Reagavimo laikas priklauso nuo asmeninių vaiko ar šeimos aplinkybių, bet manoma, kad pirmosiomis dienomis vyresnysis vaikas sureaguoja dėl patirto šoko ir staigių pokyčių, o vėlesnė reakcija atsiranda tuomet, kai pirmagimis supranta, kad kūdikis pasiliks ir tai bus jo brolis ar sesuo.
Dažnai pirmagimis blogai ima elgtis tuomet, kai kūdikis pradeda šliaužioti, vaikščioti, ima liesti vyresnėlio žaislus arba tada, kai tėvai ima pakaitomis migdyti vaikus, kai kūdikis jau nebėra gležnas naujagimis.
Pasak autorės, ne visi vaikai neigiamai reaguoja į brolio ar sesers atsiradimą. Kai kurie lengvai prisitaiko ir lieka visada patenkinti būdami vyresnieji broliai ar seserys. Taip, daug labiau tikėtina, kad šeima susidurs su blogu pirmagimio elgesiu ir protestu, bet tikrai ne visose šeimose taip nutinka. Dalinamės knygos „Antrasis kūdikis“ ištrauka, supažindinančia, kokie yra dažniausiai pasitaikantys pirmagimio blogo elgesio pavyzdžiai šeimoje gimus antrajam kūdikiui ir kaip juos reikėtų spręsti.
Dažniausiai pasitaikantys pirmagimio blogo elgesio pavyzdžiai
1. Priešiški veiksmai sau, kūdikiui, kartais bendraamžiams, auklei ar kitam suaugusiam asmeniui – tai įprasta pirmagimio reakcija į atsiradusį kūdikį.. Su visais šiais poelgiais susijusios dvi emocijos – sielvartas ir nusivylimas. Agresyvi reakcija į naująjį brolį ar sesę yra įprasta vaikams, kurie dar nemoka kalbėti ar kurie turi sunkumų išreikšdami save, ypač reikšdami savo emocijas žodžiais. Jausmai susikaupia viduje ir, jei neatrandama atitinkamo būdo juos išlaisvinti, smurtas dažnai tampa būdu išlieti didžiulius jausmus.
2. Abejingumas kūdikiui. Žaisti kartu neįmanoma gana ilgai, maždaug iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pabaigos arba dar ilgiau, todėl pirmagimio abejingumas savo broliui ar seseriai per pirmus keletą mėnesių yra įprastas ir visiškai natūralus. Geriausias patarimas – būti kantriems ir tikėti, kad su laiku susidomėjimas kils natūraliai. Jums nereikia jųdviejų santykių nei skatinti, nei versti jėga.
3. Destrukcinis elgesys – atsiradus jaunesniam broliui ar sesei pirmagimis dažnai ima elgtis destruktyviai su daiktais, taip pat ir su žmonėmis. Mėtyti, spardyti ir stumdyti daiktus yra įprasta, kaip ir gadinti mėgstamus žaislus ar dovanas, ypač tas, kurios skirtos naujajam kūdikiui. Taip labiausiai pasireiškia sielvartas kartu su nemenku nusivylimu. Destrukcinis vaikų elgesys yra klasikinis emocijų išlaisvinimo požymis.
4. Regresyvus elgesys – kai vaikas elgiasi, lyg būtų gerokai mažesnio amžiaus. Tai labai įprasta tarp vaikų, kurie ką tik tapo vyresniaisiais broliais ar sesėmis. Jis apima tris pagrindines sritis: valgymą, naudojimąsi puoduku ir miegą. Toks elgesys pasireiškia neatsitiktinai, nes kai didžiosios savo gyvenimo dalies kontroliuoti negali, vaikas sieks kontroliuoti tai, ką bus valdyti pajėgus.
Kita regresyvaus elgesio priežastis yra noras vėl būti mažam, nes su mažu vaiku švelniau elgiamasi, jis gauna daugiau meilės, dėmesio. Tai visi tie dalykai, kurių dabar vyresniajam broliui ar sesei trūksta. Taigi jei kūdikis dabar gauna visą dėmesį, pirmagimis elgsis taip, kad atgautų tai, ką jis jaučia praradęs. Pirmagimis gali pradėti vapalioti aukštu balsu kaip kūdikis. Jis gali užsigeisti čiulptuko arba užsikloti kūdikio antklode, vėl užsimanyti kūdikio žaislų. Susitaikykite su tuo. Leiskite jam būti vėl mažam, jei būtent to jis nori. Toks elgesys išnyks savaime.
Kaip padėti savo atžalai susitaikyti su broliuko ar sesutės atsiradimu?
