Pataria nepamiršti realaus bendravimo su savo vaikais
Dvejų metų sūnų auginanti A.Zujeva teigia, kad išmaniuosius prietaisus pamažu galima pradėti duoti 5–6 metų vaikams, o savo vaikui telefoną ketina pirkti jam pradėjus eiti į pirmą klasę – tam, kad kilus problemoms, galėtų paskambinti.
„Naudojimas turėtų būti apribotas – per dieną po 20 minučių. Žaidimai turėtų būti tokie, jog teiktų naudą vaikui: lavinanamieji, kad padėtų pažinti spalvas, skaičius, raides ar net kitas kalbas. Pati stengiuosi riboti ir neduoti išmaniųjų prietaisų, juos naudojame tik klausant dainas ar šokant. Kol sūnus mažas, stengiuosi sudominti kitais užsiėmimais, žaidimais“, – sako A.Zujeva.
Suaugusiesiems dažnai gyvenant įtemptą gyvenimą, laiko vaikams lieka vis mažiau, o ir turimas laikas neišnaudojamas produktyviai – nuo triukšmo pavargę tėvai atžalai į rankas neretai duoda telefoną tam, kad šis pabūtų ramus, o patys galėtų pailsėti ar apsitvarkyti.
„Dirbant darbus, sūnus man padeda ir visai su mielu noru atlieka namų ruošos darbus. Skatinu jo savarankiškumą. Nors jam dar tik dveji metukai, mielai padeda ir grindis valyti, ir kilimus siurbti, ir dulkes valyti. Džiaugiamės jo pasiekimais ir tuo, kad noriai padeda. Visus darbus stengiamės atlikti kartu, todėl nekyla minčių duoti telefoną, kad galėčiau susitvarkyti namus.
Kitiems tėvams rekomenduočiau tuo metu duoti vaikams vartyti knygeles, piešti su dažais, dėlioti dėliones arba skatinti savarankiškumą ir duoti atlikti nesunkius darbus, nes tikrai galima nustebti, kiek vaikai gali atlikti, kai jais pasitiki“, – pataria darželio auklėtoja.
Pasak A.Zujevos, pradėjus leisti vaikui naudotis išmaniaisiais prietaisais, tėvai turėtų nepamiršti realaus bendravimo ir laiko, praleidžiamo prie telefono, kontrolės:
„Vaikams viską reikia aiškinti, jie labai daug supranta, tačiau reikia kiekvieną kartą tai priminti. Tėvai turėtų nepamiršti patys skirti laiko ir bendrauti su savo vaikais, o ne tik parvedus juos iš darželio, sėdėti telefone.
Jie turi skirti vaikams laiką, kai gali žaisti, pasikalbėti, tada ir liks realus bendravimas, o ne tik išmanieji įrenginiai. Turi būti ribojimas juo naudotis: programėlės arba tėvų susitarimas su vaiku, kiek per dieną jis gali praleisti laiko.“
Naudojimuisi išmaniaisiais įrenginiais reikalingas saikas
A.Zujeva pasakoja, kad šiais laikais darželyje kone neįmanoma išvengti išmaniųjų technologijų – įstaigų vadovai skatina dirbti su technologijomis ne tik pedagogus, bet ir vaikus.
„Darželiai naudoja nemažai interaktyvių lentų ar net grindis sporto salėje, taip pat yra rašomi planai, žymimi vaikai sukurtose erdvėse, parodoma tėvams, ką veikia jų vaikai, kokie darbeliai buvo atlikti.
Vaikai jau priešmokyklinėje grupėje turi planšetes ir laisvu metu gali pažaisti žaidimus ar kitas veiklas. Anksčiau tikrai buvo mažiau visų technologijų, tačiau tai visuomenės spaudimas, kad reikia viską turėti, pedagogai turi mokėti dirbti ir vaikai turi mokėti technologijomis naudotis“, – sako pedagogė.
Kadangi ugdymo įstaigos pasitelkia įvairias išmaniąsias technologijas, sustabdyti vaikų norą naudotis telefonais būtų sudėtinga. Anot A.Zujevos, vargu ar tame būtų prasmės, kadangi tobulėjant technologijoms, keičiasi ir vaikų elgesys, o su tuo reikėtų susitaikyti.
„Technologijos stipriai tobulėja, ir kiekviena karta turi pasiūlyti kažką naujo, nuo to nemanau, kad galime juos sustabdyti. Kuo daugiau drausi, tuo daugiau norės, tačiau su saiku ir prižiūrimi, manau, vaikai gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Juk šiais laikais yra tam tikros apsaugos, galima užrakinti programas ar nustatyti laiką, kiek vaikas gali jomis naudotis“, – teigia auklėtoja.
Technologijos stipriai tobulėja, ir kiekviena karta turi pasiūlyti kažką naujo, nuo to nemanau, kad galime juos sustabdyti.
Darželyje yra nustatytos taisyklės, kurių prašoma laikytis tiek įstaigoje, tiek namie, tačiau ten tėvams niekas nedraudžia vaikams leisti naudotis telefonais, todėl ar tai dažnai pasitaikanti tėvų klaida, specialistė įvardyti negalėtų.
Kaip kitą itin svarbią klaidą A. Zujeva išskiria tai, jog tėvai per skubėjimą nebeskiria savo vaikams pakankamai laiko.
„Kartais pastebiu, kad tėvai savo vaikams neskiria laiko, mažai praleidžia laisvalaikį kartu, pamiršta savo atsakomybę už vaiką. Dažnai matome, kad vaiką atveda ir neskuba jo pasiimti, kai tai matosi net vaiko veide, kaip jis laukia savo tėvelių, kaip skuba pas juos, kai pamato. O tėvai pavargę nuo savo darbų ir rūpesčių nekalba su vaikais, skuba, lekia, nepaklausia, kaip jam sekėsi, kaip praėjo diena ar kokį gražų darbą vaikas atliko.
Čia didžiausia visų klaida, visi skuba, lekia ir nepastebi, kaip greitai auga jų vaikas. Tik kai suauga, jie klausia, pradeda juo domėtis, tačiau vaikui jau būna neaktualu pasikalbėti su tėvais, jis randa kur kitur išsikalbėti, pavyzdžiui, su draugais“, – atkreipia dėmesį A.Zujeva.
Vaikams atėjus į mokyklą, susiduria skirtingi auklėjimai: vieni nepaleidžia iš rankų naujų telefonų, o kiti jų apskritai neturi. Pedagogės nuomone, realu, jog tokiu atveju gali prasidėti ir patyčios:
„Tada reikėtų pakalbėti su klasės mokytoja, kad tai nevyktų. Jei nespręsime visų šių problemų, vėliau gali vaikui kilti ne tik nevisavertiškumo jausmas, bet ir kitos rimtos problemos.“
