Lyčių stereotipai skatina ateities protinių gabumų trikdžius
Pradiniame gyvenimo etape dažnai iškyla problema: išankstinė tėvų ir visuomenės nuomonė nulemia paskatinimo stygių ir subtilų ,,atbaidymą“ žodžiais nuo tam tikrų dalykų. Čia vertėtų pabrėžti lyčių stereotipus, kurie perduodami iš kartos į kartą.
Jau tapo įprasta girdėti, kad matematiką geriau supranta berniukai, o kalbas – mergaitės. Mergaitėms, kurioms dažnai labai konkrečiai, net jei ir labai subtiliai, pasakoma, kad matematika – ,,ne jų dalykas“, dažnai matematika ir nesiseka. Panašiai galima pasakyti ir apie berniukus: jei bus užgožiamas noras mokytis kalbų, tai jie ir neatskleis savo potencialo.
Vaikų kalbėjimas sau turi teigiamo poveikio ne tik savikontrolei, tačiau taip pat ugdo ir socialinius įgūdžius.
Tokias mintis savo knygoje aptaria gydytoja D.Suskind. Ji pabrėžia, kad kai mergaitėms sekasi, aplinkinių nuomone, taip yra dėl to, nes jos daug ir stropiai mokosi, o jei nesiseka – joms trūksta gabumų. Visiškai priešingai apibūdinami berniukų protiniai gabumai: jei šiems sekasi, tai todėl, nes jie iš prigimties yra gabūs, tačiau, jei nesiseka, tai dėl įdedamų pastangų stygiaus.
Šiuos mitus TMŽ programos idėjinė lyderė griežtai paneigia. Ji įsitikinusi, kad vaikų protinius gabumus nulemia ankstyvas kalbinis ugdymas. Anot socialinių mokslų tyrinėtojos, nepriklausomai nuo lyties, mažylį nuo pat gimimo turi supti turtinga kalbinė aplinka. Ypač svarbus matematinis tėvų kalbėjimas.
Svarbu pabrėžti, kad mažyliui ateityje, tikėtina, geriausiai seksis tai, kas jį domina, todėl reikėtų tik dar labiau paskatinti jo smalsumą. Protiniai gabumai ir išmanymas yra sukaupiami, taigi, skirtingų lyčių vaikams yra įmanomos visos galimybės gerai mokytis įvairių dalykų, tik reikėtų jiems padėti kaupti žinių bagažą ir nepasiduoti gajiems stereotipams.
Išlavinti erdviniai gebėjimai – tvirtas tiksliųjų mokslų pamatas
Erdviniai gebėjimai – tai su matematika susijęs įgūdis, apimantis suvokimą, kaip daiktai yra susiję vienas su kitu fiziškai, ir yra kildinamas nuo žodžio ,,erdvė“. D.Suskind teigimu, erdviniai gebėjimai, kurie padeda numatyti pasiekimus moksle, technologijose, inžinerijoje ir matematikoje, taip pat yra pagrįsti tėvų kalbėjimu. Tokie paprasti ir, rodos, niekuo neypatingi būdvardžiai kaip ,,aukštas“, ,,plokščias“, ,,ilgas“, ,,kampuotas“ ir kt., turi nepaprastą galią vaiko smegenų raidai. Tai įrodė ir moksliniai tyrimai. Jie detaliai aprašomi minėtoje knygoje.
Per dvejus su puse metų vykdytą tyrimą, kuris prasidėjo, kai vaikai buvo keturiolikos mėnesių amžiaus, pastebėtas reikšmingas erdvinio kalbėjimo kiekio ir tipo skirtumas: per trylika su puse įrašyto laiko valandų kai kurie vaikai girdėjo vos penkis erdvinius žodžius, o kiti – daugiau nei 525. Įspūdinga tai, kad vaikai, girdėję daugiau erdvinių žodžių, įprastai ir pasakydavo daugiau erdvinių žodžių, o tokio kalbėjimo diapazonas apėmė nuo keturių iki maždaug 200 žodžių. Taigi, erdvinis tėvų kalbėjimas yra dar vienas svarbus aspektas, ugdantis tolesnius mažylio protinius gabumus, ypač tiksliųjų mokslų srityje.
„TMŽ programoje dalyvaujančios šeimos daug dėmesio skiria matematinei kalbai – ją girdi ir naujagimiai, ir kūdikiai ir vyresni vaikai. Skaičiuojame, atliekame įvairius matematinius veiksmus garsiai, rodome skirtingas geometrines figūras ir aiškiname apie daiktų išsidėstymą erdvėje. Vėliau, kai mažyliai ūgtels, visa tai pasitarnaus jų gebėjimams gerai orientuotis erdvėje, spręsti loginius uždavinius ir geriau suvokti daiktų ryšius“, – aiškina Ž.Dargužytė-Černiauskė.
,,Protingas“ ar ,,tvirto būdo“?
Tėvai turbūt norėtų, jog jų mažylis užaugęs taptų ne tik protingas, bet ir iškilus sunkumams, nepasiduotų. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tarp sąvokų ,,protingas“ ir ,,tvirto būdo“ lygybės ženklo dėti nevertėtų: protingas nebūtinai bus tvirto būdo, ir atvirkščiai.
