Atrodytų, anglų kalbos egzaminas jiems turėtų būti vienas lengviausių iššūkių, tačiau realybė kitokia – nepaisant kasdienių kalbėjimo įgūdžių, egzaminų metu mokiniai jaučia stresą, o rezultatai nėra tokie puikūs, kaip galima būtų tikėtis.
Pasak AMES (American English School) kalbų mokyklos Kauno padalinio vadovės Gretos Balaišienės, tai lemia kelios priežastys – „Mute English“ fenomenas ir skirtumas tarp kasdienės komunikacijos bei akademinės kalbos, todėl šių metų egzaminams, kurie bus sunkesni, reikia ruoštis net ir tiems, kurie, atrodytų, laisvai kalba angliškai.
Išmoko dauguma, bet nebūtinai geriau
Anglų kalba seniai nebėra užsienio kalba, kuria susikalbėti gali tik inteligentai ar po užsienį dėl įvairių priežasčių daug keliaujantys žmonės.
Tai parodo ir statistika: Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2001 metais anglų kalbą mokėjo 16,9 proc. Lietuvos gyventojų, o 2021 metais – jau 31,1 proc. Dar labiau džiugina „EF English Proficiency Index“ (EF EPI) ataskaita, kuria remiantis, Lietuva priskiriama prie aukštą anglų kalbos mokėjimo lygį turinčių šalių, nes pagal anglų kalbos mokėjimą 2021 metais tarp 112 šalių užėmėme 24 vietą, o 2023 m. iš 113 šalių buvome 21.
Nors ši statistika gerėja, kaip pastebi G. Balaišienė, šimtukų skaičius per valstybinius anglų kalbos egzaminus tokios pat dinamikos nerodo. Ir tam yra kelios priežastys.
„Šių dienų tendencijos rodo, kad daug vaikų išmoksta laisvai bendrauti anglų kalba jau nuo ankstyvo amžiaus, nes šią pirminę kalbinę patirtį įgyja iš juos supančios aplinkos – iš to, ką girdi ir mato aplink save.
Viena vertus, pradiniuose etapuose, kai vaikams svarbu apskritai išdrįsti prabilti anglų kalba net ir darant klaidų, „gatvės kalba“ leidžia peržengti baimės barjerą ir suteikia laisvės, tačiau kokybine prasme, tokios kalbos tikrai jiems nepakanka vėliau siekiant gerų mokymosi rezultatų ir aukštų egzaminų įvertinimų.
Tad, nors pasiklausius jaunuolių pašnekesių gali atrodyti, kad anglų kalba jiems yra antra gimtoji, šios kalbos specialistai pritars, kad tai, jog angliškas frazes jie vartoja kasdien, nereiškia, kad šią kalbą yra įvaldę“, – kodėl daug anglicizmų vaiko kalboje nereiškia puikių jo kalbinių gebėjimų, pasakoja AMES kalbų mokyklos Kauno padalinio vadovė.
Pasak jos, mokymosi teorijoje ši problema paaiškinama kasdienio bendravimo (BICS – basic interpersonal communication skills) ir akademinių kalbos gebėjimų (CALP – cognitive academic language proficiency) skirtumais.
BICS apima kasdienę kalbą, leidžiančią lengvai bendrauti įprastomis temomis, pavyzdžiui, pasakyti savo nuomonę ar apibūdinti aplinką, o CALP apima sudėtingą gramatiką, analitinį mąstymą ir struktūruotą žodyną, kuris reikalingas akademiniams tekstams skaityti ar egzaminų reikalavimams atitikti.
„Daugeliui mokinių Lietuvoje trūksta akademinių kalbos gebėjimų, nes pokalbiai socialiniuose tinkluose ar kompiuteriniuose žaidimuose neskatina mokytis struktūruotos kalbos – vaikai lengvai perima anglicizmus, tačiau dažniausiai apsiriboja kasdienėmis frazėmis.
Tad, jei žinios užstringa „gatvės kalbos“ lygmenyje, jaunuoliai negeba atskirti konteksto, kada ją vartoti dera, o kada reikia pademonstruoti akademinės kalbos žinias, ir dalį, atrodytų gerai angliškai susikalbančių vaikų, žinių patikrinimo rezultatai nuvilia“, – kas jaunuoliams neretai pakiša koją, pasakoja G. Balaišienė.
