Teikiama pagalba – įvairiapusė
Nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (KSPPC) teikia įvairių rūšių pagalbą, nuo emocinės iki teisinės. Organizacija teikia psichologinę pagalbą – konsultacijas su psichologais, kurie padeda nukentėjusiems įveikti patirtą traumą. Taip pat teikia teisinę pagalbą, kurios metu nukentėjusiems asmenims padedama suprasti teisines galimybes, kaip galima veikti susiklosčiusi aplinkybėms bei ginti savo teises. Teikiama parama socialiniais klausimais, įskaitant tarpininkavimą surandant gyvenamąjį būstą, darbo ir kitų socialinių paslaugų srityje, tarpininkaujama esant nukentėjusių poreikiams dėl saugios vietos, jei jie yra pavojuje.
Centro atstovė Dalia Puidokienė išvardino, kad dažniausiai nukentėję asmenys kreipiasi dėl šių nusikaltimų:
1. Smurtiniai nusikaltimai: visų rūšių smurtas, seksualinis išnaudojimas, persekiojimas, prekyba žmonėmis, kiti seksualinio pobūdžio nusikaltimai.
2. Vagystės iš namų, automobilių vogimai, turto sunaikinimas / sugadinimas.
3. Finansiniai nusikaltimai: apgaulės, sukčiavimai.
4. Fizinio skausmo sukėlimas/ nežymus sveikatos sutrikdymas, sunkus / nesunkus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti / sunkiai sutrikdyti sveikatą / terorizavimas.
5. Diskriminacinis (lygiateisiškumo) nusikaltimas.
6. Institucinis smurtas.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centro specialistų pagalba teikiama nemokamai, ši pagalba yra kompleksinė. Ją gali gauti asmenys, nukentėję nuo bet kokios nusikalstamos veikos, taip pat asmenų, mirusių dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, šeimos nariai ir artimi giminaičiai.
„Mes teikiame emocinį palaikymą nukentėjusiam žmogui, informuojame jį apie nukentėjusio asmens teises ir jas galinčias užtikrinti institucijas. Galime organizuoti palydėjimą tiek į jas, tiek į sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas teikiančias įstaigas. Galime organizuoti teisininko ir psichologo konsultacijas, laikiną apnakvydinimą ar nukentėjusio asmens grįžimą iš sostinės į namus ir kitą pagalbą pagal nukentėjusio asmens poreikį“, – sakė Carito socialinė darbuotoja Rima Sederevičienė.
Viso šio proceso metu žmogus gauna emocinį palaikymą ir padrąsinimą.
Pasak R.Sederavičienės, visų pirma žmogus išklausomas. Nukentėjusysis gali pasiskambinti arba atvykti į centrą pokalbiui. Gali ir parašyti apie savo problemą elektroniniu paštu. Pokalbio metu įvertinami asmens poreikiai, atsiradę dėl padarytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu aptariama, kokios pagalbos reikėtų, sudaromas pagalbos priemonių planas ir organizuojamas teikimas. Viso šio proceso metu žmogus gauna emocinį palaikymą ir padrąsinimą.
Vengia ieškoti pagalbos ir nesikreipia į teisėsaugą
D. Puidokienės teigimu, lietuviai tikrai nėra linkę kreiptis pagalbos, kai jų teisės yra pažeistos arba jie yra pavojuje. 2021 m. atlikta apklausa parodė, kad nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje apie 60 proc. nesikreipia pagalbos. Užsienio tyrimai taip pat rodo, jog apie 80 proc. nukentėjusiųjų į pirmąją pagalbą suteikiančias institucijas (sveikatos priežiūros įstaigą ar policiją) nesikreipė.
KSPPC atstovė paaiškino, kad yra pasitaikiusių atvejų, kai žmonės nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl vadinamo nedidelio nusikaltimo, pavyzdžiui, dėl pavogto dviračio, nes manė, kad policija neieškos arba kad tai užtruks per daug laiko. Buvo atvejų, kai nukentėjusieji nepasitikėdami valstybės tarnybomis dėl patikimumo trūkumo, stigmatizacijos, konfidencialumo užtikrinimo, arba nežinios apie galimybes gauti pagalbą, nesikreipė pagalbos. Konfidencialumo užtikrinimas yra ypač svarbus, kad nukentėjusieji žinotų, jog jų informacija laikoma slapta.
Konfidencialumo užtikrinimas yra ypač svarbus, kad nukentėjusieji žinotų, jog jų informacija laikoma slapta.