Kaip rašo D.Suskind, protingi žmonės, patekę į akistatą su neišsprendžiama problema, dažnai nuleidžia rankas, nes mano, esą turi per mažai gabumų. Priešingai elgiasi tvirto būdo žmonės: šie visais įmanomais būdais stengiasi kovoti ir yra tvirtai pasiryžę pasiekti savo tikslą. Protingiems žmonėms būdinga nekintanti mąstysena, todėl jie tiki, kad gebėjimai yra absoliutūs ir nekintantys, t. y. arba tu esi protingas, arba ne. Visai kitokie yra ,,tvirto būdo žmonės“.
Būtina stiprinti ne tik mažylių įgimtus protinius gebėjimus, bet ir auginti vaikų atkaklumą, ryžtą.
Profesorė Duckworth, aktyviai tirianti priemones ugdyti būdo tvirtumą, pastebėjo, kad šią savybę turintiems vaikams būdinga auganti mąstysena – būtent ji padeda kopti sėkmės laiptais. Būtent ji padeda nenuleisti rankų ir artintis prie savo svajonės.
Taigi, kuri savybė yra geresnė? Užtikrintai įvardyti neįmanoma. Tačiau svarbu tai, kad jas abi galima išugdyti dar vaikui esant mažam. Norėdami pasiekti šį tikslą, tėvai, ankstyvosios vaikystės metu, turėtų įdėti pastangų – būtina stiprinti ne tik mažylių įgimtus protinius gebėjimus, bet ir auginti vaikų atkaklumą, ryžtą. Svarbu, kad visa tai pirmiausia kuriama pasitelkus kalbą.
Tai galima padaryti kalbant apie situacijas, kuriose galima elgtis vienaip, pavyzdžiui, sutikti su tuo, kad sunku ir nieko nedaryti, arba ieškoti būdų, kaip pagerinti esamą situaciją, jei ji netenkina.
Pagyrimai per pirmuosius trejus metus – raktas į sėkmingą vaiko ateitį
Niekam ne paslaptis, kad kiekvienas nori būti pagirtas ar paskatintas atlikti tam tikrą užduotį. Tačiau kartais net nepagalvojama apie tai, kokie svarbūs tokio pobūdžio žodžiai tampa mažam vaikui. Čikagos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, kad vaikams per pirmuosius metus girdėjusiems daugiau pagyrimų jų veiklos metu už stropumą ir pastangas, sulaukus septynerių-aštuonerių metų buvo labiau „įsišaknijęs“ augančios mąstysenos požiūris į gyvenimą. Įdomu tai, kad toks mąstymo būdas skatino matematikos ir skaitymo pasiekimus nuo antros iki ketvirtos klasių.
Suprantama, kad gyvenime svarbūs ne tik pagyrimai, tačiau ir pastabos. Vertėtų nepamiršti, kad jas sakydami turime ir pagirti vaiką. D.Suskind akcentuoja, jog yra klaidinga manyti, kad paskatinimai skatina vaikų išpuikimą, priešingai – tinkamai ir laiku ištartas žodis ateityje gali lemti dar didesnius protinius gabumus.
Kodėl svarbu laiku išmokti tvarkytis su stresinėmis situacijomis?
Išlavintos savireguliacija ir vykdomoji funkcija padeda bandant išspręsti problemą, užuot spontaniškai reagavus tokiais būdais, kurie ją tik pagilintų. Svarbu tai, kad nors šios savybės neatsiejamos nuo produktyvaus suaugusiojo gyvenimo, tačiau jos nėra įgimtos. Šie įgūdžiai yra glaudžiai susiję su smegenų dalimi, vadinamąja prieškaktine smegenų žievės dalimi, kuri yra idealus savireguliacijos bei vykdomosios funkcijos epicentras ir teigiama linkme nesivysto pati savaime.
Svarbu tai, kad ši smegenų dalis nuo pat ankstyvosios vaikystės yra labai jautri ir reaguoja į nerimą ir stresą. Dėl šios priežasties jos vystymąsi labai veikia negatyvi, streso persmelkta aplinka bei per dažnas tėvų irzlus kalbėjimas. Viso to pasekmės ateityje: susilpnėjęs gebėjimas tvarkytis su stresinėmis gyvenimo situacijomis.
Savireguliacijos ir vykdomosios funkcijos spragos gali būti pastebėtos jau vaikui pradėjus lankyti darželį. Turėdamas šių smegenų funkcijų veikimo trikdžių, toks vaikas, be jokios abejonės, susidurs ir su mokymosi sunkumais. Tokiems vaikams sunku susikaupti ir susikoncentruoti į dėstomus dalykus. Jie gali turėti aukštą intelekto lygį, tačiau be tinkamai veikiančių savireguliacijos ir vykdomosios funkcijų, pastangos pasiekti mokslo aukštumų taps bevaisėmis. Šis faktas dar kartą pagrindžia tėvų bendravimo su mažyliu ankstyvojoje vaikystėje svarbą.
Kaip padėti vystytis šioms dviem svarbioms smegenų funkcijoms? Prof. D.Suskind sako, kad bene svarbiausi pagalbiniai protiniai įrankiai yra tėvų kalbėjimas ir mažylių kalbėjimas sau. Tėvų kalbėjimas padeda formuoti geresnius vaiko bendravimo įgūdžius, kurie gelbsti save reguliuojant. Na, o vaikų kalbėjimas sau turi teigiamo poveikio ne tik savikontrolei, tačiau taip pat ugdo ir socialinius įgūdžius.
Parengė Gabija Cvilikaitė
