Pasak veterinarijos klinikos „PetCity“ gydytojos Laimos Naugžemienės, iš šlapimo sistemos ligų šunims dažniausiai diagnozuojamos šlapimo takų bakterinės infekcijos ir šlapimo pūslės akmenligė, o katėms- kristalurija (kristalų buvimas šlapime) bei idiopatinis cistitas („neaiškios priežasties“ šlapimo pūslės uždegimas).
„Kaip dažnai gali susirgti augintinis, priklauso ne tik nuo jo rūšies, bet ir nuo jo amžiaus, veislės, lyties bei gyvenimo būdo. Šaltasis sezonas savaime įtakos šioms ligoms neturi, bet peršalimas gali susilpninti imunitetą ir taip įtakoti ligos atsiradimą“, – sako Laima Naugžemienė.
Gali sukelti šlapimo takų nepraeinamumą
Pasak gydytojos, šlapimo pūslės akmenys formuojasi, kai dėl tam tikrų mitybos ir medžiagų apykaitos faktorių šlapime didėja kristalinių junginių koncentracijos: „Kai šlapimas tampa jais persotintas, formuojasi smulkūs kristalai, kurie dirgina šlapimo pūslės gleivinę, o išsiskyrusios gleivės, kartu su kristalais formuoja struktūras, kurios palaipsniui didėja, kietėja ir formuoja įvairaus dydžio bei formų akmenis.“
Laimos Naugžemienės teigimu, šlapimo pūslės akmenligės požymiai – nesugebėjimas pasišlapinti arba šlapinimasis dažnai ir mažais kiekiais, netinkamose vietose, šlapimo nelaikymas, kraujo pasirodymas jame, taip pat gyvūnas gali nuolat laižyti išorinius lyties organus, gali atsirasti stiprus šlapimo kvapas, sumažėti bendras aktyvumas ir apetitas:
„Klinikiniai simptomai pasireiškia dėl mikroskopinių kristalų, kurie aštriais kraštais žaloja šlapimo pūslės ir takų gleivinę, arba akmens mechaninio traumavimo. Maži akmenukai gali įstrigti šlaplėje (ypač patinams) ir sukelti šlapimo takų nepraeinamumą – nesugebėjimą pašalinti susikaupusio šlapimo. Nesuteikus skubios pagalbos per 36–48 valandas, įvyksta bendras organizmo apsinuodijimas medžiagų apykaitos produktais, kuriems nepasišalinus su šlapimu- sukeliama uremija. Jos metu įvyksta stiprūs elektrolitų pokyčiai, ūmus inkstų pažeidimas ir neretai mirtis.“
PetCity Domus Pro veterinarijos gydytoja priduria, kad sergantiems šlapimo takų akmenlige augintiniams dažnai pasitaiko ir gretutinės bakterinės infekcijos, todėl specialistė ragina šeimininkus būti budriems ir pastebėjus bet kurį iš minėtų simptomų, nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką
Kodėl šlapimo pūslėje formuojasi akmenys?
Šlapimo pūslės akmenų ir kristalų sudėtis gali būti skirtinga. Pavyzdžiui, struvitų kristalai katėms formuojasi dėl ypač koncentruoto ir šarminio šlapimo, kuris gali susidaryti dėl daug angliavandenių turinčio maisto, turint antsvorio ir lakant mažai vandens. Katės virškinimo sistema pritaikyta skaidyti baltymus ir riebalus, o angliavandenių arba nereikia, arba reikia labai nedaug, tad angliavandenių kiekis turi būti mažesnis. Reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį – pirmoji sudedamoji maisto medžiaga (kas reiškia, kad jos maiste bus daugiausia), turėtų būti baltyminės kilmės (mėsa, žuvis ar jų produktai). Taip pat patariama nepirkti gyvūnams maisto iš maisto prekių parduotuvių dėl ypatingai didelio kiekio angliavandenių, druskos, skonio stipriklių ir kvapiklių.
