Todėl namų darbai šiandien vis dažniau tampa ta sritimi, kuri kelia daugiausiai diskusijų tarp mokinių, tėvų ir pedagogų. Tad į ką turėtume atkreipti dėmesį, kad namų darbai mokiniui ir tėvams netaptų našta ir mūsų vaikų nuovargio bei prastos bendros sveikatos priežastimi.
Tam tikrų ugdymo teorijų šalininkai teigia, kad namų darbai yra apskritai nereikalingi ir mokiniai neturi būti apkraunami akademine veikla užvėrus mokyklos duris. Visgi jei norime ugdyti savo vaikų savarankiškumą, jo laiko planavimo kompetencijas, gebėjimą mokytis ir įtvirtinti akademines žinias, namų darbai čia atlieka itin svarbų vaidmenį.
Todėl šiandien kalbant namų darbų tema aktualiausias klausimas būtų ne „ar“, o kokie namų darbai yra prasmingi ir geriausiai atliepia šiuolaikinių mokinių poreikius ir kokių sprendimų galime imtis, kad padėtume vaikams efektyviau atlikti mokyklines namų užduotis.
Mes gyvename individualybių amžiuje, kuriame itin svarbu atrasti mokinio stipriąsias puses ir taip padėti jam gerinti mokymosi rezultatus kitose ugdymo srityse, o ne tik aklai apkrauti jį ugdymo programose numatytomis užduotimis.
Svarbu atkreipti dėmesį į namų darbų atlikimo trukmę
Norint, kad namų darbai netaptų problema, itin svarbu pastebėti, kiek laiko jūsų vaikas skiria mokykloje užduotų namų darbų atlikimui.
Jei 6-8 klasėje esantis mokinys per dieną skiria valandą ar pusantros visoms mokyklinių namų darbų užduotims, ši trukmė yra normali. Tokiu atveju lieka tik pasirūpinti, kad jūsų vaikas turėtų tinkamas sąlygas laiku ir kokybiškai atlikti namų darbus.
Jei tokio amžiaus vaikas namų darbus atlieka tik po visų popamokinių veiklų, jas ruošia daugiau nei dvi valandas ir jų atlikimo laikas išsitęsia po 20-21 val. ar dar vėlesnio paros meto, tuomet vaikui tikrai gali pritrūkti laiko kokybiškam poilsiui. Tokiu atveju tikra vertėtų peržiūrėti vaiko dienos rutiną ir išsiaiškinti, kas lemia vėlų namų darbų ruošos laiką ar jų atlikimo trukmę.
Natūralu, kad gimnazinių klasių mokiniai namų darbams gali kasdien skirti daugiau laiko (2 val. ar daugiau). Tam įtakos turi ir išaugęs pamokų skaičius, mokomųjų dalykų apimties padidėjimas, aktyvesnis socialinis gyvenimas bei pasiruošimai įvairiems egzaminams.
Visgi net ir tokio amžiaus mokiniams namų darbai neturėtų tapti jų naktinėjimo priežastimi bei atimti kokybišką poilsį, turiningų savaitgalių ar kitos prasmingos veiklos laiką.
Kaip galite padėti vaikui su namų darbų ruoša?
Jei jūsų vaikui iškilo sunkumų ruošiant namų darbų užduotis, pirmiausiai pagalbos reikėtų kreiptis į pedagogus. Juk tik patys mokytojai geriausiai žino savo užduotų namų darbų pobūdį ir turinį, todėl konsultacijų pagalba gali greičiau ir tikslingiau padėti mokiniui įveikti sudėtingesnes užduotis.
Tėvai taip pat gali padėti vaikui atlikti namų darbų užduotis, tačiau čia svarbiausiai nedaryti esminės klaidos – neruošti namų darbų už savo vaiką. Atlikdami namų darbus už savo atžalą, mes padarome didžiulę meškos paslaugą – ne tik atimame iš vaiko galimybes mokytis savarankiškumo ir gilintis žinias, tačiau ir klaidiname mokyklos bendruomenę, kuri seka mokinio pasiekimus, vertina jo pažangumą bei padeda jam kryptingai tobulėti.
Todėl jei norite savo vaikui padėti atlikti namų darbus, geriau užduotis su juo atlikite kartu, skatinant jį kuo savarankiškiau atrasti sprendimus ir kuo plačiau paaiškindami jam sudėtingiausias ar didžiausius sunkumus vaikui sukeliančias užduočių vietas.
Pasirūpinkime aplinka ir skatinkime motyvaciją
Natūralu, kad kai kuriems vaikams ruošti namų darbus paprasčiausiai trūksta motyvacijos. Todėl tėvai gali sugalvoti ir tam tikrą motyvacinę ar apdovanojimų sistemą, kuri padėtų vaikui atlikus namų darbus pasijusti emociškai geriau. Taip pat vertėtų nepamiršti ir žodinio paskatinimo ar pagyrimų. Juk kiekvienam žmogui itin svarbu, kad jo veikla būtų pastebima ir vertinama, tad nepagailėkite savo vaikui pagiriamojo žodžio ir už gerai atliktus namų darbus.
