Ar jūsų vaikas iš tiesų yra toks nevalgus, kaip jūs manote? Tyrimai rodo, kad nemažai mamų linkusios šią problemą hiperbolizuoti. Štai Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos iniciatyva tyrimų bendrovė „Macroscope“ apklausė mamas, auginančias iki 3 metų amžiaus vaikus, ir pateikė tokią išvadą: trečdalis Lietuvos mamų mano susiduriančios su problema, kad jų vaikas mažai valgo. Tačiau tyrimą inicijavusios draugijos pirmininkas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas toli gražu nenorėtų su tuo sutikti. „Tai, kad mažamečiai vaikai mažai valgo, dažniausiai yra tik mamų iliuzija. Lietuvoje nėra tiek vaikų, kuriems būtų nustatyta mažo svorio problema. Išrankumas maistui – taip pat ne liga. Tai normalus vaikų elgesys, kurį įvardijame kaip neofobiją – baimę naujam maistui“, – tvirtina specialistas. Taigi jei vaikas vystosi normaliai, jo svoris atitinka normą, kraujo tyrimai geri, nerimauti nėra pagrindo. Be to, juk vaikai neprivalo būti rausvaskruosčiai dručkiai, apie kokius svajoja mamos ir ypač močiutės. Prisiminkite save vaikystėje. Neretai vaikai apetitą paveldi iš tėvų. Beje, pastaruoju metu vaikų specialistus kur kas labiau gąsdina ne tie vaikai, kurie neva valgo per mažai, o tie, kuriuos tėvai maitina per daug.
Keletas naudingų patarimų
Vis dėlto manote, kad jūsų vaikas yra nevalgus? Tuomet galbūt pravers keletas aktualių psichologų rekomendacijų.
► Svarbiausia – neakcentuokite problemos. Juo labiau prie vaiko nedejuokite kitiems, kad jis nevalgo. Nuolat apie tai kalbėdama, galite tik dar labiau nuteikti mažąjį prieš maistą. Bet kuriuo atveju ši problema dažniausiai išaugama. Dar neteko girdėti, kad kuris nors mažasis nevalgiukas mirė iš bado ar išsekimo. Kur kas labiau reikėtų sunerimti, jei valgyti atsisako dietų besilaikanti paauglė...
► Dar vienas svarbus dalykas – neprievartaukite. Prievarta nieko gera neduos, tik dar labiau paaštrins problemą. Ilgainiui vaikas pradės bijoti sėsti prie stalo nujausdamas, kad vėl primygtinai reikalausite viską suvalgyti, grasinsite ir pan. Tai gali gerokai sudrumsti jūsų santykius. Tad ką tokioje situacijoje daryti? Bendradarbiaukite. Tarkitės. Drauge sudarykite valgiaraštį. Galbūt netgi kartu gaminkite.
► Su vaikučiu išrinkite ir nupirkite jam gražius indus. Pavyzdžiui, lėkštę su piešinuku. Kai kurie mažyliai labai noriai viską suvalgo, kad tik pamatytų piešinuką.
► Į vaiko lėkštę dėkite nedidelę porciją. Didelė jį iškart išgąsdins ir paveiks psichologiškai. Nutaręs, kad jos neįveiks, gali apskritai atsisakyti.
► Neverskite vaiko valgyti nemėgstamą maistą, net ir sveiką, kitaip padarysite meškos paslaugą. Pavyzdžiui, jei atžalėlė atsisako valgyti mėsą, piršdama ją per prievartą, galite sukelti neapykantą šiam produktui visam gyvenimui. Juk daugelis iš mūsų nemėgstame tų produktų, kuriais vaikystėje buvome primygtinai maitinami. Pasitarkite su pediatru ir mitybos specialistu, kaip nemėgstamus produktus (šiuo atveju – mėsą) pakeisti mėgstamais, bet taip pat vertingais. Pavyzdžiui, baltymų ir geležies galima gauti ir iš grūdų, riešutų, ankštinių daržovių, špinatų, burokėlių ir pan.
► Kartais mažylį galima ir įkalbėti valgyti, pavyzdžiui, žaismingai ir vaizdžiai papasakojus, kaip nevalgantys vaikučiai neauga, juos puola mikrobai, o tie, kurie valgo, būna sveiki, stiprūs ir labai greitai auga. Kaip pavyzdį, galite pasitelkti ir tėtį, vyresnę sesę, brolį ar kitą autoritetingą asmenį. Juk kiekvienas vaikas nori būti stiprus ir greitai augti... Šiuo atveju kartais pagelbėja ir populiarusis metodas: po šaukštą už šeimos narius ir kitus mylimus asmenis.
