Tačiau visiems gyvenime pasitaiko atvejų, kai baimė nėra tinkama reakcija. Tokiais atvejais, kaip užklupus nerimo ir streso sutrikimams, baimės reakcija gali tapti neproporcinga situacijai ar aplinkai ir labai pabloginti psichikos sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Siekdama geriau suprasti baimę ir jos veikimą, Kalifornijos universiteto San Diege neurobiologo Hui-Quan Li vadovaujama komanda sudarė pelių, patiriančių stiprią baimę, smegenų chemijos ir nervinių signalų pokyčių žemėlapį.
Apibendrinę tyrimo išvadas mokslininkai pranešė, kad jiems pavyko išsiaiškinti kai ką svarbaus – kaip baimę sustabdyti.
„Mūsų rezultatai suteikia svarbių įžvalgų apie baimės generalizavimo mechanizmus“, – sako neurobiologas Nicholas Spitzeris iš Kalifornijos universiteto San Diege.
Tyrimas atliktas su pelėmis, genetiškai modifikuotomis taip, kad smegenyse būtų išreikštas specifinis svarbaus neurotransmiterio glutamato pernešėjas, taip pat jų smegenų ląstelių branduoliuose buvo panaudotas fluorescencinis baltymas, leidžiantis komandai stebėti pokyčius smegenyse.
Specialiomis sąlygomis pelėms buvo duodami dviejų skirtingo stiprumo elektros smūgiai. Po dviejų savaičių sugrįžusios į tą erdvę, pelės akimirksniu sustingo iš baimės.
Psichologijos moksle žinoma, kad stiprų šoką patyrę asmenys taip pat buvo linkę sustingti, atsidūrę panašioje aplinkoje.
Pažvelgus į tiriamų pelių smegenis paaiškėjo, kas paskatino šią perdėtą baimės reakciją.
Tyrėjai konkrečiai nagrinėjo smegenų sritį, vadinamą nugarine rafa, esančią žinduolių smegenų kamiene. Ši smegenų dalis yra atsakinga už nuotaikos ir nerimo reguliavimą, taip pat aprūpina priekines smegenis dideliu serotonino kiekiu.
Taip pat svarbu, kad nugarinis rafas atlieka svarbų vaidmenį mokantis baimės.
Jie nustatė, kad stiprus išgąstis tarsi perjungia neuronų jungiklį, pakeisdamas neurotransmisijos mechanizmą iš glutamato, kuris sužadina neuronus, į GABA, kuris slopina neuronų aktyvumą. Atrodo, kad šis jungiklis palaiko reakciją į baimę ten, kur ji priešingu atveju išsijungtų arba jos visai nebūtų, ir sukelia simptomus, atitinkančius generalizuotą baimės ar nerimo sutrikimą.
Išjungti baimę įmanoma
Tačiau tyrėjai rado būdą, kaip sušvelninti baimės poveikį. Gydant tiriamas peles įprastu antidepresantu fluoksetinu iš karto po išgąsčio, buvo išvengta neurotransmiterių perjungimo ir vėlesnės generalizuotos baimės.
Mokslininkai pabrėžia: gydymą patyrę baimę žinduoliai turi gauti nedelsiant. Tyrimas aprodė, kad vaistą skirti jau po to, kai įvyko „perjungimas“ ir pasireiškė baimės reakcija, buvo per vėlu.
Tyrėjai daro prielaidą, kad jų gauti duomenys gali paaiškinti, kodėl antidepresantai dažnai būna neveiksmingi pacientams, sergantiems potrauminio streso sutrikimu.
„Dabar, kai jau žinome mechanizmo, kuriuo pasireiškia streso sukelta baimė, esmę ir grandinę, kuri įgyvendina šią baimę, intervencijos gali būti tikslingos ir specifinės“, – sako mokslininkai.
Komandos tyrimai paskelbti žurnale „Science“.
