Į šiuos bei kitus klausimus atsako sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė.
– Ar mėsa būtina vaikų mityboje?
– Kalbant apie mėsos būtinumą vaiko racione, argumentas „taip buvo visada“, nėra svarus. Reikia atsižvelgti į daugelį faktorių. Neigiama mitybos įtaka sveikatai bus visais atvejais, kai ji yra nesubalansuota ar valgomi menkaverčiai produktai. Pavyzdžiui, vegetarų atveju blogai yra tuomet, kai iš raciono išbraukiama mėsa, žuvis, kiaušiniai, o visa kita lieka taip, kaip buvę. Pasekmių ilgai nereikės laukti. Tačiau jei mityba keičiama iš pagrindų, į valgiaraštį įtraukiami ankštiniai produktai, valgoma daugiau daržovių ir pan., tada problemų neturėtų kilti.
Reikia paminėti, kad Lietuvoje valgantys mėsą valgo ją per dažnai ir per daug, todėl daugiau kalbėti būtina ne apie santykinai retus vegetarizmo atvejus. Vaikų, valgančių per daug gyvūninės kilmės produktų, yra daugybė, ir tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai. Be to, dažnai pasirenkami menkaverčiai mėsos gaminiai: dešrelės bei kiti pramoniniu būdu apdoroti mėsos produktai. Jų rasime ikimokyklinių įstaigų racionuose, nors net suaugusiems nerekomenduojama jų valgyti. Taip pat dažniausiai renkamasi riebi kiauliena, kurioje ir vertingų baltymų, ir kitų vertingų medžiagų yra mažiau nei rekomenduojamoje liesoje mėsoje. Jau nekalbant apie ypatingai mažą šviežių daržovių kiekį visavalgių racione. Taigi, mėsos valgymas ar nevalgymas nėra esminis kriterijus vertinant subalansuotą mitybą ar geros sveikatos pagrindą.
– Į ką vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikui parenkamas vegetarizmo kelias?
– Manau, reikėtų ne moralizuoti, o patarti ir pagelbėti. Mūsų šeima valgo mėsą, tačiau puikiai suprantu ir kitų mitybos pakraipų gerbėjus. Jei tėvai dėl etinių sumetimų nevalgo mėsos bei kiaušinių, tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip jie galėtų duoti, jau nekalbant apie gaminimą, šiuos produktus vaikams. Taigi, pirmiausia reikėtų ne grūmoti pirštu, kas situacijos nekeičia, o pagelbėti susidėlioti visavertį racioną, kuris tikrai yra įmanomas.
Teigiama, kad mėsą būtina valgyti dėl šių keturių medžiagų: visaverčio baltymo, geležies, vitamino B12 ir cinko. Apie visas šias medžiagas pakalbėkime atskirai.
Visavertis baltymas. Jei nevalgoma tik mėsa, tuomet šio baltymo vaikas tikrai gaus iš kitų gyvūninės kilmės produktų: žuvies, kiaušinių, pieno produktų. Jei atsisakoma ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių, tuomet visavertis baltymas turi būti gaunamas iš pieno produktų, tofu (sojos pieno sūrio). Taip pat galima pagelbėti organizmui pačiam susikomplektuoti visavertį baltymą, atidžiai pagal rekomendacijas derinant maisto produktus, pavyzdžiui ankštinius su grūdiniais. Šioje vietoje nereikėtų painioti įprastinės maisto derinimo teorijos.
Geležis. Net ir valgant daug geležies turinčių produktų, šio mikroelemento gali pritrūkti organizme, tuo tarpu valgant subalansuotą vegetarišką maistą, jo nebus. Beje, tame pačiame mano minėtame tofu (100 g produkto), atsižvelgiant į jo rūšį, geležies yra 5–37 proc. suaugusio žmogaus RPN, o palyginti 100 g virtos triušienos vidutiniškai tėra 13 proc. RPN.