Itin svarbi efektyviam namų darbų atlikimui yra ir tinkama bei saugi mokymuisi aplinka. Mokinys namuose privalo turėti dėmesio neblaškančią erdvę, kuri jam padėtų maksimaliai susikoncentruoti ties atliekamomis užduotimis. Tame pačiame kambaryje veikiantis televizorius, įvairios ranka pasiekiamos medijų priemonės, nuolat šalia esantys kiti asmenys ar triukšminga aplinka tikrai nepadės vaikui efektyviai ir operatyviai atlikti namų darbų.
Todėl pasistenkite vaikui namuose sukurti jaukią, tačiau ne per daug patogią (kad ir kaip norėtųsi kartais namų darbus ruošti išsitiesus ant sofos) aplinką namų darbų ruošai. Esant galimybėms, namuose galima sukurti ir dvi erdves, kurias mokinys galėtų keisti pagal veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, viena erdvė gali būti skirta praktinėms namų darbų užduotims, kita – skaitymui. Tokiu būdu mokymosi procese vaikui padėsite išvengti monotonijos.
Raktas ir efektyvesnį namų darbų atlikimą – laiko planavimas
Namų darbai vaikus moko ne tik savarankiškumo ir padeda įtvirtinti mokykloje įgytas žinias, bet ir ugdo mokinių laiko planavimo įgūdžius. Ypatingai tai svarbu vyresnėse klasėse, kai jauno žmogaus užimtumas mokykloje ir po jos gerokai padidėja.
Todėl norėdami turėti mažesnį mokymosi krūvį namuose mokiniai turėtų susidaryti savaitės darbų planą. Plane gali atsidurti ir ilgalaikiai namų darbai. Tai padės atlikti ne visą darbą iš karto paskutinę minutę, bet paskirstyti jį dalimis, etapais. Geriausia diena planui rengti/papildyti/keisti – penktadienis. Atėjus naujai darbo savaitei būsite pasirengę visiems jos netikėtumams ir pirmadienis bus lengvesnis.
Taip pat daug lengviau seksis dorotis su namų darbų krūviu, jei suplanuosite skirtingų savaitės dienų darbų baigimo laiką. Pavyzdžiui, pirmadienio namų darbus privalote atlikti iki 20 val., o trečiadienio – iki 17 val. (atsižvelkite į vaiko pamokų tvarkaraštį ir užimtumą po pamokų, būrelius, šeimos renginius ir kt.). Suplanuoti baigimo laiką labai svarbu. Taip išvengsite naktinėjimo ir darbų atidėliojimo.
Tačiau svarbiausia, kad tarp namų darbų mokiniai turėtų kokybiško laiko fizinei veiklai ar mėgstamam laisvalaikio užsiėmimui. Šiai veiklai patariama skirti bent kelias minutes kasdien nepaisant, kiek kitų užduočių tą dieną vaikas turėtų. Tai padės atsigauti emociškai ir leis smegenims pailsėti po įtemptos dienos.
Sprendimai ugdymo įstaigoms
Namų darbai tikrai nėra tik tėvų ir mokinių problema. Ugdymo įstaigos taip pat privalo atsižvelgti į šiuolaikinių vaikų poreikius ir šiandieninį gyvenimo tempą bei prisitaikyti prie kintančios realybės.
Klaipėdos licėjuje atlikome tyrimą, kuriuo siekėme išsiaiškinti mokinių nuomonę apie namų darbus, jų aktualumą ir atlikimo problemas.
Šis tyrimas padėjo Klaipėdos licėjaus bendruomenei imtis reikšmingų pokyčių keičiant namų darbų skyrimo tvarką ir jų pobūdį. Pagal naują namų darbų skyrimo tvarką, licėjuje namų darbai nuo šiol yra skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: privalomų užduočių ir neprivalomų (rekomenduojamų, papildomų) užduočių (abiejų kategorijų užduotis diferencijuojant pagal mokinio darbo tempą, gebėjimus ir pasiekimus).
Nauja tvarka numato, kad namų darbai Klaipėdos licėjuje yra skiriami tik pagal savaitinį atskirų kiekvienos disciplinos pamokų kiekį, pagal galimybes neskiriant namų darbų iš tam tikrų disciplinų penktadieniais. Taip pat buvo apskritai atsisakyta namų darbų iš kai kurių disciplinų, pakeičiant jas kūrybinėmis užduotimis, kurias būtų galima atlikti pamokų metu. Nauja tvarka numato ir specialias atostogas nuo namų darbų, kurių metu vieną dieną per mėnesį namų darbai mokiniams nebūtų užduodami nei iš vienos disciplinos.
Mano nuomone, svarbiausias pasikeitusios tvarkos aspektas yra namų darbų diferencijavimas pagal mokinio individualius gebėjimus ir pasiekimus.
Šiuolaikiniams mokiniams reikia formuoti tokias namų darbų užduotis, kurios atitiktų jo gebėjimus, bet tuo pačiu metu motyvuotų juos tobulėti visose mokslo disciplinose. Užduotys privalo būti kūrybiškos, skatinti mokinių smalsumą, komandiškumą, savarankiškumą ir įsitraukimą į mokymosi procesą, o jų apimtys ir terminai neturi kelti diskomforto mokinio dienotvarkei bei fizinei ar psichologinei būsenai
