Prieš šešerius metus onkologine liga susirgusi vilnietė ją įveikė, bet taip ir liko neįgali. Nepaisant to fakto, Marija ir toliau dirbo, kol sulaukė pirmosios pensijos.
Tuomet ji socialiniame tinkle pasidalino tokia žinia:
„Šiandien gavau pirmąją pensiją 578 Eur su kažkiek... nežinau ar tai minimali ar ne, bet įdomiausia dalis ta, kad su išėjimu į pensiją aš tapau „absoliučiai sveika“, nes NUSTOJAU GAUTI neįgalumo išmoką, kuri skiriama tuo atveju, kai lieki gyvas po vėžinio susirgimo...
Nežinau kaip jums, bet man tai skamba makabriškai, tarsi, gyvenčiau TEN, kur neįgalumą turinčius pensininkus, siunčia ... UŽRIBIN.
Gal kas nors iš FB draugų žinote, kokia politinė partija pateikė pasiūlymą iš išlikusių gyvų po vėžinio susirgimo atimti neįgalumo išmoką? Norėčiau asmeniškai padėkoti.“
Po šio įrašo moters draugai ir bičiuliai ėmė patarinėti ir leidosi į aktyvią diskusiją: vieni siūlė paramą, kiti dalijosi savo patirtimi, atsirado ir esamą įstatymų tvarką tikslinančių.
Pati Marija sakė nesitikėjusi tokio žmonių palaikymo ir dėmesio, o viešą žinutę parašė dėl beviltiškumo, pasiklydusi Lietuvos įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Anot moters, ten taip painu, kad ir pats velnias koją nusilaužtų.
„Na, bet jaustis tokioje situacija ne vienam jau yra gerai“, – pokalbio metu juokėsi pašnekovė.
Paklausta, kaipgi planuos savo pragyvenimą, netekusi neįgalumo išmokos ir tapusi oficialia senjore, Marija žadėjo gyventi kaip ir iki šiol.
„Pasidariau sau išvadą tokią, kad šią pensiją padėsiu taupyti tam laikui, kai nebegalėsiu dirbti ir nieko kito daryti. Tai reiškia, jog atidėsiu į atskirą stalčiuką.
Bet, ar nereikėtų onkologine liga persirgusį žmogų informuoti, kad jam pinigai skiriami tik dėl ligos ir tik kuriam laikui, kad jis nepuoselėtų jokių lūkesčių? Jokia paslaptis, kad mūsų pensijos mažiausios Europoje ir ta vieta labai neskani. Man asmeniškai pritrūko aiškumo. Įdomu, ar pati Sodra žino, ką daro.“
15min būtent to ir paklausė Sodros.
Taigi jos komentaras:
Negalios pensija – tai socialinio draudimo pensijos rūšis. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. ši pensija buvo vadinama netekto darbingumo pensija, o iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo pensija. Tai nėra „neįgalumo išmoka“ ar pašalpa. Negalios pensija, kaip ir bet kokia kita socialinio draudimo pensija, priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir įmokų „Sodrai“.
Vis dėlto, kadangi negalios pensija – tai svarbiausia socialinės apsaugos rūšis negalios atveju, šiai pensijai gauti pakanka žymiai mažiau stažo nei senatvės pensijai gauti. Pavyzdžiui, 25 metų žmogui pakanka turėti 10 mėnesių stažo, kad gautų negalios pensiją, 50 metų žmogui pakanka 10 metų stažo, kad gautų negalios pensiją. Taigi, jei žmogus dėl ligos netenka viso ar dalies dalyvumo (anksčiau – darbingumo) ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (anksčiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) jį pripažįsta netekusiu 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jis gali kreiptis dėl negalios pensijos skyrimo.
Ši pensija mokama iki žmogui nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Kai negalios pensijos gavėjas sulaukia senatvės pensijos amžiaus, pateikus prašymą jam skiriama ir mokama senatvės pensija. Į stažą įskaitomi ir tie metai, kai žmogus gavo negalios (netekto darbingumo) pensiją. Jei asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, turi teisę ir toliau gauti negalios pensiją, tai yra jam nustatytas dalyvumo lygio terminas nėra pasibaigęs, jam mokama arba senatvės, arba negalios pensija – ta, kuri didesnė.
Paprastai kalbant, viena socialinio draudimo pensijos rūšis pakeičia kitą. Už tą patį įgytą stažą ir įmokas „Sodrai“ negalima gauti dviejų pensijų vienu metu. Teisinis reguliavimas šioje srityje niekada nesikeitė. Šią taisyklę apibrėžia Socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 str. 1 dalis.
Nuo šių metų sausio 1 d. pradėta įgyvendinti negalios reforma, kurios vienas tikslų – senatvės pensijų padidinimas sunkiausią negalią turintiems senjorams. Senjorai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato 70–100 proc. netektą dalyvumą, dabar gauna senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri yra padidinama, taikant netekto dalyvumo lygio daugiklį – kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnė senatvės pensija. Pensininkams padidintos pensijos skaičiuojamos nuo tos datos, kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra jam nustatyto 70-100 proc. lygio netektą dalyvumą.
Senatvės pensijos žmonėms su negalia apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis apie nustatytą netektą dalyvumą.
Jei žmogus anksčiau gavo paskirtą negalios pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 70 procentų ir daugiau dalyvumo, sulaukus senatvės pensijos amžiaus jam skiriama ir mokama senatvės pensija asmeniui su negalia. Tai reiškia, kad apskaičiuojant senatvės pensiją, ji yra padidinama priklausomai nuo negalios lygio.
Jei žmogus, kuris gauna senatvės pensiją asmeniui su negalia, kreipiasi dėl dalyvumo lygio nustatymo iš naujo, ir jam nustatomas didesnis netekto dalyvumo lygis, pensija perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį procentais. Naujo dydžio senatvės pensija asmeniui su negalia pradedama mokėti nuo iš naujo nustatyto netekto dalyvumo lygio nustatymo dienos.
Jei nustatomas mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, žmogui toliau mokama senatvės pensija – tokia, kokia buvo apskaičiuota ir skirta pagal įgytą stažą ir mokėtas įmokas, tačiau papildomai nepadidinta dėl negalios.
Jeigu asmeniui nustatomas mažesnis, negu buvo nustatytas, netekto dalyvumo lygis, tačiau didesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, jam mokama senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota taikant netekto dalyvumo lygio daugiklį, atitinkantį nustatytą netekto dalyvumo lygį procentais.
