„Šiaurės licėjaus“ pradinių klasių mokytoja, 2008 m. Metų mokytojo premijos laureatė Valdonė, šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuojanti Įsisąmoninimu ( angl. mindfullness) grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindus, sako, kad anksti susipažinus su sąmoningumo bei meditacijos praktikomis, daug lengviau jas taikyti ir vyresniems. Jos teigimu, sąmoningumo ugdymas leidžia pagerinti vaikų psichologinę ir emocinę savijautą:
„Mes kartu su mokiniais siekiame išmokti auginti savo supergalią – galimybę išlikti susikaupus, kamuojant erzinantiems aplinkos veiksniams. Klasėje stengiamės pažinti ir priimti visas savo emocijas, nebėgame nuo jausmų ir mokomės juos suprasti. Suaugus šie įgūdžiai padės išlikti ramiam stresinėse situacijose, atsispirti įtampai. Kai vaikas geriau jaučiasi savo kūne ir geriau save pažįsta, jo mokymosi procesas duoda pastebimai aukštesnių rezultatų,“ – sako mokytoja Valdonė.
Meditacijos praktikas mokymosi procese taikanti pradinių klasių mokytoja pastebi, kad kaip ir daugelį savo elgesio normų, vaikai gebėjimą susikaupti atsineša iš namų. Dėl to labai svarbu dėmesingumo praktikas taikyti kasdienybėje.
Mokytoja Valdonė dalijasi patarimais mokinių tėveliams, kaip ugdyti vaiko gebėjimą susitelkti į akimirką:
- Iki galo išklausykite, ką jūsų atžala nori pasakyti, leiskite jam užbaigti sakinius – tvarkingi sakiniai rodo tvarkingas mintis. Jei vaikas pasakodamas apie dieną mokykloje susipainiojo, suteikite jam galimybę pasitaisysi, pačiam pastebėti ir ištaisyti savo klaidas.
- Bendraujant labai svarbu žiūrėti vaikui į akis. Tai augančiam žmogui padeda suvokti savo vertę bei suteikia pokalbiui didesnę reikšmę. Namuose prie akių kontakto įpratęs vaikas vėliau pats bus dėmesingesnis pašnekovas.
- Atlikite vieną darbą vienu metu. Pavyzdžiui, kad jaustume valgio skonį, kai ragaujame maistą, turime tuo metu tik valgyti. Tai padeda mums geriau jausti savo kūną ir pažinti aplinką per pojūčius.
- Mokykitės būti ramiai. Pavyzdžiui, kartais labai naudinga žiūrėti pro langą nekomentuojant, ką pro jį matome. Lėtas gyvenimo tempas ir nusiraminimo akimirkos padeda ne tik geriau koncentruoti dėmesį, bet ir struktūruoti mintis.
- Vaiko veiksmuose pastebėkite nevalingus judesius, automatizmą. Pavyzdžiui, net atkreipdami dėmesį į tai, kada sėdime susikūprinę, ir tiesindami vaiko laikyseną, galime skatinti jo savivertę.
Mokytoja Valdonė sako, kad vaikai save geriausiai pažinti gali tyloje, tad licėjuje atidaryta Tylos-meditacijos erdvė. Viena iš Tylos kambario taisyklių – joje negalima naudoti išmaniųjų technologijų. Tylos kambario durys yra papuoštos veidrodžiu, tad prieš įeinant į erdvę, reikia atlikti išminties pauzę – sustoti ir sau nusišypsoti. Tai padeda vaikams mokytis geriau save priimti bei stiprinti savivertę.
Tylos erdvė išsiskiria garsą sugeriančia samanų siena ir raminančiomis šviesos instaliacijomis. Erdvėje gausu įvairių medituoti padedančių priemonių, joje galima rasti aliejų ir žvakių kvapų terapijai bei garso meditacijai skirtus koši varpelius, tibetietiškus dubenėlius ir mėnulio būgną, padedantį harmonizuoti mintis. Tylos erdvėje vaikai ir mokytojai gali ateiti susikaupti, dalyvauti dėmesingumo ugdymui skirtose veiklose, erdvėje jau vyksta „Geros savijautos“ programos veiklos: socialinių emocinių įgūdžių, grupinio psichologinio konsultavimo, bendradarbiavimo bei kiti užsiėmimai visų amžiaus grupių mokiniams.
