– Tija, kas yra motinystės melancholija, ir kuo ji skiriasi nuo geriau visuomenei žinomos pogimdyvinės depresijos?
– Motinystės melancholija, (angl. baby blues) yra lengva depresija, primenanti emocinę būklę po gimdymo, kuri pasireiškia daugumai moterų (apie 80% arba 4 iš 5 motinų). Patirianti motinystės melancholiją, moteris gali jausti liūdesį, nerimą, stresą ir patirti nuotaikų svyravimus. Normalia situacija laikoma, kai ši būsena pasireiškia pirmuosius 10–14 dienų po gimdymo, tačiau jeigu ji užsitęsia, tai tampa tikru iššūkiu.
Deja, labai daug motinų gyvena ir nežino, kas su jomis vyksta. Svarbu suprasti, kad motinystės melancholija nėra tas pats kaip laikinas nusiminimas arba šiek tiek liūdesio po gimdymo. Tai giluminis, ilgalaikis liūdesio, nerimo ir apatijos jausmų kompleksas, kuris gali pereiti į pogimdyvinę depresiją, jeigu nėra tinkamai reaguojama.
Pogimdyvinė depresija, kitaip žinoma kaip postpartum depresija, yra giluminė forma, kuri gali prasidėti po gimdymo ir tęstis ilgiau nei kelias savaites ar net mėnesius. Ji pasireiškia šiais simptomais: ilgalaikis liūdesys, bejėgiškumas, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą. Ši sąlyga gali reikalauti profesionalaus gydymo, todėl svarbu kreiptis į sveikatos specialistą, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelios savaitės arba būsena yra sunki.
Sveikatos specialistas gali padėti nustatyti diagnozę ir pasiūlyti gydymo planą. Jei per pirmąsias savaites po gimdymo moteris jaučia pogimdyvinės melancholijos simptomus, bet neturi su kuo apie tai pasikalbėti, gali parašyti „Mamos linijos“ savanorėms, kurios pačios yra mamos.
– Vis dėlto, kaip atskirti motinystės melancholiją nuo pogimdyvinės depresijos? Kada reikia specialisto pagalbos?
– Svarbu sekti save ir nustatyti laikotarpį, nes tai yra pagrindinis faktorius, kuo skiriasi šios dvi būsenos. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei 2 savaites, greičiausiai išgyvenate pogimdyvinę depresiją. Taip pat melancholija pasireiškia pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, o pogimdyvinė depresija gali pasireikšti bet kuriuo metu per pirmuosius kūdikio metus.
– Dažnai mamos pačios nedrįsta kreiptis pagalbos, ką galite patarti?
– Pirmiausia svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos dėl savo emocinės sveikatos nėra silpnumas. Tai yra žingsnis link gerovės ir stiprumo, o ne silpnumo pripažinimas. Būkite sąžiningos su savimi ir pripažinkite, jei jaučiate liūdesį, nerimą ar bejėgiškumą. Suprasti ir priimti savo jausmus yra pirmasis žingsnis link pagalbos gavimo. Išmokite sakyti „taip“ pagalbai iš šalies. Žmonės, kurie jums rūpi, bus pasirengę padėti ir palaikyti jus sunkiais laikotarpiais.
Svarbiausia – jūsų ir jūsų vaiko gerovė. Supraskite, kad jūsų emocinė būsena yra svarbi ne tik jums, bet stipriai veikia kūdikį. Taip pat, kreipimasis pagalbos yra ir geras pavyzdys atžalai, kuri mato, jog vertinate savo emocinę sveikatą ir gebate prašyti pagalbos, kai to reikia.
– Kaip atsirado organizacija „Mamos linija“?
– Man pačiai teko išgyventi motinystės melancholiją. Apie tai sužinojau visai netikėtai, pamačiusi įrašą apie tai soc. tinkluose, vienoje iš mamų bendruomenių. Kadangi iki tol laiko nieko apie tai negirdėjau, nuodugniau pasidomėjusi supratau, kad būtent tai ir išgyvenu.
Šis žinojimas mane ramino, kadangi supratau, jog tai laikina ir truks maždaug porą savaičių, tačiau socialinio ryšio, pokalbio, palaikymo, labai trūko. Vyras manęs nesuprato, o draugėms baiminausi kaskart guostis ir verkti, kad nebūčiau paprasčiausiai išmesta iš jų rato. Praėjus melancholijai, man kilo mintis, kad nesu tokia viena ir nuoširdžiai noriu, kad jokiai kitai mamai nereikėtų išgyventi tos vienatvės bei vienišumo gimus kūdikiui.
– Kaip pavyko padėti sau pačiai?
– Pati neradusi tokios emocinės paramos linijos, kurioje budėtų mamos (nes tik mama mamą gali suprasti) pajaučiau, kad reikia perlipti per save ir kreiptis pagalbos į psichologą. Labai pasisekė, kad psichologė buvo irgi mama, tai jos išsakomą informaciją priėmiau atviresne širdimi.
Su kokiais klausimais dažniausiai kreipiasi į jūsų savanorius?
Dažniausiai rašo mamos, kurios susiduria su žindymo sunkumais, neranda emocinės paramos artimųjų tarpe ar kurių antrosioms pusėms pasireiškia depresija.
– Kokie projekto tolimesni planai?
– Šiuo metu ieškome galimybių samdyti psichologę, kuri budėtų prie telefono linijos, galėtų apmokyti naują savanorių laidą bei pravestų mokymus jau esamų savanorių kvalifikacijai pasikelti. Savanorių marketingo ir socialinių medijų srityje taip pat labai laukiame.
„Mamos linijos“ tikslas – padėti mamoms, kurios išgyvena motinystės melancholiją ir ieško emocinės paramos. Jei neseniai tapai mama ir jauti, kad norisi su kuo pasikalbėti apie savo išgyvenamus jausmus, mintis, tačiau neturi su kuo – mūsų savanorės, kurios pačios yra mamos, laukia tavo laiško el.paštu (greitu metu ir telefonu) laiskaimamai@mamoslinija.lt