Visos elgesio problemos, susijusios su naujojo kūdikio atsiradimu šeimoje, išsprendžiamos per tam tikrą laiką. Kol šis laikas ateis, padėti nuraminti jūsų vaiką ir galiausiai sumažinti jo sielvartą, nusivylimą, sumišimą ir, tikėtina, sudėtingą elgesį gali padėti penki žingsniai:
1. Parodykite didesnį supratimą ir empatiją. Priminkite sau, kad jūsų vaikas nėra pavydus ir nesielgia blogai sąmoningai. Jis sielvartauja ir kenčia. Jo elgesys rodo, kad jis kovoja ir jam reikia pagalbos. Nepamirškite – netinkamos reakcijos galima sulaukti ir prabėgus mėnesiams po kūdikio atsiradimo. Jei stengsitės suvokti vaiko jausmus, tuomet su juo elgsitės visiškai kitaip. Jūs būsite su pirmagimiu ramesnė ir kantresnė, o jis visus tuos pokyčius lengviau pakels.
2. Pripažinkite pirmagimio jausmus. Pripažindama savo vaiko jausmus ir parodydama, kad suprantate, kaip jis jaučiasi, galite nueiti ilgą jo elgesio sprendimo kelią. Pasakykite jam: „Kartais taip nelengva, kai kūdikį reikia taip dažnai maitinti, ar ne? Aš pasiilgau mūsų apsikabinimų. Esu įsitikinusi, kad ir tu?“ Taip jūs pripažįstate jo jausmus ir jam nebereikia pačiam sakyti šių žodžių. Taip vaikui parodote, jog jūs jį suprantate. O kai jį suprantate, jūs esate vieningi.
3. Palaikykite bendravimą su vaiku. Skatindama savo vaiką bendrauti su jumis ir išreikšti savo jausmus tokiu būdu, kokiu jis sugeba, labai jam pagelbstite. Jei jis vyresnio amžiaus, tuomet paraginkite jį pasikalbėti su jumis. Tam puikiai tinka laikas prieš miegą. Jei jis dar nekalba, išmokykite paprastų ženklų, kurie galėtų padėti pašalinti nusivylimą. Jei jis jau kalba, bet sunkiai išreiškia savo jausmus, pabandykite skaitydama knygeles jam paaiškinti, kad galėtų parodyti paveikslėlį, kuris geriausiai atliepia jo jausmus.
4. Išlaikykite artimus santykius. Santykiai tarp jūsų yra svarbiausia. Jūsų vaikas gedi dėl ryšio, kurį kadaise su jumis turėjo, ir jausmų, kuriuos prarado pasirodžius naujajam atvykėliui. Jūs turite įvertinti, kokių didžiulių pokyčių jam teko išgyventi, ir padėti susigrąžinti artimus santykius su jumis. Laikas prieš miegą kiekvieną arba kas antrą naktį su pirmagimiu be kūdikio būtų didžiulis pirmas žingsnis. Bet vaikui gali reikėti daugiau: valandos parke kartu kiekvieną sekmadienio rytą, o kūdikis tuo metu pasiliktų namie su kitu suaugusiuoju, arba kiekvieną sekmadienį po pietų paplaukioti kartu baseine be kūdikio – būtų puiku, jei tai būtų iš anksto numatyta kiekvieną savaitę. Kai kūdikis bus didesnis ir jūs jausite, kad galite jį palikti keletą valandų, suplanuokite šiek tiek laisvalaikio kartu su pirmagimiu sūnumi ar dukra, nes tai labai svarbu. Jums stebuklingai pagelbėtų, jei visą dieną arba bent visą rytą ar po pietų tiesiog pasidžiaugtumėte vienas kito draugija, darytumėte ką nors smagaus kartu, kol kas nors tuo metu prižiūrėtų kūdikį. Jei skirtumėte pirmagimiui visą dieną, o ne tik šiek tiek pabūtumėte drauge prieš miegą ar trumpai apsilankytumėte parke, tuomet atsirastų geresnis tarpusavio ryšys.
5. Būkite kantrūs ir atkaklūs. Deja, nė vienas iš šių būdų neveikia greitai. Turėkite galvoje, kad prireiks mėnesių. Naujojo brolio ar sesers atsiradimas yra didžiulis įvykis, prie jo reikia priprasti. Dažnai netinkamas pirmagimio elgesys gali pasikartoti net po tam tikro ramybės laiko. Tai normalu ir tai praeis. Kol kas keblios situacijos sprendimo ašis esate jūs. Kaip jūs susidorosite ir reaguosite, taip viskas ir klostysis.
Sarah Ockwell-Smith „Antrasis kūdikis“, vertė Rima Guzelytė, leidykla VAGA, 2019 m.
