Nustumti kompiuterį į šalį neretai reikia, tačiau Neringos meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas, technologijų mokytojas Norbertas Airošius tikina, kad neretai, norint vaiką ko nors išmokyti, verta jį ir pasitelkti.
– Technologijų įtaka vaikų mokymosi procesui neabejotinai yra didelė. Kaip ją vertintumėte – ar iš tiesų ji tokia neigiama, kaip dažnai piešiama? Gal yra ir teigiamų dalykų?
– Beprasmiai kompiuteriniai žaidimai ar nuolatinis laiko leidimas socialiniuose tinkluose labiau yra psichologinės asmenybės problemos, o ne neigiamas technologijų poveikis. O ugdyme informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) padeda užtikrinti mokymo procesų efektyvumą, geriau ir greičiau mokyti, patikrinti, pritaikyti įvairias žinias. „Facebook“ gali padėti labai greitai ir efektyviai dalintis žiniomis su visoje Europoje esančiais mokiniais ir mokytojais. Egzistuoja efektyvių IKT taikymo metodikų, kurių galima išmokti.
Nuolatinis laiko leidimas socialiniuose tinkluose labiau yra psichologinės asmenybės problemos, o ne neigiamas technologijų poveikis.
– Vargu ar kas dar viliasi, kad mobilius ir kompiuterius pavyks eliminuoti iš vaikų gyvenimo arba sumažinti tiek, kiek kartais norisi suaugusiesiems. Ar iš tiesų reikia su tuo kovoti? Gal yra būdų šį minusą paversti pliusu?
– Nemanau, kad tai yra kova. Visada yra galimybių kompiuterius ar mobiliuosius telefonus naudoti mokymuisi. O dar geriau skirti savo energiją kūrybiškam laisvalaikio leidimui su draugais ar tėvais be kompiuterių ir mobiliųjų telefonų. Egzistuoja įvairiausių neformalaus ugdymo užsiėmimų ir jaunimo organizacijų. Tinklalapyje www.aikos.smm.lt pasirinkus skiltį „Vaikams“ galima surasti daugybę būrelių visoje Lietuvoje. Aktyvus jaunimas tinklalapyje www.zinauviska.lt gali surasti ir dalyvauti įvairiausiose veiklose. Reikia tik noro.
– Jūsų nuomone, ar mokykla pasiveja šių dienų kartą? Galbūt jiems mokykla neįdomi, nes ji per daug „atsilikusi“? Ar naujausių priemonių, programėlių naudojimas mokymo procesui padėtų labiau įtraukti vaikus? Ar to reikia? O gal reikia siekti, kad mokykla vis dėlto liktų savotiška atsvara?
– Mokykla tikrai neatsilieka. Tik mokyklų galimybės ir pasirengimas mokyti šių dienų kartą naudojant IKT labai skirtingas. Teko konsultuoti daugelį mokyklų ir mokytojų, kurie labai efektyviai išnaudoja IKT ugdymui. Tarptautinių mokinių nuomonės tyrimų duomenimis, IKT padeda jiems labiau stengtis, bendradarbiauti, gerinti klasės mikroklimatą, įsiminimą, supratimą, ir koncentraciją.
Mokytojui efektyvus IKT ir mobilių programėlių naudojimas padeda individualizuoti ir diferencijuoti mokymą, trumpinti laiką, skiriamą mokinių darbų tikrinimui, greitai gauti grįžtamąjį ryšį, mokyti efektyviai bendradarbiauti, surasti atsakymus į kylančius klausimus, naudotis virtualiomis laboratorijomis. Pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose esantys jutikliai yra puiki tyrimų laboratorija mokykliniams tyrimams. Vien fotokamerą galima panaudoti įvairiausiems tyrimų duomenims rinkti ir individualiai pažangai sekti.
Nors technologijos ir gali padėti mokyti efektyviau – svarbiausias veiksnys išlieka mokinių noras mokytis.
Nesakau, kad mobilūs įrenginiai turi būti naudojami visada ir visur, tačiau nesinaudoti mokinių turimais išmaniais įrenginiais ir naujausiomis technologijomis – tai praleisti galimybę mokyti mokinius jiems priimtinu būdu. Svarbu paminėti, kad nors technologijos ir gali padėti mokyti efektyviau – svarbiausias veiksnys išlieka mokinių noras mokytis ir stipri mokytojo asmenybė.
Mokyti įdomiai yra visos galimybės, pavyzdžiui, gamtos mokslų ir matematikos mokytojai gali naudotis portalu www.scientix.eu, kur gali rasti inovatyvių ir visoje Europoje pripažintų geriausių, įdomiausių mokymo metodikų, idėjų ir išteklių lietuvių kalba arba užsisakyti vertimą į lietuvių kalbą nemokamai.
Taip pat skaitykite: 5 patarimai tėvams, kaip apsaugoti vaikus internete
– Tėvai, kompiuteris ir dar mokykla. Ar galima rasti tarp viso to harmoniją? Kokius vaidmenis minėti dalykai atlieka šių laikų vaiko gyvenime?
– Tokiam dideliame informacijos sraute mokiniams labai sunku išlaikyti dėmesį. Labiausiai padėtų meditacija, kad ir mokykloje, bendras tėvų ir vaikų laisvalaikis. Manau, kartais prarandame aiškų tikslą, ką turi daryti tėvai ir mokykla: gerinti mokinių sąmoningumą ir kritinį mąstymą, mokyti dialogo, išmokyti surasti atsakymus į savo klausimus, keistis mintimis, mokyti surasti savo veiklai reikalingus partnerius, imtis veiksmų ir įgyvendinti pokyčius. Tada ir bus harmonija.
– Vis kalbame, kad svarbiausia – tėvų įtaka. Ką pajėgūs padaryti tėvai, kad vaikas atrastų tą minėtą balansą?
– Esminė daugelio mokymosi sunkumų priežastis – silpni skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Tėvai gali parnešti įdomią knygą, mokslinį ar techninį žurnalą, atspausdinti straipsnių. Kartu skaityti, mokyti išskirti pagrindines mintis, konspektuoti. Nupirkti skirtingų spalvų lipnių lapelių, kuriais mokiniai pasižymėtų sudėtingesnes skaitomų knygų vietas, užsirašytų svarbiausias savo mintis ir jas tvarkytų, susirašytų visus namų darbus ir nuosekliai juos atliktų.
Taip pat surasti koncentraciją didinančių užsiėmimų ir domėtis mokinio kasdienybe, pvz., per viber ar kitomis mobiliomis programėlėmis. O svarbiausia padėti vaikui – pažinti savo polinkius, domėtis mokyklų galimybėmis mokytis jų pasirinkta kryptimi. Vien profesinis mokymas šiandien suteikia nuostabias galimybes daugeliui mokinių, kuriems akademinė veikla neįdomi.
Taip pat skaitykite: Psichiatras Linas Slušnys: „Tvirto šeimos stuburo mokykla sulaužyti negali“
Įgyvendinant ES remiamą projektą „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ sudarytos sąlygos informacines technologijas naudoti įvairiose pamokose. Mokyklos aprūpintos kompiuteriais, interaktyviomis lentomis, projektoriais, organizacine technika.
