Ką dar atskleidė šis tyrimas? Ogi tai, kad vaikai, klausydamiesi pasakų, žymiai greičiau suvokia žodžius, gaunamą informaciją, o tai vėliau jiems praverčia mokykloje; taip pat tikėtina, kad jiems geriau seksis darbe, jie bus laimingesni santuokoje ir neturės problemų su teisėsauga.
Štai todėl psichologė Anne Fernald sako, kad pasekmės gali būti labai rimtos – tėvai į pasakų skaitymą savo mažyliams turėtų žvelgti taip pat rimtai, kaip ir į maitinimą. Taip pat ji pabrėžia, kad pradėti skaityti pasakas, kaip ir kalbėti su savo vaikais, niekada nevėlu. „Jeigu norite, kad jūsų mažyliui gerai sektųsi mokykloje, pradėkite su juo kalbėtis nuo pat pirmųjų dienų. Mes esame atsakingi už vaiką, kurį paleidžiame į pasaulį, taip pat ir už jo sėkmes ar nesėkmes ateityje“, – teigė psichologė.
Tyrime psichologė A. Fernald atskleidė, kad vaikų smegenys žodžius įsisavina skirtingu greičiu. Paaiškėjo, kad mažyliai, kurie greitai suvokia ir išmoksta naujus žodžius, jų namuose išgirsta gerokai daugiau nei kiti. Pavyzdžiui, vieni vaikai girdėjo vos 600 žodžių per visą dieną, kai tuo tarpu suaugęs žmogus per minutę jų ištaria ir 200. O štai kiti mažyliai iš savo artimųjų per dieną išgirsdavo net 12 tūkst. žodžių.
Psichologės nuomone, vaikai, kurie iki dvejų metų greitai išmoksta naujus žodžius, dažniausiai geriau mokosi mokykoje ar bent jau pradinėse klasėse. Na, o kiti tyrimai atskleidžia, kad vaikai, kuriems puikiai sekasi mokytis, vėliau lengviau įstoja į universitetus, sukuria laimingesnes šeimas, gauna geresnį darbą ir neturi bėdų su įstatymo sergėtojais.
Taigi, nepaisant to, kad knygos ir pasakos jau savaime yra neprilygstamas dalykas, belieka tik džiaugtis jomis ir nepagailėti minutėlės kitos savo mažyliams, ar ne?
