Pasak ugdymo centro „Upės Teka“ vadovės Julijos Šimkės, šioje srityje dirbančios 5 metus, logopedo paslaugų poreikis didėja, nes vis daugiau tėvų ir pedagogų įsitraukia į kalbos ugdymą: „Kita vertus, dėl tėvų gyvenimo tempo, streso, mažiau skiriama dėmesio gyvam bendravimui su kūdikiais, vaikais, todėl jiems sunku mokytis kalbėti. Išmaniųjų ekranų įtaka taip pat nėra teigiama, ypač jei laikas žaidžiant su kompiuteriu ar telefonu nėra ribojamas.“
Logopedo profesija tampa populiaresnė ir dėl pedagogams siūlomų perkvalifikavimo studijų. J.Šimkė pasirinko logopedo specializaciją norėdama papildyti specialiosios pedagogikos išsilavinimą.
Pagalba reikalinga vaikams ir suaugusiems
J.Šimkė sako, kad logopedas turi būti nuoširdus, pozityvus, atviras, atidus, lankstus ir mokėti užmegzti kontaktą su vaiku, prisitaikyti prie jo poreikių ir asmenybės. Logopedas turi nuolat mokytis, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas. „Mūsų centras didelį dėmesį skiria bendradarbiavimui su vaiko šeima, siekia užmegzti ryšį, pažinti vaiką ir sudaryti pagalbos planą bei tikslus“, – sako vadovė.
Pasak J.Šimkės, didžioji dalis besilankančiųjų centre yra ikimokyklinio amžiaus vaikai. Neretai vaikų darželiuose dėl logopedų trūkumo pagalba suteikiama 5–6 m. vaikams, o jaunesniems tenka laukti. Tėveliai, norėdami gauti pagalbą anksčiau, logopedų paslaugų ieško savarankiškai.
Į centrą taip pat kreipiasi suaugusieji, turintys kalbos defektų: dėl mikčiojimo, greitakalbystės, balso sutrikimų, po insulto ar dėl neurologinių sutrikimų.
„Mūsų centro klientai yra labai įvairūs – vieni turi fonetinius kalbėjimo, fonologinius kalbos sutrikimus, kiti – kalbėjimo tempo, ritmo sutrikimus, taip pat yra besikreipiančių dėl kalbos neišsivystymo ar sulėtėjusios kalbos raidos. Taip pat kreipiamasi ir dėl mokymosi sunkumų: skaitymo, rašymo, skaičiavimo“, – pasakoja logopedė.
Kada reikia specialisto konsultacijų?
J.Šimkė pataria kreiptis į logopedus, jei vaikui du metukai, bet jis nekartoja garsų, skiemenų, nesako žodžių, neatsišaukia į savo vardą, nesupranta ko jo prašoma, neparodo į daiktus.
Konsultacijos su specialistu reikia, jei 3 metų vaikas kalba kitiems nesuprantama kalba, painioja skiemenis vietomis, pavyzdžiui, „pigininė – piniginė“, „šimana – mašina“, kalbėdamas netaisyklingai derina daiktavardį su būdvardžiu, painioja gimines, linksnius ir kt.
Ketverių metų amžiaus vaikas turi ištarti garsus: š, ž, č, l, s, z.
„Jei kalbant liežuvis nuolat atsiranda tarp dantų, tai ne tik trukdo taisyklingai kalbėti, bet gali būti susiję su netaisyklingu sąkandžiu. Jei vaikas kalbėdamas užstringa, užsikerta, mikčioja arba kalba itin greitai, jog sunku suprasti ką nori pasakyti, svarbu kreiptis į specialistus tik pastebėjus šiuos sutrikimus“, – pataria J.Šimkė.
Kiek laiko reikia lankyti logopedo užsiėmimų, priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. „Jei vaikas netaria vieno ar kelių garsų – intensyviai dirbant konsultacijų metu ir namuose, gali užtekti dviejų – trijų mėnesių, tačiau jei vaiko kalbos raida labai atsilieka, reikalinga ilgalaikė pagalba, trunkanti metus ar ilgiau“, – sako J.Šimkė.
Dažniausiai vaikai lanko užsiėmimus du kartus per savaitę, vieno apsilankymo kaina 45 eur.
Seniau vaikai tokių sutrikimų neturėjo
Vilniaus Šeškinės poliklinikoje dirbanti logopedė Gražina Tumienė defektologijos ir logopedijos studijas Vilniaus pedagogikos institute baigė sovietmečiu – tais laikais logopedas buvo reta profesija, specialistai dirbo tik medicinos įstaigose. Pasak G.Tumienės, norint tapti logopedu reikalinga nepriekaištinga tartis, geras lietuvių kalbos mokėjimas, sugebėjimas bendrauti su vaikais ir suaugusiais.