Vitaminas B12. Teigiama, kad kai mityba subalansuota, šio elemento storajame žarnyne organizmas pasigamina pats. Primenu, kad subalansuota mityba ir mėsos valgymas nėra tapatūs dalykai. Jeigu kalbame apie vegetarus, jie vartoja pieno produktus, o pastarieji – puikus B12 šaltinis. Štai veganiška mityba – žymiai sudėtingesnis dalykas, kadangi skirtingai nuo gyvūnų, dauguma, jei ne visi, augalai neturi aktyvių mechanizmų gaminti ar kaupti B12. Buvo įrodyta, kad daugelis jūros dumblių turi B12 analogų. Dauguma dumblių yra makrodumbliai, kurie ne visai yra augalai. Tačiau iki galo tyrimais nėra pagrįsta, ar šių makrodumblių turimą kobalaminą gerai pasisavina žmogaus organizmas. Dažniausi kalbama apie pakankamą B12 kiekį jūržolėje nori bei fermentuotame maiste, tačiau moksliniai tyrimai nepatvirtino pakankamumo ir gero šio vitamino pasisavinimo.
Cinkas būtinas augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai. Mėsa – tik vienas iš cinko šaltinių, bet kokiu atveju, kiekvieno vaiko racione būtini įvairūs augaliniai cinko šaltiniai: pilno grūdo produktai, aguonos, pupelės, nešlifuoti ryžiai, petražolės, burokėliai, razinos, bulvės, svogūnai, linų sėmenys, kakava, džiovinti jūros dumbliai, graikiniai riešutai, fermentuotos sojos produktai, arbatžolės.
Aš dar pridėčiau penktąjį – omega-3 riebalų rūgščių trūkumą, kuris atsiranda, jei nevalgoma riebios žuvies ir nevartojama augalinių omega-3 šaltinių. Žuvies trūkumas racione yra ne tik vegetarų, bet ir visavalgių mitybos problema. Jei iš gyvūninės kilmės produktų vartojami tik pieno produktai, tai būtina kasdien į racioną įtraukti mechaniniu būdu traiškytų linų sėmenų bei mirkytų ispaninio šalavijo sėklų. Beje, tame pačiame kiekyje linų sėmenų yra net tris kartus daugiau omega-3 riebalų rūgščių nei ispaninio šalavijo sėklose. Galima vartoti ir linų sėmenų aliejų, tačiau būtina žinoti, kad jis turi karstelėjusį prieskonį, bet nėra kartus. Nuo išspaudimo momento iki gedimo momento – tik aštuonios savaitės laikant šaldytuve. Verta žinoti, kad dėl neteisingo transportavimo ir laikymo, net iš parduotuvių nusiperkamas sugędęs linų sėmenų aliejus ir tada man skundžiamasi, kad labai neskanu. Argi gali sugedęs produktas būti skanus? Turguje kartais pardavinėjamas karštu būdu spaustas linų sėmenų aliejus, o jis tikrai netinkamas omega-3 šaltinis, nes didžioji dalis šios medžiagos suyra spaudimo metu dėl karščio. Kaip atskirti? Tai visai paprasta, tik reikalauja laiko: nusipirkę mažą kiekį linų sėmenų aliejaus, palaikykite kambario temperatūroje, atidarę talpą. Jei per kelias savaites neapkars – šis aliejus yra spaustas karštu būdu.
– Kai kurie tėvai nepropaguoja vegetarizmo, bet tiesiog bijo pirkti parduotuvėje esančią mėsą, neva joje daug hormonų ir antibiotikų. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Tokius tėvus suprantu, nes pati stengiuosi pirkti patikrintą mėsą, o ne iš didžiausių fermų. Pavyzdžiui, mėsinės veislės viščiukas auginamas natūraliai, sodyboje, kur jam leidžiama gyventi laisvai, pasilakstyti, palesti žolės, grūdų, yra užauginamas per keturis mėnesius. Tuo tarpu tos pačios veislės viščiukas fermoje užauga per 36 dienas. Skiriasi ne tik mėsos spalva bei skonis, bet ir struktūra, jau nekalbu apie maistinę vertę. Taigi, būtina atsirinkti, kur ir kokią mėsą pirkti. Tikrai geriau jos valgyti mažiau, bet kokybiškesnės. Be to, kaip jau minėjau, ir visavalgiams būtina į valgiaraštį įtraukti ankštinių produktų: pupelių, lęšių, avinžirnių, taip pat ir žuvies. Tik vaikams nerekomenduojama valgyti Baltijos jūroje pagautos žuvies.
Šaltinis – sulieknėk.lt
