Užauginti baimės sparnai
„Draugystė veža“ dalyvė Vaida Vilkaitė jau ateidama į šį pasaulį atsinešė įgimtą stuburo išvaržą. Būtent dėl to ji dalinai nejaučia kojų. Judėti jai padeda neįgaliojo vežimėlis.
„Kitokio vaiko vaikystė, praleista ligoninėse, išaugina tėvams baimę, kad bet kada gali kas nors nutikti jų vaikui. Ta baimė niekur nedingsta net vaikui užaugus“, – sako Vaida.
Jai mamos perdėtas rūpestingumas ir nenoras paleisti nuo savęs veikiau buvo meškos paslauga, nei pagalba.
Kitokio vaiko vaikystė, praleista ligoninėse, išaugina tėvams baimę, kad bet kada gali kas nors nutikti jų vaikui. Ta baimė niekur nedingsta net vaikui užaugus, – sako Vaida.
„Asmeniškai man mamos nenoras paleisti manęs davė nepasitikėjimą savimi, kad be jos nesusitvarkysiu, nemokėsiu vienoje ar kitoje situacijoje priimti pati tinkamo sprendimo“, – prisipažįsta Vaida, pridurdama, kad fiziškai juk ji yra savarankiška.
Vaida gyvena su abiem tėvais, bet kasdien jai skubėti į pagalbą tikrai nereikia. Šeimos pagalbos jai prisireikia nebent tuomet, kai reikia nuvykti iš taško A į tašką B.
Pirmą kartą jos mamai teko dukrą paleisti tada, kai Vaida išvyko į Kauną – baigti mokyklos specialiai pritaikytoje aplinkoje.
Ir lengva tikrai nebuvo.
„Tėvai visą gyvenimą mokosi paleisti, bet taip niekada ir neišmoksta. Kad ir kaip stengiasi, tai užtrunka. Ir yra skausminga, nesvarbu, ar mama augintų sveiką vaiką, ar su negalia“, – mamą bando suprasti Vaida.
Šiandien ji yra pakankamai aktyvi, dalyvauja visur, kur tik yra galimybė ar kas pakviečia. Tiesa, mama kartais galbūt ir nenoriai ją vis dar išleidžia nerti į tas veiklas, tačiau vis dažniau nutyli, susitaiko, kad dukrai reikia įgyti vis daugiau savarankiškumo.
„Tenka paleisti, nes mato, kad aš to noriu ir man patinka“, – nusišypso Vaida.
Skaudus gydytojų kirtis
„Draugystė veža“ dalyvis Vaidotas Banys gimė sveikas, tačiau būdams vos vienerių metų ir trijų mėnesių, „ilsėdamasis pas diedukus kaime“, skendo prūde.
„Po nelaimės buvau silpnesnis nei naujagimis, daktarai tiesiai šviesiai tėvams rėžė – palikite jį invalidų namuose ir gimdykite kitą“, – atvirauja Vaidotas. Vis dėlto tėvai jo ne tik, kad nepaliko, bet ir visuomet stengėsi, kad sūnus jaustųsi visavertis ir būtų kuo savarankiškesnis.
„Mano mylima mama visada labai stengėsi, kad būčiau kuo savarankiškesnis ir kad save pilnai apsitarnaučiau pats, be niekieno pagalbos“, – sako Vaidotas. Anot jo, mama be galo džiaugiasi, kad po tokios nelaimės sūnus atsistojo ant savo kojų beveik visiškai. Tai buvo viena iš didžiausių jos svajonių ir ji, dedant labai daug pastangų, išsipildė.
Vaidotas yra tas žmogus, kuris itin mažai bendrauja su savo likimo draugais – jį supa galintys vaikščioti, sveiki, jį palaikantys, nuostabūs žmonės. O ir pagalbos iš kitų jam mažai esą tereikia: „Labai minimaliai, nes visiškai galiu save apsitarnauti.“
Nors gyvena kartu, Vaidoto mama duoda sūnui 100 proc. laisvės – visiškai nekontroliuoja jo gyvenimo, o Vaidotas jai už tai labai dėkingas, jausdamas jos tikėjimą ir pasitikėjimą.
Dabar jau sūnus talkina mamai
Vaidoto mama Zofija sako, kad sūnų visuomet stengėsi paruošti savarankiškam gyvenimui: važiuojant automobiliu nuo mažens visuomet aiškino, kokiam rajone yra, kaip čia galima atvykti visuomeniniu transportu, kokie žymesni pastatai yra, o gal tiesiog graži gamta...
„Išaušo diena, kai jis jau buvo pajėgus pats nueiti iki troleibusų stotelės ir vienas nuvažiuoti į miesto centrą. Žinoma, kad be galo jaudinausi ir meldžiausi, kad jam viskas gerai būtų ir sveikas grįžtų.... Taip ir buvo“, – sūnumi džiaugiasi ponia Zofija.
Vaidotą moteris išmokė suktis ir virtuvėje, todėl dabar rami išvyksta keliom dienom, palikusi jį vieną – puikiai, žino, kad gurgiančiu skrandžiu tikrai neliks.
„Mudu gyvename dviese, todėl jam tenka nemažai vyriškų darbų nudirbti, kaip jis sako, „Google“ visagalis“, – šypteli moteris, pridurdama, kad ten, esant reikalui, vyras randa visus atsakymus. O jei vis dėlto mato, kad kažko nesugebės – suorganizuoja vyrišką talką.
„Mes gyvenam kaip du suaugę žmonės, vienas kitą papildydami, nes man jau 60 metų – jau irgi kai kada reikia pagalbos, kurios sulaukiu iš sūnaus. Taip ir gyvename“, – su šypsena apibendrina ji.
„Draugystė veža“ – tai LRT pristatoma ir viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centras“ bei Superkelionės.lt organizuojama socialinė akcija. Projektą remia ir Pakruojo rajono savivaldybė, BSS grupė, „Audimas“.
