Kas gali padėti?
Policija yra pirmoji institucija, į kurią dažniausiai kreipiasi nukentėjusieji, ieškodami pagalbos. Policijos atstovai ne tik priima skundus ir pradeda tyrimus, bet ir veikia kaip svarbus tarpininkas, nukreipiantis asmenis į pagalbos tarnybas. Be to, policija suteikia informaciją apie galimą apsaugą, teisines priemones ir tolimesnius veiksmus, užtikrindama, kad nukentėjusieji gautų visapusišką pagalbą ir paramą.
Savivaldybės organizuoja ir koordinuoja įvairias socialines paslaugas, įskaitant laikiną apgyvendinimą ir socialinę integraciją. Savivaldybių atstovai glaudžiai bendradarbiauja su pagalbos tarnybomis, siekiant užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos atsižvelgiant į individualius nukentėjusiojo poreikius. Tai leidžia greitai reaguoti į socialinės pagalbos poreikius ir teikti individualizuotą pagalbą, pritaikytą kiekvienam žmogui.
Pagalbos tarnybos neatlygintinai teikia įvairią pagalbą , įskaitant psichologinę, teisinę pagalbą, kad galėtų paremti nukentėjusiuosius įvairiose situacijose. Pagalbos tarnybų atstovai rengia individualius planus, atsižvelgiant į nukentėjusiojo situaciją ir poreikius. Be to, pagalbos tarnybos gali organizuoti palydą į kitas institucijas ir padėti parengti skundus dėl nusikalstamos veikos, siekdamos užtikrinti efektyvią paramą ir apsaugą nukentėjusiems asmenims.
Pagalbos sistemos veikimas Lietuvoje reglamentuojamas pagal Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos grupės patarėja Agnė Petraitienė sako, kad kiekvienas nukentėjęs asmuo turi teisę į nemokamą pagalbą, nepriklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio ar to, ar byla jau pradėta.
„Ši pagalba yra visapusiška – skirta ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Tai apima svarbią informaciją apie jūsų teises, galimas paslaugas ir kompensacijas, taip pat psichologinę ir teisinę paramą, – sako ji. – Esant poreikiui, suteikiamas laikinas apgyvendinimas, palyda į kitas institucijas bei pagalba sprendžiant įvairius praktinius klausimus. Ši sistema sukurta tam, kad niekas neliktų vienas su savo sunkumais – kiekvienam būtų užtikrinta parama ir saugumas.“
Bendradarbiavimas vardan pagalbos
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Edita Ignatavičiūtė kasdien susiduria su sudėtingomis prekybos žmonėmis bylomis, tačiau jos darbas apima kur kas daugiau nei tyrimų koordinavimą.
Prokurorė aktyviai rūpinasi nukentėjusiųjų teisių apsauga ir pagalbos organizavimu. Ji ragina visus, patyrusius nusikalstamą veiką, nelikti vieniems su savo problemomis ir kuo greičiau kreiptis pagalbos.
„Net jei trūksta teisinių žinių, verta pradėti veikti, pavyzdžiui, parašyti prašymą ar užklausą. Jei nežinote kur kreiptis, galima pasitarti arba pirmiausia susisiekti su viena institucija, kuri, prireikus, nukreips jus tinkama kryptimi“, – sako prokurorė ir priduria, kad teisėsauga gali pradėti tyrimą net ir be nukentėjusiojo kreipimosi, remdamasi informacija iš žiniasklaidos ar kitų šaltinių.
Be to, jei nusikaltimas peržengia Lietuvos ribas, pavyzdžiui, įvyko prekyba žmonėmis užsienyje, tokiu atveju gali būti sudaromos Jungtinės tyrimo grupės įtraukiant užsienio teisėsaugos institucijas, siekiant nustatyti aplinkybes bei atsakingus asmenis.
Ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos atstovai stebi, ar nukentėjusysis gauna pagalbos tarnybų paslaugas. „Jei pagalba neteikiama, rekomenduojame priimti atitinkamos organizacijos pagalbą, kurią galime suorganizuoti tarpininkaujant. Tai padeda užtikrinti reikalingą psichologinę ir kitą pagalbą, o bendradarbiavimas su organizacijomis yra svarbus nukentėjusiojo teisių gynimui“, – sako E. Ignatavičiūtė.
Pagalbos tarnybos, nors ir nėra tiesioginės ikiteisminio tyrimo dalyvės, atlieka reikšmingą vaidmenį padedant užtikrinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą, gynybą ir įgyvendinimą. Jos laikomos svarbiais partneriais, prisidedančiais prie pagalbos proceso efektyvumo.
„Man, kaip prokurorei, yra labai svarbu, kad nukentėjusiuoju būtų pasirūpinta, nes mano darbas yra organizuoti tyrimą, aiškintis aplinkybes ir užtikrinti proceso veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu pagalbos tarnybos padeda praktiškai viskuo, kuo tik gali – rūpinasi dokumentais, socialine ar psichologine pagalba”, – komentuoja prokurorė E. Ignatavičiūtė.
Norint užtikrinti veiksmingą pagalbą, itin svarbu paskatinti žmones fiksuoti visus įtartinus įvykius ar situacijas, net jei iš pradžių informacija atrodo nereikšminga. „Užfiksuotos aplinkybės, tokios kaip data, įvykiai ar dokumentai, gali būti lemiamos sprendžiant problemas ir pradedant tyrimą, – sako prokurorė. – Be tokios informacijos sunku imtis veiksmų, todėl būtina, kad nukentėjusieji, kreipdamiesi pagalbos, turėtų bent minimalių duomenų apie įvykusią situaciją.“
Praktinės gairės nukentėjusiems asmenims:
- Pirmiausia kreiptis į policiją arba pirmojo kontakto instituciją (pvz., policiją, sveikatos priežiūros įstaigą, ) norint pranešti apie incidentą ir gauti pirminę pagalbą.
- Pasinaudoti specializuotomis pagalbos linijomis emocinei paramai – skambinti karštosioms linijoms, kurios teikia emocinę paramą ir nukreipia į tolesnes pagalbos tarnybas.
- Kreiptis į savivaldybę dėl socialinių paslaugų ar laikino apgyvendinimo – pasiteirauti apie galimybes gauti laikiną būstą ar kitas socialines paslaugas, kurių reikia nukentėjusiesiems.
- Pasinaudoti pagalbos tarnybų siūlomomis paslaugomis:
- Psichologinė pagalba – profesionali pagalba nukentėjusiesiems ir jų šeimos nariams emocinei sveikatai.
- Palyda – nukreipimas į kitas institucijas, pavyzdžiui, teismus ar socialines tarnybas, siekiant užtikrinti visapusišką paramą.
- Konsultacijos – teisinės ir psichologinės konsultacijos, padedančios suprasti teisinius reikalavimus ir pasiruošti tolesniems veiksmams.
