Dažnu atveju perdėtus reikalavimus savo vaikams kelia tėvai, užimantys aukštą socialinį statusą visuomenėje. Tačiau toks tėvų spaudimas žemina vaiko savivertę, vaikas jaučiasi nepritampantis, blogesnis nei perspektyvūs moksle ar kitose srityse bendraamžiai, ir čia narkotikai tampa savotišku „išsigelbėjimu“, nes pradėjęs vartoti vaikas pasijaučia pranašesniu už kitus.
Psichologė Ž. Žalkauskaitė akcentavo, kad, be gretutinių psichikos sutrikimų, neretai vaikų priklausomybės dubliuojasi, paaugliai eksperimentuoja, vartoja įvairias svaiginančias medžiagas. Iš esmės reikalingas kompleksinis gydymas, tačiau dėl vaikų psichiatrų trūkumo kokybiškos paslaugos vaikams yra ribotos. Kitų specialistų, t. y. psichologų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų, norinčių ir galinčių dirbti su vaikais, pakanka.
Kaip elgtis?
Pasak psichiatrės B. Nastopkaitės, tėvai ar globėjai pirmiausia turėtų ramiai pasikalbėti su vaiku ir bandyti išsiaiškinti, kas darosi, kokias narkotines medžiagas vartojo, ir kartu su vaiku tartis, kaip užkirsti kelią svaiginimuisi. Jei tai buvo vienkartinis pabandymas, gali pakakti geranoriško pokalbio ir vaikas supras, kad jo eksperimentavimas su kvaišalais buvo neteisingas.
Jei narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas tęsiasi ilgesnį laiką, būtina specialisto konsultacija. B. Nastopkaitė teigė, jog tėvai neretai elgiasi neteisingai, kai su pykčiu ir grasinimais vaiką verčia kreiptis į specialistą ar gultis į stacionarą. Jei vaikas ir sutinka, tokio gydymosi rezultatas dažniausiai būna niekinis.
Bandydami įkalbėti vaiką kreiptis pagalbos, tėvai savo elgesiu ir žodžiais turėtų parodyti, kad vaikas jiems yra svarbus, jog jie yra susirūpinę ir siekia padėti.
Bandydami įkalbėti vaiką kreiptis pagalbos, tėvai savo elgesiu ir žodžiais turėtų parodyti, kad vaikas jiems yra svarbus, jog jie yra susirūpinę ir siekia padėti. Sėkmingo gydymosi rezultatas dažniausiai pasiekiamas tada, kai vaikas, nors ir nenorom, pats išreiškia sutikimą gydytis.
Jei vaikas kategoriškai atsisako kreiptis į psichiatrą ar psichologą arba neigia akivaizdų narkotikų vartojimo faktą, pasak B. Nastopkaitės, tėvai turėtų patys kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kad išsiaiškintų, kaip toliau elgtis su vaiku.
Pirminė pagalba – tėvams
Psichologė Ž. Žalkauskaitė išsakė nuomonę, kad kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus nėra populiaru, ypač dėl vaikų girtavimo ar narkotikų vartojimo. Tėvai nepripažįsta savo atsakomybės bei klaidų ir bando vaiką „auklėti“ patys. Poveikio priemonės dažniausiai būna negatyvios, o tai dar labiau supriešina vaiką su tėvais ir atitolina pagalbos galimybes.
Kai tėvai pagaliau pripažįsta savo bejėgiškumą ir ryžtasi kreiptis į specialistus, neretai problema būna jau įsisenėjusi, jie būna praradę autoritetą ir jiems motyvuoti vaiką kreiptis pagalbos yra sudėtinga. Todėl norėdami pastūmėti vaiką gydytis, tėvai turėtų pasitelkti į pagalbą žmones, kurių nuomonė vaikui gali būti reikšminga: gydytoją, mokytoją, psichologą ar socialinį pedagogą.
S. Zaivej atkreipė dėmesį, kad narkotikus vartojančiam paaugliui yra labai svarbūs draugai, su kuriais jis leidžia laiką ir svaiginasi, nes jie priima jį tokį, koks jis yra. Tėvai į narkotikų kelią pasukusiam vaikui reikalingi tik tam, kad iš jų gautų pinigų. Į priklausomybę įklimpę vaikai nuolat ieško būdų, kaip apgauti tėvus, manipuliuoja jais, o tėvai, apimti baimių ir nesuvokimo, kas vyksta, daro klaidas, sudarydami sąlygas vaikams vartoti kvaišalus.
Nesudaryti galimybių vartoti
Jei tėvai ar globėjai išsiaiškina, kad vaikas tikrai vartoja narkotikus, jie turėtų elgtis taip, kad neliktų jokių kitokių alternatyvų, tik gydymasis: neduoti pinigų telefonui, maitinti tik namuose, vaikui paaiškinti, kad jei pareis apsvaigęs ar bandys vogti iš namų, bus informuojama policija ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tėvai neturėtų laukti, kol minėtų tarnybų darbuotojai dėl nusikalstamo vaiko elgesio patys juos aplankys, bet patys kreiptųsi pagalbos, pripažindami, kad yra nepajėgūs padėti savo vaikui.
Pagalba dažnu atveju pirmiausia reikalinga būtent tėvams ar globėjams, kad gautų objektyvios informacijos apie narkotikų, alkoholio ir kitų svaigalų poveikio ypatumus, susivoktų savo jausmuose, realiai įvertintų savo elgesį su vaiku ir padarytų išvadas, ką daryti ir ko nedaryti.
Parengė andragogas, priklausomybių konsultantas Gediminas Norvilas.
