Konkurse „Metų senjoro rinkimai 2021“ Metų veikliausia senjore pretenduojanti tapti Loreta per pastaruosius dvejus metus išleido net šešias knygas ir sako, jog didžiausi jos įkvepėjai yra vaikai ir anūkai.
Šokių studija „Svajonė“
„Svajonė“ – taip vadinosi šokių studija, kurią Alytuje įkūrė L. Šileikytė – Zabalujeva. Nors dabar studijos vairą perėmė jos dukra Julija, o naujasis pavadinimas – „Primavera“ (isp. pavasaris), veikli senjorė vis dar nevengia padėti – veda Zumbos treniruotes.
„Anksčiau vesdavau 2–3 treniruotes per dieną, bet po 8-erių metų intensyvaus darbo pajutau, jog krūvis kojoms tapo per didelis. Vis tik studija yra mano kūdikis, tad ir toliau stengiuosi dalyvauti jos veikloje, vis dar šiek tiek padedu. Juk ir gerą formą norisi palaikyti“, – pasakoja pašnekovė.
Nors per ilgus darbo metus teko mokyti įvairių šokių, tačiau labiausiai moteris žavėjosi kitų tautų šokiais. „Kai dukra papasakojo apie naują fitneso rūšį – Zumbą, kuris jungia įvairių tautų judesius kartu su aerobikos pratimais, skambant latino ritmams, mane tai iškart sužavėjo. Zumba yra ne tik linksma, bet ir naudinga kardio treniruotė, kuri lavina raumenis, degina kalorijas ir pakelia nuotaiką. Dažnai į studiją žmonės ateina pavargę po darbo dienos, o po treniruotės išeina šlapi nuo prakaito, bet su šypsena veide“, – pasakoja choreografė.
Nors L. Šileikytė Zabalujeva vaikystėje daug kuo domėjosi – rašė, dainavo, grojo gitara – šokių vadovė pastūmėjo mergaitę siekti choreografės specialybės. Taip šokis tapo visu jos gyvenimu. „Artimiausia man yra šokio pedagogika, visą gyvenimą lavinau kitus. Didžiausias džiaugsmas šiame darbe buvo mokyti vaikus, statyti su jais šokio spektaklius, keliauti su pasirodymais. Ir mano pačios keturi vaikai visur dalyvavo kartu, visa studija buvo kaip didelė šeima“, – dalinasi pašnekovė.
Vis tik studija yra mano kūdikis, tad ir toliau stengiuosi dalyvauti jos veikloje.
Pirmas eilėraštis – trečioje klasėje
L.Šileikytė-Zabalujeva užaugino keturis vaikus ir, nepaisant rūpesčių naštos ir intensyvaus darbo šokių studijoje, laisvalaikiu rašė apysakas, eilėraščius, grojo gitara ir kūrė dainas, nes šie hobiai lydi nuo pat vaikystės. „Pirmąjį savo eilėraštį parašiau trečioje klasėje, vietoje rašinėlio, tačiau mokytojai labai patiko ir vėliau ne kartą rašinėlius pakeisdavau į eilėraščius. Penktoje klasėje pradėjau groti gitara ir kurti savo kūrybos dainas. Pirmąją apysaką parašiau aštuntoje klasėje, ją išspausdino to meto žurnalas „Moksleivis“. Taip, ta kūryba visada buvo su manimi“, – pasakoja moteris.
Visgi laiko šiam hobiui virsti pagrindine veikla atsirado tik užklupus pandemijai. „Keturi vaikai, tėveliai, darbas – visada sukausi kaip voverė rate, tad visa kūryba nuguldavo į užrašų knygeles. Pandemijos metu pagaliau atsirado laiko viską sukelti į kompiuterį, o vėliau – ir į knygas“, – dalinasi pašnekovė.
Laiškai anūkams
Iš viso pandemijos metu L. Šileikytė – Zabalujeva parašė šešias knygas. 2020–2021 metais išleistos jos knygos vaikams ir paaugliams – trijų dalių pasaka „Užkeiktoji Baletijos karalystė“, humoristiniai vėjavaikės užrašai „Išdidžiai padebesiais“, senove dvelkiantys „Senos stoties prisiminimai“ ir dar leidykloje esanti „Pražilęs paauglys“. Moteris sako, kad planuose dar daug iššūkių ir svajonių, o artimiausiu metu ruošia poezijos ir dainų rinkinį „Paradoksai ir grimasos“ bei nori sukurti dainas klubo „Tėkmė“ poetų žodžiams.
Paklausta, kur semiasi įkvėpimo, senjorė atsako, jog didžiausias jos įkvėpimas yra vaikai ir anūkai, kurių turi taip pat keturis. „Kol dar dirbau, ne visada turėjau galimybę dažnai juos lankyti, todėl rašydavau jiems laiškus ir siųsdavau į Kauną. Tuose laiškuose nugulė ir istorijos su piešinėliais, anūkams taip patiko, jog prašydavo pratęsti. Taip ir gimė pasaka – trilogija, o knygos herojų prototipai ir yra mano anūkai – juk jie pirmieji šių istorijų klausytojai“, – pasakoja rašytoja.
Pandemijos metu pagaliau atsirado laiko viską sukelti į kompiuterį, o vėliau – ir į knygas.
Amžius – tik skaičiukai
Veikli senjorė sako, jog kūryba jos nevargina, o yra priešingai – tai malonumas ir poilsis. „Džiaugiuosi, jog atsirado daugiau laiko, jog galiu visur dalyvauti su savo dainomis, sukurti kažką naudingo. Kūryba visada buvo su manimi, jeigu iš manęs kažkas atimtų tai, turbūt numirčiau iš širdgėlos. Kūryba ir iššūkiai yra visa mano esybė“, – atvirauja moteris.
Paklausta, kokia jos veiklumo paslaptis, L. Šileikytė – Zabalujeva sako, jog svarbiausia nekreipti dėmesio į savo amžių ir džiaugtis gyvenimu. „Manau, kad amžius yra tik skaičiukai, į kuriuos nekreipdami dėmesio galime dar labai daug gyvenime nuveikti, juk reikia išnaudoti kiekvieną dieną. Taip pat labai svarbu mokėti padėkoti už viską, ką gyvenimas suteikė, nežiūrint, kas įvyksta blogo, visada yra kuo pasidžiaugti“,– sako pašnekovė.
