirbti.
Tikrai galiu drąsiai sakyti, kad bet kuriems vaikams tai yra įkandama. Tuo labiau, kad jau metus dirbame su kitokiais, įvairių sutrikimų turinčiais, vaikais, kurie sėkmingai mokosi ir skaičiuoja abakuso sistema. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kad ši sistema yra skirta visiems.
– Gal tokiems vaikams, turintiems įvairių sutrikimų, toks mokymasis apskritai yra naudingas?
– Na, kadangi tai buvo, liaudiškai tariant, pionierinis projektas – dirbti su tokiais vaikais, tiesiog intuicija ir akivaizdūs kai kurių šalių pavyzdžiai rodė, kad galima šią metodiką taikyti ir kitokiems vaikams. Po metų darbo tiesiog bendravome su tėveliais, klausėme, ar jie planuoja toliau lankyti mūsų užsiėmimus, ar jų vaikams tai buvo naudinga, kokia jų nuomonė. Visi tėvai šimtu procentų buvo tikri, kad jų vaikams tai yra tikrai naudinga, kad jie tikrai mato rezultatą, kad tai nėra kažkokia terapija vaikui, o konkretus mokslas, kurį jie gali panaudoti ateityje.
Gebėjimas skaičiuoti taip, kaip mes tai pateikiame, yra šiek tiek kitoks nei mokykloje, kur vaikai taip pat mokosi skaičiuoti. Pas mus jie tą daro per vizualizaciją. Tai yra be galo naudinga ateičiai visiems vaikams, nes dėl vizualizacijos jie pradeda kitaip suvokti ir skaičių sekas, ir formules. [...]
– Ko „Menar akademijoje“ dar mokoma? Ką ji duoda tokio, ko nėra eilinėje mokykloje?
– Na, mūsų mokykloje skaičiavimas yra pagrindinė dalis, bet ji nėra vienintelė. Skaičiuoti, atlikti aritmetinius veiksmus galime visi, kurie esame baigę mokyklą arba joje mokomės. Bet skaičiuoti tokias sekas ir tokiu greičiu reikia ypatingos koncentracijos, dėmesio ir fotografinės atminties. Būtent tai mes ir laviname. Turime įvairių metodikų, skirtų fotografinei atminčiai, koncentracijai lavinti, atliekami įvairūs uždaviniai, įvairios veiklos, pastabumui, greičiui, reakcijai lavinti. Mes turime ir savo kompiuterinę platformą, kur vaikai treniruojasi. [...] Tai – būtent tie dalykai, kurie ir šiaip žmogui yra reikalingi mokykloje.
Kalbėdami su tėvais, girdime atsiliepimų, kad vaikui pradėjo sektis ne tik matematika. Pagrindinis dalykas, ką vaikai pradeda mylėti, [pasimokę pas mus], yra matematika. Vaikai ateina išsigandę skaičių, jie sako – man matematika – didžiausias siaubas. Kad jie pradės mylėti skaičiukus – šimtas procentų. Bet atsiranda ir kiti dalykai: lengviau mokytis kalbų, eilėraščių, nebereikia per matematikos pamoką penkis kartus žiūrėti į ant lentos užrašytą uždavinį, užtenka žvilgtelėti ir jau atsimeni, nes jį nufotografuoji, lavinama fotografinė atmintis.
Kiti dar sakė, kad ir muzikos mokykloje pradėjo sektis geriau, nes viskas yra susiję. Taigi, sakyčiau, papildomos naudos – netgi daugiau negu tos pačios matematikos, nes tie skaičiavimo įgūdžiai vieniems stipriau pasireiškia, kitiems – šiek tiek lėčiau. Bet visos tos naudos, man atrodo, reikia mūsų vaikams.
– Ar suaugusieji gali įvaldyti šią sistemą?
– Taip, gali. Tik, jei tėvai pradeda mus testuoti – suskaičiuokite taip, aš sakau – prašykite krepšinio trenerio sumesti tritaškių ar baudų iš eilės – ar jis tą padarys? Tikriausiai ne, nes jo darbas kitas – strateguoti ir mokyti. Toks ir mūsų darbas.
Tačiau, jei kiekvieną dieną, kaip mūsų mokiniai, bent pusvalandį skirtume treniruotėms, [galėtume sulaukti puikių rezultatų]. Tų mokytojų, kurios [...] turi daugiau laiko pasitreniruoti namie, rezultatai yra tokie pat nuostabūs kaip ir vaikų.
Pradėjus treniruoti smegenis (nebūtinai abakuso sistema), žmonės patys pastebi, kad aštrėja protas, gerėja atmintis ir visi kiti dalykai, kurie yra be galo naudingi.
Neseniai, regis, praeitais metais, Kinija nominavo savo abakusą į UNESCO paveldą. Jų puslapyje yra nuostabus filmukas apie abakusą. Jei jūs tą filmuką pasižiūrėtumėte, pamatytumėte, kad ten sėdi ir suaugusieji ir vaikai: ten sėdi ir senjorų grupė, skaičiuoja abakusu, sėdi ir Dauno sindromą turintys vaikai...
Ši sistema yra skirta visiems, nes tai yra smegenų treniruotė. Kai jau matome, kad mūsų kūno formos keičiasi, suprantame, kad atėjo metas bėgti į sporto salę, tai jau yra akivaizdu, bet smegenis lygiai taip pat reikia treniruoti. Kadangi tai plika akimi nematoma, žmonės tai pamiršta, o, pradėjus treniruoti smegenis (nebūtinai abakuso sistema), žmonės patys pastebi, kad aštrėja protas, gerėja atmintis ir visi kiti dalykai, kurie yra be galo naudingi.
– Tai gal ateityje švietimo sistemos valdininkai sugalvos tai įtraukti į mokymosi programą?
– Oi, tai yra svajonė. Žodžiu, tobulėti tikrai yra kur.