„Struvitų kristalai gali susidaryti visų veislių ir įvairaus amžiaus katėms, tik dažniau tai būdinga patinams“, – sako gydytoja. Šunims struvitų kristalai formuojasi kaip šlapimo pūslės bakterinės infekcijos komplikacija. Tai dažniau nutinka kalėms (85 proc.), mopsų, miniatiūrinių šnaucerių, ši-cu, taksų ir labradoro retriverių veislėms.“
Kaip teigia veterinarijos gydytoja L. Naugžemienė, kalcio oksalatų kristalai-akmenys šlapime formuojasi dėl didesnės kalcio koncentracijos kraujyje: „Šunims tai įvyksta dėl sutrikusio kalcio metabolizmo, kurį gali sukelti hormoninės ligos ir tam tikri onkologiniai procesai. Genetinis polinkis šiems kristalams irgi egzistuoja- dažnai kalcio oksalatų akmenys sutinkami miniatiūrinių šnaucerių ar bišonų veislės atstovams. Kalcio oksalatai diagnozuojami ir katėms, dažniau susiformuoja vyresnio amžiaus patinams, ypač persų ar Himalajų veislių.Daugeliu atveju priežastis ir ligos vystymasis nėra aiškus, bet pastebėta, kad kastruoti katinai, turintys antsvorio ir ėdantys daug angliavandenių turinčio maisto, turi didesnį polinkį formuotis kristalams “, – priduria L.Naugžemienė.
Visgi veterinarijos gydytojos teigimu, kiekvienas atvejis yra labai skirtingas, o veiksmingiausia augintinio gydymo eiga galima tik atlikus tikslią šlapimo analizę: „Rečiau sutinkamos kristalų rūšys- cistino, amonio biuratų, kalcio karbonato kristalai. Kadangi kristalų susidarymo mechanizmas, jų gydymas ir profilaktika skiriasi su kiekviena kristalų sudėtimi – būtina tiksli šlapimo analizė.
Bakterinės infekcijos dažniau diagnozuojamos šunims
Šlapimo sistemos infekcijos dažniau pasitaiko šunų patelėms, dėl anatomiškai trumpesnių šlapimo takų, kuriais lengviau patenka bakterijos. „Bakterinės infekcijos labiau būdingos šunims, o štai katėms – dažniau kaip gretutinė liga ar komplikacija kitų susirgimų ir nusilpusios imuninės sistemos. Bakterinė infekcija gali kilti dėl šlapime atsiradusių kristalų, dėl tam tikrų vaistų vartojimo ar sisteminių ligų“, – tvirtina L.Naugžemienė.
Apatinių šlapimo takų infekcijos klinikiniai simptomai yra nespecifiniai ir atitinka akmenligės požymius: skausmas ir sunkumas šlapinantis, kraujas šlapime, dažnas šlapinimasis nedideliais kiekiais.
„Norint nustatyti šlapimo sistemos infekciją, atliekamas bakteriologinis tyrimas – augintinio šlapimas paimamas steriliu būdu. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, tiksliai žinant bakterijos rūšį ir jos specifinį jautrumą bei atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, parenkami antibiotikai. Simptominiam gydymui skiriami vaistai nuo skausmo ir uždegimo“, – teigia gydytoja. –
Cistoskopija - pažangus, augintiniui draugiškas metodas
Ligų diagnostika ir akmenų šalinimas naudojant standų endoskopą (kamerą) – vienas iš naujausių ir moderniausių būdų tiksliai diagnozuoti ligą ir ją gydyti: nedidelis pjūvis arba apskritai galimybė jo išvengti pooperacinį periodą padaro visiškai paprastą.
Pasak PetCity Ozas veterinarijos gydytojos G.Žiūkaitės, veterinarijoje pritaikius žmonių medicinoje naudojamus naujausius diagnostikos ir gydymo metodus, siekiama gyvūnui sukelti kuo mažiau diskomforto. Pavyzdžiui, šlapimo pūslės, šlapimtakių ir šlaplės ligos gali būti nustatytos atliekant cistoskopiją (Laparoskopija yra kameros įvedimas į pilvo ertmę, o cistoskopija – į šlapimo pūslę, - aut.past.), tai yra neatliekant chirurginio pjūvio, o kai to padaryti neįmanoma, tuomet kamera į šlapimo pūslę įvedama per kelis nedidelius pjūvius pilve:
„Cistoskopijos metu akmenys iš šlapimo pūslės pašalinami per natūralią angą, todėl neatliekamas nei vienas chirurginis pjūvis, netraumuojami sveiki audiniai, išvengiama pooperacinės priežiūros ir galimų pooperacinių komplikacijų. Atliekant laparoskopiškai asistuotą cistoskopiją, akmenys pašalinami per kelis nedidelius pjūvius, siekiančius nuo 0,5cm iki 1cm.