„Kai pradėjau dirbti, vaikai kalbos defektų turėjo daug mažiau nei dabar“, – teigia G.Tumienė. Anksčiau poliklinikoje ji tikrindavo vaikų darželį lankančių vaikų kalbą ir negalėdavo vaikų nutildyti – jie deklamuodavo eilėraščius, daineles dainuodavo. Dabar ateina vaikai, iš kurių negali žodžio ištraukti – nei dainelės, nei eilėraščio, nieko nežino. „Jei anksčiau iš darželio grupės atsirasdavo vos vienas vaikas, turintis tarties problemas, tai dabar vos ne pusė grupės turi kalbos defektų“, – apgailestauja specialistė.
Dabar logopedai teikia daugiau paslaugų, dirba ir su autistais – nors tai psichinis sutrikimas, bet susijęs ir su kalba – jei nesupranta, nebendrauja, tai ir nekalba.
Logopedų paslaugų darželyje nepakanka
G.Tumienė mano, kad šiuolaikiniai vaikai turi daugiau kalbos sutrikimų, nes auga kitomis sąlygomis – anksčiau daug laiko praleisdavo draugų būryje, dabar sėdi prie išmaniųjų ekranų – jie viską puikiai suvokia, priima informaciją akimis ir ausimis, tačiau nelavina kalbėjimo.
„Dabar logopedai dirba kiekviename darželyje, bet to nepakanka – vaikus atveda į polikliniką kaip į paskutinę instanciją – du metus lankė specialią grupę darželyje, dar privačias konsultacijas ir vis tiek rezultatai nėra geri“, – sako logopedė.
Į polikliniką tėveliai ateina su metukų ir trijų mėnesių vaiku nerimaudami, kad jo kalbos raida galbūt nėra pakankama. „Džiaugiuosi sulaukusi tokių rūpestingų tėvų – viską paaiškinu, konsultuoju, tikrai vaikas greitai pradės kalbėti. Kiti tėvai laukia, kol vaikui sukaks treji, ketveri, o jis vis dar kalba paukščių kalba. Konsultuojame ir suaugusiuosius, kurie kreipiasi po insultų, avarijų, ar dingus balsui“, – pasakoja logopedė.
Balsas gali dingti ne tik jį pertempus dainuojant ar daug kalbant, bet ir dėl ligų – kai į kaklą įstatoma tracheostoma, o vėliau ją pašalinus ir orui pradėjus tekėti per burną bei nosį, pacientas nemoka fonuoti garsų, tarsi atrofavosi balso stygos – logopedo užduotis pacientą prakalbinti.
Priežasčių daug, bet padėti galima
Koreguojant kalbos sutrikimus, G.Tumienė pataria nepradėti nuo sudėtingų žodžių, ilgų sakinių, nes vaikas iš viso užsiblokuos ir nieko nekalbės. Vaikas nesupranta, kur sakinio pradžia ar pabaiga, todėl kai reikia pačiam pasakyti, nemoka. „Pasitaiko, kad vaikas angliškai pradeda kalbėti, o lietuviškai – ne. Nepagalvojame, kad anglų kalboje yra labai daug vienskiemenių žodžių – vaikui lengviau išmokti. Lietuvių kalboje vyrauja daugiaskiemeniai ir jeigu vaikas turi suvokimo problemų, jam sunkiau ištarti“, – pastebi logopedė.
Poliklinikoje per metus vienam pacientui skiriama ne daugiau kaip 20 logopedo užsiėmimų. Darželyje suformuoja specialias grupes pusei mokslo metų arba visiems mokslo metams. „Jeigu reikia – dar pratęsia metus. Priklauso ir nuo mokinio, ir nuo mokytojo. Jeigu vaikas sunkiai sukaupia dėmesį ar nepakankamas liežuvio raumens tonusas, reikės daugiau treniruočių. Kiti rezultatą pasiekia greitai, 10 treniruočių ir pasitaisė. Tiems, kurie turi rimtesnių problemų su girdimuoju suvokimu, gydymas trunka ilgiau“, – pasakoja G.Tumienė.
Poliklinikoje logopedo konsultacija su siuntimu yra nemokama, tačiau gali tekti ilgai laukti. Jeigu norite greičiau patekti pas specialistą, gali tekti mokėti pagal ligonių kasų nustatytą mokestį iki 17 eur.
