Naujas psichologijos tyrimas, kuriame dalyvavo mažas pajamas gaunantys tėvai iš rasinės ir etninės įvairovės, rodo, kad tie, kurie labiau įsitraukia į vaiko auginimą pirmaisiais jo gyvenimo metais, apskritai rodo geresnius psichinės sveikatos rezultatus.
Visų pirma tie tėčiai, kurie labiau pasitikėjo savo tėvystės galimybėmis, praleido daugiau laiko su naujai gimusiais vaikais ir rūpinosi tokiais dalykais, kaip vystyklai, žaislai, drabužiai ir maistas, po metų pranešė apie mažesnius depresijos simptomus.
Tai pastebėta net įvertinus įvairius demografinius rodiklius, pvz., amžių, tautybę, išsilavinimą, užimtumo statusą ir tai, ar tėvai gyvena kartu, ar yra nesusituokę.
„Paprastai tariant, manau, kad tėčiai yra svarbūs šeimoje“, – „PsyPost“ sakė psichologas Olajide Bamishigbinas Jaunesnysis. „Tačiau mūsų srityje, istoriškai, jie buvo nepakankamai įvertinti, ypač rasinių/etninių mažumų tėvai“.
Pasak autorių, jų tyrimai yra pirmieji, vertinantys, kaip auklėjimas yra susijęs su depresijos simptomais laikui bėgant šioje istoriškai nepastebėtoje grupėje, ir nors rezultatai gali neatitikti kitų socialinių ir ekonominių ar kultūrinių sričių, imties dydis yra palyginti didelis ir padeda paįvairinti sritį.
Išvados iš esmės sutampa su kitais šia tema atliktais tyrimais, kurie rodo, kad kai tėčiai labiau užsiima vaikų auginimu, vaikas ir abu tėvai turi naudos.
Tyrimas šiuo atveju buvo pagrįstas 881 tėčiu iš penkių JAV vietovių, kurie pirmą kartą buvo apklausti po mėnesio nuo vaiko gimimo ir dar kartą po šešių mėnesių bei vienerių metų.
Kiekvienu metu šių naujųjų tėčių buvo paprašyta užpildyti pogimdyvinės depresijos skalę, taip pat atskleisti, kaip pasitiki savimi kaip tėvais, kaip dažnai teikia materialinę paramą ir kiek laiko praleido su savo kūdikiu tiek vieni, tiek su kitais.
Išvados rodo, kad tėčio įsitraukimas į vaiko auginimą yra svarbus tėčio psichinei sveikatai, nors nemaža dalis apklaustųjų nebuvo vedę ir negyveno su savo kūdikio motina.
„Apskritai manau, kad yra du svarbūs momentai. Pirma, įsitraukimas į savo vaiko auginimą yra naudingas ne tik vaikui, bet ir tėvui. Taigi, tėveliai, anksti įsitraukite į savo vaikų priežiūrą bei auklėjimą!“ – sakė Bamishigbinas.
„Antra, manau, kad kiekvienam svarbu suprasti, jog tėvo depresija yra rimta problema, kuriai reikia skirti dėmesio. Ji veikia tėvus, taip paveikdama visą šeimą. Taigi svarbu, kad į tai žiūrėtume rimtai.“
Norint suprasti, kodėl egzistuoja šios koreliacijos, reikia daugiau tyrimų, tačiau autoriai pateikė keletą paaiškinimų. Ankstesni tyrimai parodė, kad didesnis pasitikėjimas savo kaip tėvo sugebėjimais yra susijęs su didesniu pasitenkinimu, o tai, savo ruožtu, buvo siejama su mažesniais depresijos simptomais.
Tėvai, kurie jaučiasi kompetentingi kaip tėvai, gali būti labiau patenkinti savo vaidmenimis ir dėl to turėti mažiau depresijos simptomų, – siūlo autoriai.
Kultūrinė ir lyčių požiūriu tėvo, kaip „teikėjo“, idėja taip pat gali reikšti, kodėl tėvai jaučiasi geriau, kai gali suteikti savo vaikams būtiniausius dalykus, reikalingus augti ir klestėti.
„Tėvai, kurie jaučiasi kompetentingi kaip tėvai, gali būti labiau patenkinti savo vaidmenimis ir dėl to turėti mažiau depresijos simptomų“, – siūlo autoriai.
Jeigu tai tiesa, tada tėčių pasirengimas tėvystei yra gyvybiškai svarbus jų ir kūdikių sveikatai.
Autoriai pripažįsta, kad tėčių užsiėmimai ir programos tėvams jau egzistuoja, tačiau šios galimybės dažnai nėra kultūriškai jautrios ar prieinamos tiems, kurie turi skirtingą rasinę, etninę ar socialinę ir ekonominę aplinką.
Tyrimas gali parodyti mums tik sąsajas, o tolesni tyrimai turės išsklaidyti sudėtingus ryšius tarp tėčių pasitikėjimo savimi, laiko, praleisto su vaikais, ir psichinės sveikatos. Pvz., gali būti, kad tėvai, kurie apskritai yra mažiau depresyvūs, paprasčiausiai labiau jaučia pasitikėjimą savimi, kaip galinčiais pasirūpinti savo vaiku.
Dalyviai nebuvo tikrinami dėl depresijos ar jų psichinės sveikatos nėštumo metu, o tai reiškia, kad yra tikimybė, kad kai kurie tėvai jau buvo prislėgti dar negimus vaikui, dėl to mažiau įsitraukė į savo vaiko gyvenimą.
Įdomu tai, kad tyrimai parodė, jog mažesni depresijos simptomai yra susiję su hormonų, tokių kaip oksitocinas, pokyčiais, ir šis hormonas padidėja tėvams, kai jie teigiamai bendrauja su savo vaikais.
Dabartiniai tyrimai iš tikrųjų nenagrinėjo tėvo santykių su kūdikiu kokybės, tačiau gali būti, kad tie, kurie daugiau laiko praleidžia su savo vaikais, yra apsaugoti nuo būsimų depresijos simptomų pasikeitus jų hormonams ar psichologinei sveikatai.
Jeigu tai tiesa, yra būtina visuomenės sveikatos politika, leidžianti tėvams praleisti daugiau laiko su savo vaikais, ypač todėl, kad tai taip pat gali paveikti vaikus ir net kūdikio motinos psichinę sveikatą.
Tiesą sakant, tyrimai apie tėvus šalyse, turinčiose mokamas vaiko priežiūros atostogas, rodo, kad jie praleidžia žymiai daugiau laiko su vaikais, net ir pasibaigus atostogoms.
„Šis tyrimas rodo, kad šie veiksniai, susiję su tėčių depresija, gali būti sprendžiami didinant tėvystės įgūdžius, tobulinant tėvų laiko praleidimo su vaikais būdus, taip pat suteikiant tėvams galimybę suteikti materialinę paramą savo vaikams“, – daro išvadą autoriai.
„Būsimi tyrėjai turėtų apsvarstyti intervencijų planavimą ir išbandymą, kad būtų galima įvertinti apmokamų tėvystės atostogų ir tėvų savarankiško efektyvumo įgūdžių padidėjimo įtaką tėvų depresijai etniniu požiūriu skirtingose populiacijose.“
Tyrimas buvo paskelbtas „Frontiers in Psychiatry“.