Abiejų metodų privalumas yra šlapimo pūslės ir šlaplės gleivinės įvertinimas su kamera, kuri vaizdą padidina 10 kartų, taigi atlikdami tokią procedūrą galime įsitikinti, kad operacijos metu pašalinti visi akmenys ir jų kristalai, taip užkertamas kelias greitam ligos atsinaujinimui“, – teigia PetCity Ozas veterinarijos gydytoja Gintarė Žiūkaitė.
Cistokopija ir laparoskopija yra pranašesnės už įprastinę chirurginę operaciją
Laparoskopiškai asistuota cistoskopija pranašesnė už įprastinę chirurginę operaciją, nes atliekami tik labai nedideli pjūviai. „Lyginant šią procedūrą su įprasta šlapimo pūslės atvėrimo operacija , chirurginiai pjūviai yra gerokai mažesni, todėl gerokai mažiau traumuojami sveiki audiniai, taip užtikrinamas greitesnis gijimas ir grįžimas į įprastą fizinį aktyvumą, nereikalinga intensyvi pooperacinė priežiūra“, – teigia gydytoja.
Procedūros laparoskopu atliekamos su bendra inhaliacine anestezija – narkoze, todėl prieš operaciją būtina išankstinė konsultacija, klinikinis tyrimas, kraujo ir šlapimo tyrimai, kraujospūdžio matavimas. „Įvertinus galimas rizikas pasirenkamas saugiausias įmanomas anestezijos būdas. Procedūrą galima atlikti visiems gyvūnams, tik dėl dydžio ir anatominių ypatumų, vieniems gyvūnams rekomenduojama atlikti laparoskopiškai asistuotą cistotomiją, o kitiems - cistoskopiją“, – teigia G.Žiūkaitė.
Cistoskopijos ir laparoskopiškai asistuotos cistotomijos nerekomenduojama atlikti tais atvejais, kai šlapimo pūslėje yra susidarę labai dideli akmenys. Visais atvejais, geriausias gydymo būdas yra parenkamas individualiai kiekvienam augintiniui, konsultacijos metu įvertinus jo ligos istoriją ir būklę.
Po trijų dienų grįžtama į įprastą fizinį aktyvumą
Laparoskopiškai asistuota cistotomija arba cistoskopija nėra ilgos procedūros, tačiau jos atliekamos su narkoze, todėl bendras pasiruošimas, procedūra ir pilnas gyvūno prabudimas gali trukti iki 3-jų valandų.
„Kadangi procedūra yra minimaliai invazyvi, pooperacinis periodas nėra ilgas“, – sako G.Žiūkaitė. Pirmą dieną po operacijos būtina augintiniui užtikrinti saugią ir jaukią aplinką, leisti pailsėti. Pirmąsias tris dienas po operacijos rekomenduojama riboti fizinį krūvį, duoti vaistų nuo skausmo, po to galima palaipsniui grįžti į augintiniui įprastą fizinį aktyvumą.
„Stengiamės, kad pooperacinis laikotarpis augintiniui ir jo šeimininkui būtų kuo sklandesnis, keliantis mažiau streso, todėl po operacijos aptariame rekomenduojamą priežiūrą, duodame atmintinę. Pooperaciniu laikotarpiu glaudžiai bendraujame su klientais elektroniniu paštu arba telefonu, jei reikia, rekomenduojame pakartotinai atvykti į kliniką, nes tik kartu galime užtikrinti aukščiausius standartus atitinkančią priežiūrą mylimiems augintiniams“, – teigia G.Žiūkaitė.
