Sakoma, kad žmogus padarė karjerą, jei yra paaukštinamas pareigose, tačiau tai – pasenęs požiūris. Dabar karjera suvokiama daug plačiau, ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai, atsiranda multiprofesionalai, vienos veiklos persipina su kitomis, žmogus nori išbandyti naujas sritis, tapti ekspertu, „įdarbinti“ savo pomėgius. Šio proceso valdymas yra asmeninė atsakomybė ir iniciatyva. Svarbu ir tai, kad karjera yra ne tik darbinių įgūdžių visuma, bet ir asmenybės tobulėjimas, suteikiantis gyvenimui pilnatvę.
„Skirtingais gyvenimo etapais karjera nuolat keičiasi, todėl mokytis ir investuoti į savo įgūdžius reikia visą gyvenimą“, – sako Orinta Žvirzdinė, Tarptautinės mokymų bendrovės „FranklinCovey“ partnerė, lyderystės trenerė ir mentorė.
Karjeros galimybės gerokai prasiplėtė
Pasak Orintos Žvirzdinės, anksčiau karjerą suvokdavome kaip vertikalią – kilimą į aukštesnes pareigas vienoje organizacijoje. Dabar karjeros suvokimas ir galimybės gerokai prasiplėtė.
„Tai horizontali karjera – dirbdamas vienoje organizacijoje darbuotojas ir neužimdamas aukštesnių vadovavimo pareigų, įgauna naujų įgūdžių, įvaldo naujas specializacijas. Pavyzdžiui, gali dirbti rinkodaroje, pereiti į duomenų analitikos sritį, įgyti finansų valdymo įgūdžių“, – pasakoja O.Žvirzdinė.
Lyderystės trenerė pastebi, kad ypač „Y“ ir „Z“ kartoms aktualus mokymasis, nes daugelis jaunų žmonių nesiekia tapti vadovais, jiems įdomi horizontali karjera, siūlanti daugiau laisvės, lankstumo, daugiau galimybių išbandyti naujas sritis, siekti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso.
Daugelis jaunų žmonių nesiekia tapti vadovais, jiems įdomi horizontali karjera, siūlanti daugiau laisvės, lankstumo.
Kita karjeros kategorija – multikarjera, kai žmogus užsiima skirtingomis veiklomis, iš kurių gauna pajamų. Tai tarpusavyje nesusijusių veiklų visuma: gali būti komunikacijos specialistas, dėstytojas, slidinėjimo instruktorius ir kartu turėti savo verslą. „Kartais tokie žmonės vadinami multiprofesionalais, nes sugeba derinti skirtingas veiklas“, – pažymi O.Žvirzdinė.
Pagrindinis darbas derinamas su laisvai samdoma veikla
Vis labiau įsigalint „gig“ ekonomikai, atsiranda „gig“ karjera – tai trumpam ar ilgam laikotarpiui samdomas darbuotojas. „Šiai kategorijai priklauso pavėžėjai, maisto išvežiotojai, laisvai samdomi darbuotojai (freelanceriai)“, – sako mentorė. Remiantis statistika, pagal tokį modelį dirba: JAV – 38 proc., ES – 13 proc., Lietuvoje – 11,5 proc. darbuotojų. Prognozuojama, kad JAV po kelių metų laisvai samdomi darbuotojai sudarys 50 proc. visų dirbančiųjų.
„Laisvai samdoma veikla gali būti derinama kartu su pagrindiniu darbu, tai puiki galimybė užsiimti tuo, kas patinka, „įdarbinti“ savo hobį“, – teigia O.Žvirzdinė.
Dar viena kategorija – projektinė karjera. Tai darbas su ilgalaikiais projektais, sutartis su viena ar keliomis organizacijomis laikotarpiui, kol bus vykdomas projektas.
Laisvai samdoma veikla gali būti derinama kartu su pagrindiniu darbu, tai puiki galimybė užsiimti tuo, kas patinka.
„Lietuvoje pastebiu, kad projektinė karjera populiarėja rinkodaros, komunikacijos, personalo valdymo srityse. Pavyzdžiui, jei nedidelė įmonė nori įdiegti naujų darbuotojų atrankos ar talentų valdymo laikiną procesą, samdo patyrusį ekspertą šiam darbui atlikti“, – pasakoja O.Žvirzdinė.
Gyvenimo tikslai ir prioritetai formuoja karjerą
Metams bėgant, karjeros formatai gali keistis, nes tam tikrais gyvenimo etapais siekiame skirtingo karjeros kelio.
„Kol žmonės jauni, jie nori labiau save pažinti, tyrinėti darbo rinką, keisti darbovietes, domėtis, kas iš tiesų jiems įdomu. Sukūrus šeimą, norisi daugiau laiko skirti vaikams, pradedama ieškoti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso, todėl keičiasi karjeros modelis. Vyresniame amžiuje žmonės prisimena savo pomėgius, nori mažiau atsakomybės, lankstesnio užimtumo grafiko, todėl karjeroje pradeda dominuoti mecenatystė, mentorystė, galimybė savo patirtį perduoti kitiems“, – teigia lyderystės trenerė.
O.Žvirzdinė pabrėžia, kad savo karjerą formuojame priklausomai nuo gyvenimo tikslų ir prioritetų. Svarbu suprasti ir tai, kad žmogus asmeniškai atsakingas už savo karjeros kelio planavimą.
Karjeros planavimo trijų žingsnių strategija
Kaip planuoti savo karjerą, kai suvoki, kad esi už ją atsakingas? Pirmas mentorės patarimas – įsivardinti savo gebėjimus ir talentus, kokioje srityje dirbi geriau ir greičiau už kitus.
„Užduokite sau klausimus: kas mano darbe man patinka, kas geriau sekasi, už ką mane vertina kiti? Įvardijus savo stiprybes, svarbu apibrėžti ir vertybes – kas man svarbu darbe: uždarbis, draugiškas kolektyvas, vadovas, iš kurio galėčiau mokytis, organizacijos kultūra ir kt. Jei karjerą kuriame remiantis savo stiprybėmis ir vertybėmis, tada viskas sekasi geriau, darbas nevargina“, – pataria O.Žvirzdinė.
Užduokite sau klausimus: kas mano darbe man patinka, kas geriau sekasi, už ką mane vertina kiti?
Antras patarimas: įvardinkite tolimą karjeros perspektyvą – ką norėtumėte dirbti po 3-5 metų? „Rekomenduojama tai daryti ne vienam, o padiskutuoti su kolega, draugu. Pavyzdžiui, dirbu didelėje organizacijoje rinkodaros srityje, bet atrandu, kad man įdomu mokytis, dirbti su grupėmis, gal noriu ateityje dirbti su personalo ugdymo projektais, vesti mokymus?“, – siūlo apsvarstyti mentorė.
Trečias žingsnis: sudėliokite veiksmų planą. „Sprendimai gali būti įvairūs – galima lūkesčius išsakyti vadovui savo darbovietėje arba ieškoti kitos organizacijos, kurioje būtų palankios sąlygos jūsų karjeros galimybėms arba išbandyti savo verslą“, – teigia lyderystės trenerė.
Svarbu mokytis savo iniciatyva ir savarankiškai
Koks bebūtų karjeros planavimas, visais atvejais svarbu mokymasis ir asmeninis tobulėjimas. Anot O.Žvirzdinės, svarbu nelaukti, kol kas nors paskatins, reikia savo iniciatyva ieškoti galimybių mokytis savarankiškai: „Tai gali būti nemokami kursai ar mokamos programos, jei nusprendėte į save investuoti.“
Prognozuojama, kad „Y“ kartos žmonės per gyvenimą 7 kartus pakeis savo darbo sritį.
Prognozuojama, kad „Y“ kartos žmonės per gyvenimą 7 kartus pakeis savo darbo sritį. O.Žvirzdinė dalijasi asmenine patirtimi – ji keturis kartus keitė karjeros kelią: „Po studijų pradėjau dirbi matematikos mokytoja. Po to perėjau į naują sritį – įsidarbinau telekomunikacijos bendrovėje, trečią kartą perėjau į bankininkystės sritį, įgijau ir vadovavimo patirties, įgyvendinau vertikalią karjerą. Vėliau atradau, kad man patinka mokymai, koučingas, noriu dalintis savo patirtimi, noriu daugiau laisvės, todėl pasirinkau laisvai samdomo darbuotojo karjerą.“
O.Žvirzdinė savo ankstesnę patirtį sujungė su naujais įgūdžiais ir taip pagrindė naują karjeros etapą.
Jei nori kokybiškesnio ir greitesnio pokyčio, reikia investuoti į savo tobulėjimą
Per dvejus metus į savo naują karjeros etapą O.Žvirzdinė investavo per 10 tūkstančių eurų – tiek kainavo psichologijos, koučingo, darbo su grupėmis mokymai.
„Investuoju ir dabar – kartą per metus pasirenku temą, kurią noriu gilinti, ieškau mokymų. Suvokiu, kad turime mokytis ir investuoti visą gyvenimą, nes karjera nuolat keičiasi. Investuoti reikia, jeigu nori kokybiškesnio ir greitesnio pokyčio“, – sako lyderystės trenerė.
