Užsienio kalbos mokėjimas – jau būtinybė
Edukacinės bendrovės „Kalba“ kūrėjas Lietuvoje ir Latvijoje bei profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas sako, kad kalba yra esminis įrankis pasauliui pažinti, o kuo daugiau jų mokama, tuo platesnė perspektyva žmogui atsiveria. Anot jo, kartu kiekviena kalba yra tarsi naujas pasaulėvaizdis, būdas matyti pasaulį, todėl užsienio kalbų mokėjimas neabejotinai praturtina žmogaus patirtį.
„Be abejo, šiandien užsienio kalbos – ypač anglų – mokėjimas jau yra tapęs nebe privalumu, o praktine būtinybe. Nemokant anglų kalbos gali būti sunku siekti mokslo, karjeros ar kūrybinių aukštumų, rasti norimą darbą ir šiuolaikinėje visuomenėje gyventi visavertį gyvenimą. Iš esmės šiandien tai yra beveik toks pats svarbus gebėjimas kaip mokėti rašyti ar skaityti gimtąja kalba, todėl kuo anksčiau jis įgyjamas, tuo geriau“, – sako R.Jurkėnas.
Užsienio kalbos mokėjimas, eksperto teigimu, Lietuvos gyventojams yra svarbus ir todėl, kad esame maža šalis, kuri užima unikalią poziciją tarp Vakarų, Rytų ir Šiaurės. Išnaudoti šios pozicijos suteikiamus privalumus galime tik mokėdami užsienio kalbų.
Mokyti užsienio kalbos svarbu nuo mažens
Su tuo, jog užsienio kalbos mokėjimas šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas iš bazinių gebėjimų, sutinka ir vaikų darželio „Vaikystės sodas“ mokymų koordinatorė Aušra Rabašauskienė. Jos teigimu, šis vaikų gebėjimas turėtų būti ugdomas nuo mažų dienų.
„Pandemija dar kartą priminė, kad gyvename globalioje aplinkoje, kurioje neįmanoma užsidaryti nuo išorinio pasaulio – jis visuomet yra čia pat, o mes esame jo dalimi. Dėl to turime mokėti užsienio kalbas. Tai yra susiję ne vien tik su karjeros galimybėmis.
Užsienio kalbos, visų pirma, yra įrankis asmeniniam tobulėjimui ir augimui, akiračio plėtimui. Be to, ankstyvas užsienio kalbos mokymasis užtikrina ir geresnius bendruosius gebėjimus – bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, informacijos priėmimo ir kitus. Dėl to kalbų mokymą į ugdymą integruojame jau nuo trejų metukų darželyje“, – sako A.Rabašauskienė.
Anot jos, jau 3–4 metų vaikai yra imlūs naujų kalbų mokymuisi, tik svarbu tam naudoti tinkamus amžiaus tarpsnį atitinkančius metodus ir praktikas, į mokymosi procesą pajungti natūralų vaikų smalsumą. Tuomet užsienio kalbos vaikai gali mokytis per jiems priimtiniausią ir artimiausią būdą pažinti pasaulį – žaidimus ir bendravimą.
„Neretai žmonės stebisi, kad dar rašyti ir skaityti nemokantys darželinukai jau mokomi anglų kalbos. Tačiau būtent tuomet, kai vaikas turi galimybę su tam tikra kalba susipažinti, ją girdėti ir pradėti naudoti nuo ankstyvo amžiaus, galima pasiekti geriausių rezultatų.
Juk ir gimtosios kalbos vaikai išmoksta nuo mažens ją girdėdami savo aplinkoje, atpažindami ir atkartodami žodžius ir išsireiškimus. Tai vadinama imersijos metodu, kuomet vaikai kurį laiką būna aplinkoje, kurioje bendraujama tik tam tikra kalba“, – pasakoja A.Rabašauskienė.
Vaikus moko kiti vaikai
Švietimo ekspertės įsitikinimu, būtent imersijos metodas yra efektyviausias mokant vaikus užsienio kalbos.
„Anglų kalbos mokymui daug dėmesio skiriama ir tose klasėse, kur ugdymas vyksta lietuvių kalba. Vaizdinės pamokos yra ypatingos tuo, kad vaizdo įrašuose anglų kalbos mažuosius moko kiti vaikai, kuriems tai yra gimtoji kalba. Darželinukai ekrane mato įvairių kultūrų ir rasių vaikus, kurie daug juokiasi, dainuoja, kalba, mankštinasi ir žaidžia“, – sako A.Rabašauskienė.
Anot pašnekovės, pamokėlėse išmokti žodžiai, frazės bei dainelės vėliau integruojamos ir į kasdienes veiklas, todėl kalbos mokymasis darželyje neapsiriboja pamokų laiku.
Tvirčiausi užsienio kalbos pagrindai paklojami iki 13 metų
Tuo metu R.Jurkėnas pažymi, kad kalbos mokymuisi svarbiausias yra nuo 4 iki 13 metų amžius. Anot jo, iki 7 metų, taikant tinkamus metodus, vaikas kalbos mokosi praktiškai be pastangų ir žinias tarytum sugeria savaime. Šiame amžiuje paklojami tvirčiausi užsienio kalbos pamatai.
„Šiuo etapu mokomasi išskirtinai per žaidimus, interakciją, paveiksliukus, vaizdus ir asociacijas. Tačiau tai yra labai efektyvus mokymasis. Nuo 7 iki 13 metų taip pat santykinai nedidelėmis pastangomis galima pasiekti labai gero rezultato, suteikti vaikui tvirtus užsienio kalbos pagrindus, ant kurių galima krauti tolimesnį žinių bagažą. Maždaug nuo 13 metų kalbai išmokti jau reikia gerokai didesnių pastangų, sąmoningo įsitraukimo. Taigi, kuo anksčiau pradedama, tuo užsienio kalbą išmokti ir įvaldyti yra lengviau“, – sako R.Jurkėnas.
Savo ruožtu A.Rabašauskienė pabrėžia kalbos mokymosi tęstinumo svarbą. Anot jos, pirmąją vaiko pažintį su užsienio kalba darželyje turėtų lydėti atitinkamas dėmesys jai ir mokykloje. Todėl Karalienės Mortos mokykloje anglų kalbos vaikai mokosi nuo pat priešmokyklinės klasės.
Maždaug nuo 13 metų kalbai išmokti jau reikia gerokai didesnių pastangų, sąmoningo įsitraukimo.
Baigę penktą ir aštuntą klases vaikai laiko anglų kalbos, matematikos bei gamtos mokslų Kembridžo egzaminus, kurių užduotys pateikiamos anglų kalba. Tuo metu 11–12 klasių moksleiviams, kurie mokosi pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą, anglų kalba yra pagrindinė mokymosi kalba“, – sako ji.
Švietimo ekspertė pažymi, kad tokią programą baigusiems moksleiviams stojant į universitetus užsienyje nebereikia laikyti papildomų anglų kalbos lygį patvirtinančių kvalifikacinių egzaminų.
