Tikimasi, kad tokia knyga ne tik ras vietą mokyklose, bibliotekose, psichologų, etikos, tikybos mokytojų kabinetuose, bet ir palengvins susidūrusių su netektimi žmonių sielvartą, nušvies jų skausmą kitomis akimis, leis pasisemti stiprybės, paguodos, šviesesnių minčių.
Didelis susidomėjimas konkursu
Šią iniciatyvą palaikė ir projekto draugais tapo Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga bei Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla.
Pirmoji dalis projekto – piešinių konkursas Vilniaus progimnazijose – jau įvyko. Žinutę išgirdo daugybė Vilniaus mokyklų, tarp jų Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazija, Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija, Vilniaus lietuvių namai, VšĮ Vilniaus privati gimnazija, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, Šv. Juozapo mokykla ir kitos.
Moksleivių darbus vertino kompetentinga komisija: dailininkas Linas Liandsbergis (Lietuvos dailininkų sąjunga), dailininkė Aida Vėželienė (Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos pedagogė) ir menininkė Inga Balčiūnienė (UAB „Laidojimo paslaugų centras“ dizainerė).
Pasak komisijos narių, konkursui pateikti darbai – stiprūs, įdomūs, buvo sunku atrinkti prizininkus, nes laimėti pagal darbų originalumą, techniką, minties atskleidimą ir išpildymą – galėjo daugelis.
I-osios vietos laimėtoja paskelbta Rugilė Kazlaitė, VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos septintokė (dailės mokytoja Asta Stravinskytė), II-osios vietos laimėtoja – Viktorija Griškevič, Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos aštuntokė (dailės mokytoja Diana Zviedrienė), III vietos laimėtoja – Aurėja Petrulėnaitė, Šv. Kristoforo progimnazijos aštuntokė (dailės mokytoja Asta Lapėnienė). Moksleiviai ir jų mokytojos apdovanoti padėkomis ir prizais.
Komisijos atrinkti piešiniai Vėlinių metu bus eksponuojami LPC meno galerijoje (Matulaičio a. 3, Vilniuje), taip pat nuguls ir minėtoje leidžiamoje knygoje „Šviesiai apie netektį“.
Su jaunimu reikia kalbėti apie netektis
I-osios vietos laimėtojos, VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos moksleivės Rugilės Kazlaitės, mama, kartu su dukra atvykusi į apdovanojimų ceremoniją, buvo maloniai nustebinta šviesiu ir jautriu dukros darbu „Šventas medis“ ir tokio konkurso sumanymu. Ji pritaria, kad su jaunu žmogumi reikia apie tai kalbėtis ir džiaugėsi, kad atrandama drąsių formų ir iniciatyvų.
Paprašyta pasidalinti įspūdžiais apie konkursą Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos dailės mokytoja Asta Lapėnienė teigia, kad mokinius labai sudomino neįprastos, prasmingos, verčiančios susimąstyti konkurso temos.
„Nors pats konkursas buvo netikėtas, tačiau moksleivių susidomėjimas ir atlikti darbai labai nustebino. Pirmiausia aptarėme siūlomas temas, prisiminėme / susipažinome su kūriniais ir citatų kontekstą juose. Vėliau su kiekvienu mokiniu atskirai kalbėjome, kokia galėtų būti interpretacija, kaip jie nori pavaizduoti išgyvenimus, kokiomis netradicinėmis technikomis galima pateikti darbus, kad jie susilauktų susidomėjimo ir iš komisijos narių, ir tų, kurie darbais grožėsis. Džiaugiamės kiekviena padėka, o labiausia, kad mūsų mokyklos moksleivė Aurėja Petrulėnaitė laimėjo III-ąją vietą, – dalijasi įspūdžiais mokytoja Asta Lapėnienė.
Psichologė: apie mirtį su vaikais vis dar vengiama kalbėti
Pasak psichologės Jurgos Dapkevičienės, šiandien apie mirtį su jaunu žmogumi yra vengiama kalbėti, manant kad tai traumuoja vaiką. Tai nepatogi tema, pripažįsta psichologė, bet juk galima rasti įvairių būdų ir formų, kaip pasiekti vaiko mintis ir širdį.
Pokalbio apie mirtį su vaiku esmė – klausti jo, aiškintis, ką jis žino, kaip mato, jaučia.
„Pokalbio apie mirtį su vaiku esmė – klausti jo, aiškintis, ką jis žino, kaip mato, jaučia. Progų tam sočiai suteikia pats gyvenimas: miršta gyvūnėlis, vabalėlis, paukštelis... Vaikas viską mato. Reikia stebėti jo emocijas, kas jį neramina, galbūt gąsdina. Nedera kurti pasakų ir legendų, ar mirties temą matyti tik tamsiomis spalvomis, tai juk gyvenimo dalis – natūrali, įprasta, jos nereikia bijoti. Reikia tiesiog ramiai kalbėtis, paaiškinti, atsakyti į rūpimus klausimus. Vienaip ar kitaip gyvenime jis juk susidurs su netektimi, tai neišvengiama. Svarbu, kiek įmanoma, paruošti vaiką, o tam nereikia ypatingų žinių, kur kas svarbesnė gyvenimo išmintis, patirtis, bendravimas. Labai svarbu paaiškinti, kad sukurtas santykis po mirties niekur nedingsta, jis lieka su mumis, mums, veda toliau per gyvenimą. O pokalbiui galima pasirinkti įvairias formas“, – sveikindama „Laidojimo paslaugų centro“ iniciatyvą pradėti dialogą, teigia psichologė.
„Manome, kad šis projektas padės jaunam žmogui stabtelti prie mirties temos, pasikalbėti su artimaisiais, pedagogais, bendraamžiais. Viliamės ir pokalbio su mokyklų bendruomenėmis, atsakant į jaunimą dominančius klausimus, bendradarbiaujame su psichologais, – teigia UAB „Laidojimo paslaugų centras“ direktorė Agnė Kirkickaitė.
Rašinio konkursas dar tęsiasi
Rašinio konkursas „Šviesiai apie netektį“ dar tęsiamas iki 2023 m. lapkričio mėn. vidurio. Jame kviečiame dalyvauti Vilniaus gimnazijų moksleivius. Po darbų įvertinimo (o vertins Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai) atrinkti darbai nuguls minėtoje knygoje. Rašinio konkurso nugalėtojų taip pat laukia padėkos ir šaunūs prizai.
Konkurso temos: „O kas po to?“ „Būties akimirka trumpa, o kelias ją pažinti ilgas“ (J. V. Gėtė „Faustas“), „Ar mirtis gali būti šviesi? „... Eina, amžinybės ištroškusi, ten (...), kur perkūnas netrupina medžių nei širdžių“ (Šatrijos Ragana), „Žmogus nebus laisvas tol, kol neįveiks savo mirties baimės“ (Albertas Kamiu), „Ir pamažu atgimsta vėlei, atgimsta vėlei per mane...“ (Vytautas Mačernis), „Išėjusieji spindi kelrode žvaigžde“, laisvos temos, poezija.
Rašinius, esė, poeziją iki 2023 m. lapkričio 10 d. galima siųsti ir su mumis susisiekti komunikacija@laidojimocentras.lt arba skambinant šio projekto vadovei Vilmai Budėnienei telefonu 8 688 54040.
