Tačiau odos sausumas kartais gali išduoti ir rimtas ligas, tarkime, atopinį dermatitą, vadinamą XXI amžiaus rykšte. Apie tai, kaip atskirti sausą odą nuo beprasidedančios ligos, 15min.lt kalbėjosi su gydytoja dermatovenerologe, med. m. dr. doc. Rūta Gancevičiene.
– Dėl kokių priežasčių mažyliai suserga atopiniu dermatitu?
– Vienos priežasties, dėl kurios ištinka ši liga, nėra – susideda daugybė priežasčių. Pagrindinės – tai genetinis polinkis – paveldimumas ir imunologiniai veiksniai. Tai reiškia, kad jeigu šeimoje ar giminėje narius kamuoja alerginės ligos (serga alerginiais susirgimais), vadinasi, yra tikimybė, kad ir vaikas gali jomis susirgti.
Atopinis dermatitas negali būti pavadintas tipiška alergija konkrečiam alergenui. Atopinis dermatitas siejamas šeiminiu polinkiu sirgti ne tik dermatitu, bet ir astma bei alerginiu rinitu, ir gali būti viena sudėtinių atopijos dalių arba pasireikšti atskirai. Atopinis dermatitas – tai odos imuninės sistemos tam tikra reakcija į aplinkinius ir vidinius dirgiklius, pasireiškianti uždegimo požymiais odoje. Šį susirgimą visuomet lydi odos barjerinės apsauginės funkcijos spragos, kai oda nebesugeba tinkamai saugotis nuo aplinkos dirgiklių, bakterijų, virusų patekimo, drėmės praradimo.
Žinoma visa eilė galimų dirgiklių ir provokuojančių veiksnių: cheminiai ir fiziniai dirgikliai – drabužiai, prakaitavimas, prausimosi įpročiai; pseudo/alerginiai – dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės, maistas (karvės pieno baltymai, kiaušiniai, kai kurie vaisiai, daržovės ir pan.); mikrobiniai – bakterijos, grybeliai, infekcijos; stresas ir kiti atopinį dermatitą provokuojantys veiksniai (klimatas, UV spinduliai, hormoniniai pokyčiai ir kt.). Teigiama, kad tai XXI amžiaus epidemija, kadangi atopinis dermatitas gali atakuoti kone kas penktą vaiką.
– Mitas ar tiesa, jog nešvara ir mityba taip pat turi įtakos šiai ligai?
– Negalime sakyti, kad tai tik mitas – mityba, naujas maistas, atsirandantis vaikų gyvenime, ir yra tas provokuojantis faktorius, kuris gali sukelti, palaikyti ar paaštrinti atopinio dermatito požymius odoje. Yra visa maisto paletė, produktai, kurie gali labiau ar mažiau paveikti odą. Todėl ne veltui atopiniu dermatitu besiskundžiantiems vaikams rekomenduojama vengti tam tikrų maisto produktų.
Yra visa maisto paletė, produktai, kurie gali labiau ar mažiau paveikti odą.
Nešvara gali išprovokuoti antrinę infekciją, todėl veikiau mitu pavadinčiau manymą, kad nereikia vaiko maudyti, jeigu jo oda pažeista, neva taip oda dar labiau išsausės, sudirgs, taps jautresnė. Tai nėra tiesa. Reikia kaip tik atsakingai rinktis prausiklius, saugančius odą, pašalinančius paviršines dulkes, padedančius išsaugoti drėgmę ir nepamiršti iš karto po prausimo pritaikyti 3 min. taisyklę, t. y. dar vos drėgną odą patepti tinkamu kremu ar losjonu.
– Papasakokite, kokie pirmieji atopinio dermatito požymiai ir kada jie pradeda ryškėti?
– Pirmieji požymiai nepradeda ryškėti tik gimus vaikeliui, dažniausiai tam reikia trijų, keturių mėnesių, taip pat liga gali pasireikšti ir vėliau, gyvenimo eigoje.
Kaip atskirti sausą odą nuo beprasidedančios ligos? Sausa oda dažniausiai būna jautresnė, linkusi į uždegiminius procesus, galinti kamuoti įvairiose kūno vietose, tačiau, palyginti su atopiniu dermatitu, pastarasis dažniausiai kūdikiams išryškėja tipiškose kūno srityse: ant skruostų, tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide apie burną, skruostuose, gali būti ir ant pilvo, nugaros.
Vyresniems vaikams – atvirkščiai: pažeidžiami lenkiamieji galūnių odos paviršiai, oda ant veido, kaklo, netgi plaukuotoje galvos dalyje. Atopinio dermatito išbėrimas – tai uždegiminės, rausvos, kiek pleiskantos plokštelės, kurios labai niežti ir yra linkusios vis atsikartoti panašiose vietose. Atopinio dermatitu sergančiųjų viso kūno ir veido oda visada itin sausa ir jautri.