Jeigu kalba drąsiai, tikrai kalbą moka?
Kita priežastis, anot jos, kuri trukdo gerai pasirodyti per anglų kalbos egzaminus – taip vadinamas „Mute English“ fenomenas, arba „tylioji anglų kalba“, kai vaikai gerai moka rašyti ir skaityti, tačiau susikalbėti dėl praktikos trūkumo nemoka ar nedrįsta. Ir tai nėra tik Lietuvos problema – šis reiškinys ypač paplitęs šalyse, kuriose anglų kalba mokoma kaip užsienio kalba, ir žinomiausias toks pavyzdys yra Kinija.
Visai kitaip yra šalyse, kuriose anglų kalba yra antra gimtoji, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Švedijoje anglų kalbos mokymas integruojamas nuo ankstyvo amžiaus, ir ji naudojama ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir darbo rinkoje bei kasdienėje komunikacijoje, todėl beveik kiekvienas sutiktas gatvėje gali laisvai kalbėti angliškai.
„Anglų kalbai iš užsienio kalbos pamažu virstant akademine ir darbo rinkos kalba, vis daugiau tėvų nori sužinoti, koks yra jų vaiko anglų kalbos žinių lygis, tačiau ne visi žino, kaip tai padaryti objektyviai – juk įprastai apie vaiko žinias nemaža dalis linkę spręsti tik pagal jo kalbėjimo gebėjimus.
Pavyzdžiui, jeigu nuvykęs atostogauti į užsienio šalį ar atsidūręs anglakalbių vaikų draugijoje vaikas nekalba, tėvams susidaro įspūdis, kad jis nieko nemoka, tačiau tokias atvejais vaikai dažnai nekalba ne dėl žinių trūkumo, o dėl savo asmeninių savybių – drovumo, introvertiškumo ar nepasitikėjimo savimi.
Ir atvirkščiai, jeigu vaikas kalba drąsiai, nebijo suklysti ir lengvai leidžiasi į pokalbį, tėvai galvoja, kad jų vaikas kalbą moka puikiai. Visgi, toks žinių vertinimas yra labai ribotas, neatspindi visų vaiko kompetencijų, ir dėl to nėra objektyvus.
Tai ypač verta suprasti šių metų sustiprinto anglų kalbos egzamino kontekste, nes nauji griežtesni reikalavimai ir naujos užduotys reiškia, kad, norint sėkmingai išlaikyti egzaminą, reikės geresnių žinių ir papildomų kompetencijų, kurias reikia pradėti ugdyti kuo anksčiau“, – pataria kalbų mokyklos vadovė.
Kaip pasiruošti egzaminams?
Kaip pastebi G. Balaišienė, šių metų anglų egzamino pakeitimai įnešė sumaišties ir į mokinių, ir mokytojų dienotvarkę, nes kalbėjimo ir rašymo dalys vietoje buvusio B2 lygio bus vertinamos pagal B2+ kalbos mokėjimo lygio reikalavimus, o rašymo dalis papildyta nauja užduotimi – duomenų komentavimu.
Ši užduotis skirta patikrinti mokinių gebėjimą apibendrinti, detaliai apibūdinti ir palyginti pateiktą informaciją, todėl bus būtinas ne tik turtingas žodynas, gramatinių struktūrų įvairovė, bet ir iš esmės platus akiratis bei kritinis mąstymas.
Pasak jos, ankstyvas pasiruošimas leidžia palaipsniui tobulinti visas reikalingas sritis, geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei dirbti su trūkstamais įgūdžiais be skubėjimo.
Pirmieji 6–8 mėnesiai yra skirti pagrindinių įgūdžių lavinimui ir nuosekliam kalbos žinių stiprinimui, o paskutiniai 3–4 mėnesiai – intensyviam darbui su ankstesnių metų egzamino pavyzdžiais ir tiksliniam praktikos stiprinimui.