► Jeigu jūsų atžala yra išranki maistui ir nevalgo kokių nors produktų, pavyzdžiui, žuvies, pamėginkite nedidelį kiekį įmaišyti į mėgstamą patiekalą. Jei gudrybė pavyks – kiekį pamažu didinkite.
 |
| Shutterstock nuotr./Maistas vaikams |
► Paverskite valgymą ne įkyria rutina, o žaviu ritualu. Padenkite stalą, uždekite žvakę ar pamerkite gėlių. Prie stalo sėskite valgyti kartu su vaikučiu, geriausia – visa šeima. Su kompanija apetitas neretam gerokai pasitaiso.
► Ribokite saldumynus. Jei vaikas nevalgus, jūsų namuose neturėtų būti jam pasiekiamoje vietoje gulinčių skanumynų. Iš sausainukų ir šokoladukų naudos nedaug, bet jie puikiai ir ilgam užmuša alkį. Nieko nuostabaus, kad jų prisikirtęs vaikas atsisako pietauti ar vakarieniauti. Saldumyną galima pasiūlyti nebent po valgio, tačiau jis neturėtų tapti vienintele paskata valgyti normalaus maisto.
Kodėl nevalgo kūdikiai
Anksčiau vyravo nuomonė, kad kūdikį reikia maitinti pagal griežtą grafiką. Atėjo laikas, nori nenori, privalo valgyti, ir viskas. Dabar, laimė, mažylį rekomenduojama žindyti pagal jo individualius poreikius. Juk iš prigimties vaikučiai skirtingi, taigi nieko nuostabaus, kad skiriasi ir jų apetitas. Ar kūdikis valgo pakankamai, nustatoma pagal jo svorį. Visgi kartais nutinka taip, kad netgi patys valgiausi mažyliai netikėtai praranda apetitą. Pateikiame dažniausiai pasitaikančias priežastis.
Pasikeitė pieno skonis ar mamos kvapas. Kūdikiai – dideli konservatoriai. Pripažįsta tik tai, kas jiems įprasta. Jei nuo gimimo jūsų pienas buvo švelnus, o vieną dieną netikėtai atsipalaiduosite ir pasimėgausite kava, taure vyno ar aštresniais prieskoniais pagardintu patiekalu, jūsų vaikučiui tai greičiausiai nepatiks. Prieš tokią naujovę jis gali protestuoti atsisakydamas krūties. Panašiai gali nutikti ir jums kūną išsitepus kvapiu kremu. Mažasis į šį kvapo pokytį taip pat gali sureaguoti atsisakydamas valgyti. Juk jis įpratęs, kad jo mamytė kvepia pienuku. Todėl mažylis gali imti abejoti, kad gal tai ne jo mamytė...
Kamuoja negalavimai. Apetitą kūdikis dažnai praranda susirgęs. Ypač jei jį kamuoja sloga. Užsikimšus nosytei mažasis žįsdamas dūsta ir tai jam kelia nerimą. Taigi užklupus slogai, labai svarbu prieš maitinant gerai išvalyti kūdikiui nosytę. Dar viena dažna priežastis – dygstantys dantukai. Vaikučiui skauda burnytę, tad žįsti pieną tampa sunkia užduotimi. Nieko nuostabaus, kad jis atsisako skaniausio pasaulyje maisto. Ką tokiu atveju daryti? Jei mažylio dantenos paburkusios ir skausmingos, prieš maitinimą pamėginkite jas patepti specialiu skausmą malšinančiu tepalu, švelniai pamasažuokite.
Pasikeitė aplinka ar jaučia kokių nors nepatogumų. Kūdikio apetitą gali sutrikdyti ir jam nepažįstama aplinka. Ypač jei ji gana vieša, triukšminga, blaško dėmesį. Jei tokioje vietoje jūsų mažasis valgytojas atsisako pieno, pasistenkite rasti kiek intymesnį ir ramesnį kampelį. Jei maitinate namuose ir kūdikis muistosi, nevalgo, patikrinkite, galbūt jį dirgina drėgnos ar nepatogiai uždėtos sauskelnės, galbūt paguldėte neįprasta, nepatogia padėtimi...
Prieš tai buvo pamaitintas iš buteliuko. Per žinduką pienas arba mišinukas teka kur kas lengviau, nereikia dėti tiek pastangų, kiek žindant iš krūties. Vaikutis tą skirtumą akimirksniu pajunta. Nieko nuostabaus, kad tai jam nepatinka. Jau toks pypliukas intuityviai jaučia, kad nėra reikalo vargti, jei yra lengvesnis būdas. Taigi jis maištauja, nenori žįsti krūties. Jei mažylis atsisako valgyti dėl šios priežasties – nepasiduokite provokacijai, toliau atkakliai siūlykite krūtį. Kodėl tai svarbu? Kūdikiui žindant krūtį, intensyviai darbuojasi apatinis žandikaulis ir formuojasi taisyklingas sąkandis, na, o buteliukas vaikučiui daro meškos paslaugą.
Taip pat skaitykite:
