Feisbuko „patiktukais“ projektų neįgyvendinsi
„Tie, kas yra gavę paramos, kad ir 20 eurų, supranta, jog ne tik skaičiuje esmė. Vien tai, kad tave palaiko, paremia bent kažkokia suma, idėjos autoriui yra labai svarbu. Tik nepatingėjusiųjų atverti piniginės ir paremti materialiai dėka darbai juda į priekį“, – pasauliui švenčiant Dosnumo antradienį ir šios dienos minėjimui po truputį įsitvirtinant Lietuvoje sako M.Bunkaitė.
Pasak „Orūs namai“ įkūrėjos, sumanytojos ir įgyvendintojos, emocinis palaikymas taip pat yra reikšmingas, bet be finansinės ar kitos materialinės paramos nekyla sienos, neužsidengia stogai, nesusimontuoja santechnika. „Tiesa tokia, kad finansinė parama yra pagrindinis kiekvieno projekto veiklos variklis. Nors socialiniuose tinkluose uždėti „patiktukai“ ir „širdutės“ po projekto įrašu yra taip pat svarbu, darbų sėkmę lemia tai, kiek turi jiems lėšų, kiek žmonių realiai prie to prisideda“, – sako ji.
Tik geradarių paramos dėka M.Bunkaitės įkurtas senjorams skirtas socialinis projektas skaičiuoja jau penktuosius veiklos metus.
„Per tą laiką už rėmėjų pinigus įsigijome ir suremontavome net 140 kvadratinių metrų ploto patalpas Vilniuje. Jose įrengti keturi atskiri butai ir bendra erdvė, kurioje senjorai gali susitikti, pabendrauti. Išrinkome, mūsų manymu, jiems itin patogią vietą – butai yra pirmame aukšte, šalia – Karoliniškių poliklinika, turgus, parduotuvė, troleibusų stotelės. Visi šie butai jau užimti, tuo tarpu senjorai vis skambina ir prašo priimti.
Todėl nesenai įsigijome pastatą Krokialaukyje, Alytaus rajone. Jis šiuo metu remontuojamas, čia įrenginėjami 6 butai savo namų netekusiems ar nebegalintiems juose saugiai gyventi senjorams. Džiaugiuosi, kad žmonės ir įmonės mūsų veiklą remia finansiškai, internetinė baldų parduotuvė padovanojo beveik visus įrengimui reikalingus baldus, meistrai ir medžiagų pardavėjai suteikia didelių nuolaidų“, – gerus darbus vardija ji.
Gyvenimas padiktavo veiklos kryptį
M.Bunkaitė atskleidžia, kad pasikeitė projekto idėja. „Nuo pat projekto starto jautėme didelį žiniasklaidos susidomėjimą. Aš pati nedariau jokių rinkodarinių kampanijų, to nemoku, nežinau, kaip tai daroma. Kadangi projekte esu viena, tenka būti ir statybininke, ir buhaltere, ir senjorų guodėja“, – atskleidžia moteris. Tačiau viešumo dėka apie šią iniciatyvą sužinojo daug žmonių, jie patikėjo idėja ir ją rėmė. Taip apie projektą išgirdo ir senjorai – būsimieji gyventojai.
Startuojant šios idėjos esmė buvo apsikeitimas butais, kuomet senjoras išnuomoja savo turimą gal per didelį, gal per brangų išlaikyti, gal nebepatogų butą ir už tuos pinigus padengia nuomą jam pritaikytame šio projekto bute, tuo pačiu senasis būstas lieka žmogaus nuosavybe. Tačiau pats gyvenimas padiktavo naujas gaires.
„Senjorams mūsų šalyje palikti nuosavą butą ir kraustytis į naują vietą yra emociškai sunku, ką jau žinojome prieš startuodami. Verčiau jie renkasi „nebeklausančiomis“ kojomis lipti į penktą aukštą ar atsisakyti sotesnio kąsnio dėl didelių komunalinių paslaugų sąskaitų, nei ieškoti laimės kitur. Tik atvėrus senjorų daugiabučio duris, atsirado išties nemažai žmonių, kurie, atsidūrę gatvėje ir neturėdami kur eiti, tiesiog skambino man.
Šie žmonės kreipėsi ne iš gero gyvenimo – vienas prarado butą įkeitęs jį bankams ir neapdairiai pasiskolinęs, kitas užrašė butą vaikams ir po to buvo tiesiog išvarytas, dar kažkas nesėkmingai investavo. Taip pas mus ir atėjo pirmieji nuomininkai, neturėję savo buto apsikeitimui, bet norėję tiesiog išsinuomoti būstą“, – sako M.Bunkaitė.
Gali kilti klausimas, kodėl būsto netekę senjorai kreipėsi į „Orius namus“, o ne išsinuomojo butą – juk nuomos skelbimų Vilniuje apstu. „Šie žmonės yra vyresnio amžiaus, jie ir taip pažeidžiami, nes nebeturi savo namų, o namai – pirmiausia emocinio saugumo jausmas, tik po to sienos ir stogas.
Teoriškai jie galbūt galėtų išsinuomoti butą, bet tai jiems nesaugu, nes neaišku, ar po metų nereikės išsikraustyti. Be to, nemaža dalis butų yra nuomojami nelegaliai, todėl nebūtų galimybės pasinaudoti senjorams priklausančiomis kompensacijomis. Mes pirmiausia siekiame nuomininkams suteikti saugumo jausmą. Pasirašome nuomos sutartis, kurias norėdamas gali nutraukti tik pats nuomininkas. Žinoma, nuomojame butus legaliai, padedame gauti būsto nuomos kompensaciją“, – atskleidžia M.Bunkaitė.
Parodytas dosnumas sugrįžta
Moteris atskleidžia, jog kasdien mato tokios iniciatyvos poreikį. „Nepaprastas jausmas matyti, kai iš gatvės tiesiog su krepšiais atėję senjorai, pagyvenę pas mus, atgauna orumą, savivertę, brenda iš depresijos ir užsisklendimo“, – teigia ji. Pasak moters, tokiais momentais ji jaučiasi laiminga, nes tai, ką geradariai davė šiam projektui, visuomenei sugrįžta su kaupu. O kadangi „Orių namų“ atveju parama investuojama į nekilnojamą turtą, naudą ji neš dar ilgus dešimtmečius.
Tuo pačiu moteris teigia suprantanti, kad ne visiems lengva dalintis tuo, ką turi, nes pas kai kuriuos žmones dosnumo programa paprasčiausiai „nėra instaliuota“. „Galima kalbėti su milijonieriumi, kuriam paaukotas tūkstantis nieko nereikštų, tačiau jis galbūt nematys tame prasmės. Žmogus nesuvokia, kaip uždirbtus pinigus galima kažkam tiesiog paaukoti, atiduoti tiems, kas jų neuždirbo. Tačiau tokius žmones kviečiu leistis į nuotykį ir tai išbandyti. Dosnumas grįžta pirmiausia tam, kuris duoda. Duodami kitiems pasijaučiame laimingi. Tuo įsitikinau pati ir neabejoju, kad tuo įsitikinsite ir jūs“, – sako socialinės iniciatyvos įkūrėja.
Moters manymu, žmogaus laimė priklauso ne tik nuo turėjimo, bet galbūt netgi dar dažniau, nuo davimo kitam. „Visi žinome išpardavimų savaitgalius, kitas panašias masinio pirkimo akcijas. Todėl šiandien raginu nebijoti dalintis. Šios dienos žavesys tame, kad kiekvienas žmogus renkasi, kam aukoti, prie kokios problemos sprendimo prisidėti. Nebūtinai remkite mus, yra daugybė socialinių veiklų, kurioms reikia pagalbos. Dalinkitės ir tikrai atgausite „emocines palūkanas”. Šiandien yra ta diena, kai laikas parodyti visą susikaupusį ir atidėliojamą dosnumą“, – kviečia ji.