G. Balaišienė pateikia keletą svarbių strategijų, kaip egzaminui ruoštis efektyviai:
- Sudarykite mokymosi planą. Mokymosi planas turėtų apimti visas egzamino dalis, o laikas paskirstytas taip, kad kiekvienai sričiai būtų skiriamas pakankamas dėmesys, pavyzdžiui, dvi dienos rašymui, dvi dienos kalbėjimui, viena diena skaitymui ir viena klausymui.
- Praktikuokite visas kalbos sritis. Egzaminas vertina visapusišką kalbos mokėjimą, todėl svarbu lavinti ne tik stipriąsias puses, bet ir silpniausias, pavyzdžiui, jei moksleivis dažnai daro klaidų rašymo dalyje, verta skirti papildomą laiką esė struktūros tobulinimui ir praktiniam rašymui.
- Remkitės ankstesnių metų egzamino užduotimis. Spręsdami senesnių egzaminų pavyzdžius, moksleiviai geriau supranta egzamino struktūrą ir pagrindinius reikalavimus, be to, žinant egzamino struktūrą, nerimas sumažėja.
- Mokykitės bendraudami. Kalbėjimo daliai labai svarbu praktikuoti bendravimą su bendraamžiais ar mokytojais – diskusijos, dialogai ir net paprasti pokalbiai padeda lavinti kalbos sklandumą ir pasitikėjimą savimi.
- Lavinkite kritinį mąstymą ir analitinę analizę. Rašymo daliai ypač svarbu lavinti gebėjimą analizuoti duomenis ir pateikti aiškias, logiškai pagrįstas išvadas, tad verta naudoti lenteles, diagramas ar statistinius duomenis, kaip pratybų medžiagą mokantis juos apibendrinti ir interpretuoti. Pratyboms puikiai pasitarnaus realių situacijų duomenys iš naujienų ar mokslo šaltinių.
- Kurkite žodyno plėtimo strategijas. Kritiniam mąstymui ir duomenų komentavimui reikalingas platus akademinis žodynas, tad verta sudaryti naujų žodžių sąrašus ir įtraukti juos į kasdienę praktiką – pavyzdžiui, naudoti tokias frazes, kaip „data reveals“, „analysis indicates“, „findings suggest“. Tyrimai rodo, kad mokiniai, kurie dažniau praktikuoja kalbos vartojimą realiose situacijose, pasiekia geresnių rezultatų.
- Išlaikykite tarptautinį anglų kalbos egzaminą. Profesionalų paruoštas egzaminas leis pasitikrinti savo anglų kalbos žinias ir gauti objektyvų jų lygio bei kalbos įgūdžių įvertinimą, be to, tam tikrų egzaminų vertinimas yra užskaitomas kaip valstybinis anglų kalbos egzaminas. Kaip pastebi G. Balaišienė, tinkamiausias laikas šį egzaminą laikyti – pabaigus 11 klasę, nes liks laiko užpildyti trūkstamas žinių spragas.
„Kaip ir kasmet, vasarį „AMES Education“ organizuojamame nemokamame tarptautiniame vidurinių mokyklų, stovyklų ir studijų užsienyje forume „STUDY THE WORLD '25“ su įvairiais specialistais diskusijoje kalbėsime būtent apie tai – kaip užtikrinti, kad vaikai būtų egzaminui pasirengę, net jeigu atrodo, kad kalba angliškai laisvai.
Diskusijose dalyvausiantys švietimo organizacijų atstovai ir praktikuojantys mokytojai pateiks įžvalgų, atsakys į rūpimus klausimus ir pateiks praktinių patarimų, kaip sistemingai pasiruošti bei išvengti klaidų.
Dalį iššūkių jau minėjau anksčiau – tai atotrūkis tarp kasdienės kalbos ir akademinių gebėjimų bei „Mute English“ fenomenas, kitą dalį ekspertai plačiau aptars renginio metu.
Viena aišku, siekiant sėkmingai išlaikyti valstybinį anglų kalbos egzaminą, paskutinės nakties pasirengimo gali ir nepakakti – kaip ir svarbioms varžyboms, egzaminams reikia pradėti „treniruotis“ kuo anksčiau, idealiu atveju – bent metus iki egzamino datos“, – pataria G. Balaišienė.
