Laidų cikle gvildenama žmonių, atsiduriančių už socialinio ir visuomenės burbulo ribų, problema. Laidos temos paremtos tyrimu „Nematomi žmonės“, su kuriuo galite susipažinti čia.
– Audrone, pasikalbėsime ir apie priežastis, ir apie tai, kaip galime padėti žmonėms, dėl įvairių sunkumų netekusiems namų. Vis dėlto, noriu, kad pristatytumėte savo darbą, su kokiais žmonėmis jus dirbate?
– Mes dirbame konkrečiai su tais žmonėmis, kurie jau yra netekę namų. Tai yra pagrindiniai mūsų paslaugų gavėjai, šiandien Vilniuje turime 300 vietų, taip pat teikiame ir socialinės priežiūros paslaugas – apgyvendinimo ir apnakvindinimo.
– Kokias matote tendencijas, ar jūsų paslaugų gavėjų padaugėjo ar sumažėjo per pastarąjį laikotarpį??
– Mūsų paslaugų gavėjų per pastarąjį laikotarpį nedaugėja. Laikosi panašus skaičius – per metus apie 300, įskaitant gaunančius apgyvendinimo paslaugas.
– Kokios yra pagrindinės priežastys, atvedančios žmones pas jus?
– Pagrindinė priežastis, žinoma ta, kad neturi būsto. Kas tai nulėmė? Veiksnių yra daug, jie labai skirtingi ir patys žmonės labai individualūs, kaip ir kiekvieno problemų sprendimo būdai. Priežasčių tikrai yra labai daug – ir finansinis neraštingumas, ir psichologinė žmogaus savijauta, emocijų nevaldymas, priklausomybės ir pan.
– Kaip jūs manote, kas dažniau nulemia tai, kad žmogus atsiduria ties skurdo riba – emociniai dalykai, šeimos modelis ar vis tik finansinio raštingumo klausimas?
– Vienos priežasties neišskirčiau, nes tai yra kompleksas. Visi žinome, kad atsineštas šeimos modelis turi įtakos. Finansinis raštingumas irgi veikia, nes jei žmogus nemoka pinigų valdyti, paskirstyti, taupyti – tai matyti tolimesniame jo gyvenime. Bet tų priežasčių yra labai daug, dėl ko žmogus atsiranda gatvėje ir jam ima reikėtų mūsų paslaugų.
– Kaip jūs įvertintumėte, nebūtinai konkrečiai, bet kaip dažnai pavyksta pagelbėti žmogui atsistoti ant kojų?
– Kartais mes to ir nežinome. Kai žmogus išeina iš mūsų įstaigos, mes nežinome, kur išėjo ir kaip jam sekasi. Dažnai žmonės ir nenori prisiminti to etapo.
Sėkmingais atvejais mes laikome tuos, kai žmogui pavyksta įsidarbinti ir išsilaikyti darbo rinkoje bent 3 mėn. Tai jau yra rezultatas, nes, supraskime, kai žmogus atsiduria atskirtyje, jis praranda įgūdžius, savivertę.
– Ar vis dar pastebite, kad visuomenė stigmatizuoja žmones, neturinčius darbo, neturinčius namų.
– Taip, stigmatizuoja ir labai stipriai (...). Bet žmonės, kuriems mes suteikiame paslaugas, niekuo neišsiskiria iš kitų – taip pat apsirengę, atrodo taip pat, kaip dauguma visuomenės žmonių. Visuomenė viena ranka lyg ir norėtų padėti, o kita ranka stumia juos.
– Kokios priemonės galėtų jiems padėti. Prieš tai laidose kalbėjome, kad duoti žmogui tam tikrą sumą pinigų nebūtinai yra pagalba.
– Pirmiausia, būstas. Vienas iš pagrindinių žingsnių – kad žmogus turėtų savo erdvę, kur galėtų gyventi taip, kaip jis moka. Dalyvavome socialinių paslaugų pristatyme, kur buvo kalbama apie socialinio būsto skyrimą, bet tuomet žmogus būtinai turi dirbti. Jis turi darbą, dirba, moka už paslaugas ir turi atsakingą socialinį darbuotoją, kuris padeda, nukreipia, informuoja ar konsultuoja. Toks pagalbos būdas būtų tikrai svarus.
– Toliau žinoma, kompleksinė pagalba, kaip ir minėjau. Juk žmogus ir nepasitiki savimi, reikia ir psichologinės pagalbos. Kalbant apie darbą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis mūsų paslaugų gavėjų turi įsiskolinimų. Antstoliai išskaito nemažą pinigų sumą ir tai žlugdo žmogų.
Sėkmingais atvejais mes laikome tuos, kai žmogui pavyksta įsidarbinti ir išsilaikyti darbo rinkoje bent 3 mėn.
Jei jis gyvena mūsų namuose, jis gali po truputį išsimokėti, bet jei dirbtų, jam tiesiog nepakaktų pragyvenimui tos po išskaičiavimo liekančios dalies. Išskaitos labai didelės ir tai bene pagrindinis veiksnys, kodėl žmonės nenori eiti dirbti.
– Bet jūs matėte ne vieną patirtį, kai vis tik pavyko atsitiesti. Nuo ko viskas prasideda?
– Nuo daug ko. Didelę reikšmę turi psichologinis palaikymas, kad pakiltų žmogaus savivertė. Svarbu ir darbas, ir kaip jis gali gyventi bendruomenėje. Labai svarbu psichologinis aspektas, jie patiria ir emocinį nuosmukį, ir depresiją, o tada atsitiesti nelengva.