Mokymai gali būti susiję ne tik su techniniais, bet ir bendražmogiškais įgūdžiais – empatinio klausymosi, lyderystės, energijos ir laiko planavimo. „To galime išmokti per klaidas, patirtį, bet mokydamiesi greičiau ir efektyviau padarysime didesnį karjeros šuolį, pasieksime ryškesnio išskirtinumo“, – sako mentorė.
Mentorė pataria savirefleksija užsiimti kartą per metus, paklausti savęs, ko noriu išmokti naujo ir pasirinkti mažiausiai skausmingą kelią.
Galimybių mokytis yra labai daug, tereikia domėtis, ieškoti ir išsirinkti sau aktualiausius mokymus. Pavyzdžiui, profesinių kompetencijų tobulinimui skirta nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma Kursuok.lt. Čia galite pasidairyti dominančių mokymų programų, pasirinkę mokymų kryptį: ekonomikos, apskaitos, architektūros ir statybos, finansų, audivizualinių ir medijų menų, dizaino, kelionių ir turizmo, užsienio kalbų mokymų, psichologijos, sveikatos priežiūros, žemės ūkio, švietimo ir kt.
Mokymasis turi būti aktyvus ir atsakingas
O.Žvirzdinė pažymi, kad renkantis mokymus svarbu nesiblaškyti, nes visko yra daug ir viskas įdomu: „Mokymasis užima daug laiko, todėl svarbu sąmoningai nuspręsti, ką ir kaip norite mokytis. Ir jeigu jau pradėjote mokytis, darykite tai aktyviai ir atsakingai, o ne atsainiai – pasitaiko, kad klausosi „vebinaro“ ir tuo pačiu metu atsakinėja į elektroninius laiškus ar atlieka kitus darbus. Geriau mažiau, bet kokybiškai ir daryti tai apgalvotai, ko gausi iš mokymų, kuo naujos žinios, įgūdžiai bus naudingi naujame karjeros etape.“
Pasak lyderystės trenerės, nauji darbo formatai reikalauja savidisciplinos, sugebėjimo save motyvuoti, savarankiškai siekti užsibrėžtų tikslų – to irgi reikia mokytis.
„Svarbu atrasti sau priimtinus mokymosi metodus: vieniems patinka mokytis savarankiškai, kiti geresnių rezultatų pasiekia su mentoriumi, populiarėja komandinis mokymasis“, – sako O.Žvirzdinė.
Karjeros keitimo modeliai
Planuojant ir keičiant karjerą, galimi keli modeliai – išeini iš darbo ir ieškai naujos srities. „Toks buvo mano pasirinktas kelias, bet tai planavau iš anksto, ruošiausi finansiškai. Šis modelis gali kelti daugiau nerimo, įtampos, taip pat reikia turėti pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi vienerius metus, jei susidarytų pauzė keičiant karjerą“, – savo patirtimi dalijasi mentorė.
Kitas kelias – nuolatinį darbą derinti su domėjimusi, ką norėtųsi keisti, kaip įdarbinti savo pomėgius. „Populiarėja įvairūs formatai: mano pažįstama įmonėje dirba rinkodaros specialiste tris dienas per savaitę, taip pat dėstytoja universitete, o likusį laiką veda mokymus, gilinasi į koučingo sritį, užsiima kitomis sau maloniomis veiklomis“, – teigia O.Žvirzdinė.
Mentorė pataria savirefleksija užsiimti kartą per metus, paklausti savęs, ko noriu išmokti naujo ir pasirinkti mažiausiai skausmingą kelią.
Tie patys karjeros planavimo ir mokymosi metodai tinka jauniems ir vyresniems
O.Žvirzdinė pastebi, kad tarp jaunimo tampa populiaru keičiant darbus daryti kelių mėnesių pauzę, pakeliauti po pasaulį, pailsėti ir apgalvoti, kas patinka ar kokio darbo norėtųsi toliau. „Jei dirbame intensyviai, kartais įsisukame kaip voverė rate, nėra laiko apmąstymams, todėl tokie sustojimo momentai yra labai svarbūs“, – mano mentorė.
Kartais įsisukame kaip voverė rate, nėra laiko apmąstymams, todėl tokie sustojimo momentai yra labai svarbūs.
Pasak O.Žvirzdinės, jau neliko tokio termino, kaip „lojalumas“, darbas visą gyvenimą vienoje organizacijoje. Dabar akcentuojami žmogaus poreikiai ir ieškojimas organizacijos, kuri geriausiai atitiktų poreikius.
Tie patys karjeros planavimo ir mokymosi metodai tinka jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms. „Naujos karjeros rūšys atveria daug galimybių visoms kartoms, reikia tik sugebėti jomis pasinaudoti“, – tvirtina Orinta Žvirzdinė.
KURSUOK platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