„Visuomenės požiūris į teisėsaugą yra įvairus. Kartais žmonės nusiteikę neigiamai dėl patirto nepasitenkinimo teisėsaugos institucijų darbu, pavyzdžiui, dėl ilgų tyrimų arba dėl to, kad nusikaltėliai nebuvo nubausti. Tačiau yra ir pavyzdžių, kai teisėsaugos institucijos efektyviai atliko savo darbą ir padėjo nukentėjusiems, tuo pačiu nešdami žinutę visiems, kad svarbu pasitikėti teisėsauga, kuri gali padėti nukentėjusiam žmogui atkurti teisingumą“, – sakė D. Puidokienė.
Pastebėta, kad nukentėjusieji vis dažniau kreipiasi pagalbos, kai žino apie galimybes gauti konfidencialią ir efektyvią pagalbą. Svarbu, kad informacija apie galimybes gauti pagalbą būtų lengvai prieinama ir aiški bei kad nukentėjusieji žinotų apie galimybes gauti pagalbą ir pasitikėtų pagalbos tarnybomis. Konfidencialumas ir greita reakcija yra kritiškai svarbūs aspektai, norint užtikrinti efektyvią pagalbą.
„Mes siekiame, kad kuo platesnė visuomenės dalis sužinotų apie galimybę gauti pagalbą. Reikia pridurti, kad nukentėjęs žmogus gali kreiptis į bet kurią šalyje veikiančią pagalbos tarnybą, nebūtinai pagal gyvenamąją vietą. Mūsų pagalbos tarnyba gali organizuoti pagalbą ir nuotoliniu būdu. Taip pat svarbu, kad pagalba nukentėjusiems žmonėms teikiama konfidencialiai, be to žmogus gali pasirinkti neatskleisti savo tapatybės, likti anonimu ir vis viena gauti pagalbą“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
Pasak specialistės, pagalba nukentėjusiems žmonėms teikiama nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teisėsaugą.
„Mūsų organizacijoje pagalba teikiama nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos, ar nepateikė. Visais atvejais mes patariame kreiptis į teisėsaugą tam, kad būtų įvykdytas teisingumas, mažinamas nusikalstamumas“, – pasakojo Carito atstovė.
Pagalba nukentėjusiems žmonėms teikiama nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teisėsaugą.
Keičia nukentėjusiųjų gyvenimus
Pasak R. Sederevičienės, dažnokai kreipiasi žmonės, kurie pokalbį pradeda nuo klausimo: „O kuo jūs man padėsite? Ar surasite vagį, ar grąžinsite pavogtą daiktą? Ar išmokėsite man kompensaciją?“. Neretai interesantai tiesiog reikalauja, kad pagalbos tarnybos darbuotojai skambintų policijai, medikams, antstoliams, Vaiko teisėms ir išaiškintų ten dirbantiems specialistams, kaip reikia dirbti.
Dažniausiai nukentėję žmonės, anot pašnekovės, kaltina save. Nukentėjusįjį apninka kaltės ir graužaties jausmai, kuriuos neretai dar lydi ir gėda. O artimieji dažnai šiuos jausmus dar pastiprina. Todėl labai svarbus šią pagalbą teikiančių tarnybų vaidmuo – teikti emocinį palaikymą, pastiprinimą, palydėjimą atkuriant teisingumą, padedant nukentėjusiam žmogui atsikratyti kaltės ir gėdos jausmų.
„Kaip vieną ypač sėkmingą šiuo požiūriu atvejį galiu pateikti istoriją apie nukentėjusią nuo sukčiavimo moterį, kuri atėjusi į mūsų pagalbos tarnybą nuolat verkė ir kartojo: „Kodėl aš buvau tokia kvaila? Kaip aš galėjau patikėti sukčiais? Apie ką aš galvojau?“. Praėjus pusmečiui nuo to laiko, matome stiprią optimistiškai nusiteikusią moterį, kuri dėkoja už suteiktą pagalbą“,- pasakojo R. Sederevičienė.
Nusikaltimai, kaip ir bet kokios kitos nelaimės, kartais mus ištinka ir mes nesame dėl to kalti.
Pašnekovė akcentuoja, kad nors sukčiai dar nesugauti, o pinigų niekas jai negrąžino, moteris patikėjo ir dabar tikrai žino, kad nėra kalta dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo. Kad nusikaltimai, kaip ir bet kokios kitos nelaimės, kartais mus ištinka ir mes nesame dėl to kalti.
Kur kreiptis pagalbos:
Visą pagalbą teikiančių tarnybų Lietuvoje sąrašą ir kontaktus galite rasti apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje (2024 10 03_SADM_PT sarasas), taip pat paskambinus Bendruoju pagalbos telefonu 112.
Informaciją apie šias tarnybas taip pat privalo suteikti institucijos, į kurias, susidūrę su nusikalstama veika, nukentėjusieji kreipiasi pirmiausia, pavyzdžiui, policija, sveikatos įstaiga, savivaldybė.
