Sprendimą palikti pirmą vyrą įgyvendino per savaitę
Anos namuose – tikras vaikų darželis. Jos vaikams penkiolika, keturiolika, trylika, aštuoneri, penkeri, ketveri, dveji metukai ir šeši mėnesiai. Maždaug prieš metus Vilniaus savivaldybė skyrė šeimai socialinį būstą – trijų kambarių butą, už kurio nuomą moteriai kas mėnesį reikia mokėti po 50 eurų. Ji gauna kompensaciją už šildymą, tačiau už kitas komunalines paslaugas tenka susimokėti pačiai.
Iki tol moteris su vaikais glaudėsi mamos trijų kambarių bute, kuriame dar gyveno ne tik mama, bet ir Anos brolis.
„Buvo daug žmonių ir labai mažai vietos. Sužinojau, kad jeigu šeima turi penkis ir daugiau vaikų, galima rašyti prašymą dėl socialinio būsto skyrimo. Taip ir padariau – ir jau po pusmečio mums skyrė butą“, – pasakojo Ana.
Apie nesusiklosčiusį šeiminį gyvenimą ji pasakoja be kartėlio balse. Su pirmu vyru gyveno aštuonerius metus. Abu norėjo turėti daug vaikų, todėl gimdė, kiek Dievas davė. Davė keturis. Tačiau kai jauniausiai atžalai buvo treji, vyras pamėgo alkoholį. Ana ilgai nelaukė. Po trijų mėnesių intensyvaus vyro gėrimo ji nusprendė su vaikais išeiti. Daiktus susirinkti jai užtruko savaitę.
„Aš pati alkoholio visiškai nevartoju. Jeigu gerčiau, vaikai jau seniai būtų atimti. Todėl, kai pirmas vyras pradėjo gerti, ilgai nekentėjau. Sakote, kitos kenčia ne vienerius metus? Na, jau ne, ne mano charakteriui. Aš išprotėčiau. Nenorėjau, kad vaikai tokioje aplinkoje gyventų ir matytų, kaip neadekvačiai elgiasi išgėręs žmogus“, – tikino pašnekovė.
Abu vyrai norėjo daug vaikų
Po kurio laiko moteris ištekėjo antrą kartą. Antrasis vyras priėmė jos keturis vaikus, o per penkerius bendro gyvenimo metus šeima susilaukė dar keturių. Deja, prie ketvirto vaiko auginimo jo tėvas jau neprisidėjo.
„Vyras rado naują draugę, pas kurią dabar gyvena. Šeimą paliko, kai dar laukiausi. Gimdžiau jau viena. Turėti daug vaikų buvo bendras sutarimas su abiem vyrais. Ne aš viena jų norėjau.
Žinoma, nesitikėjau, kad viskas taip gausis ir liksiu su jais viena. Iš pradžių buvo labai sunku, tačiau padėjo mama, brolis. Išgyvenau. Vyresni vaikai jau paaugę ir man padeda, todėl dabar daug lengviau. Visi mano vaikai geri, klauso manęs, neturiu su jais jokių problemų“, – tikino daugiavaikė mama.
Iš pradžių buvo labai sunku, tačiau padėjo mama, brolis. Išgyvenau. Vyresni vaikai jau paaugę ir man padeda, todėl dabar daug lengviau.
Šiuo metu namuose ji likusi su dviem mažiausiais vaikais, o vyresnieji penkias dienas per savaitę lanko savaitinį darželį ir mokyklą, namo grįžta tik penktadieniais bei per mokinių atostogas.
„Tokį variantą man pasiūlė socialinė darbuotoja, kuri retkarčiais mane aplanko. Ji sakė, kad taip man bus lengviau. Iš pradžių vaikams buvo sunku, verkdavo išvažiuodami, tačiau dabar jau priprato. Aš pas juos pagal galimybes taip pat nuvažiuodavau. Žiemą su kūdikiu sudėtingiau kur nors išjudėti.
Ten yra bendrabutis, kuriame jie nakvoja, turi savo kambarius, kur gali paruošti pamokas, pailsėti. Man šis bendrabutis ir vaikų maitinimas nieko nekainuoja, moku tik po 20 eurų už dviejų vaikų darželį, taigi per mėnesį susidaro 40 eurų. Šiemet darželį pradės lankyti dar vienas vaikas – į jį priima nuo trejų metų“, – toliau dėstė Ana.
Vienam šeimos nariui – 60 eurų per mėnesį
Nors Ana ištekėjo 21 metų, oficialiai niekur nedirbo, o kai vienas po kito gimė vaikai, jau ne apie darbą, o apie vaikų auginimą ir auklėjimą galvojo.
Kadangi moteris neturi jokio oficialaus stažo, kaip kūdikį auginanti mama iš valstybė gauna tik 80 eurų pašalpą. Dar kas mėnesį ateina 119 eurų vaiko pinigų ir beveik 400 eurų iš Vaikų išlaikymo fondo, kuris kiekvienam vaikui išmoka po 57 eurus. Mat abu jos buvę vyrai jokių oficialių pajamų šiandien neturi.
Pasak Anos, su vaikais jie bendrauja, ir mama tuo džiaugiasi, niekada nedraudžia, bet finansiškai jos visiškai nepalaiko. Taigi Anai su vaikais tenka išgyventi iš nepilnų 600 eurų. Padalinus po lygiai visiems šeimos nariams, kiekvienam gautųsi kiek daugiau nei 60 eurų. Natūralu, kad Ana nesugebėtų išlaikyti vaikų, jeigu jie gyventų su ja visą laiką.
Anai su vaikais tenka išgyventi iš nepilnų 600 eurų. Padalinus po lygiai visiems šeimos nariams, kiekvienam gautųsi kiek daugiau nei 60 eurų.
Moteris atvirauja, kad namus apstatyti baldais padėjo geri žmonės. Draugė savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad yra moteris su aštuoniais vaikais, kuri gavo būstą, bet jame tik plikos sienos. Žmonės kuo galėjo, tuo padėjo – kas lovą davė, kas spintą, kas televizorių. Tik jų dėka vaikai turi, kur miegoti, kur knygą pasidėti, kur prisėsti pamokas ruošti.
„Deja, pinigų neužtenka. Juk reikia vaikus aprengti, apauti, dabar žiema, reikia šiltesnių drabužių. Pagaliau reikia įvairių reikmenų mokyklai. Valstybė kasmet jiems skiria per 50 eurų, bet šių pinigų, aišku, neužtenka. Vien pratybos kiek kainuoja. Kadangi pinigėlių neužtenka, susikaupė skola nuomai – 550 eurų. Tikiuosi, kad pasikeitus tvarkai nuo vasario gausiu didesnes išmokas už vaikus ir pavyks skolą po truputį atiduoti.
Klausiate, kokie ateities lūkesčiai? Kai paskutinis vaikas paaugs, eisiu į Darbo biržą ir ieškosiu darbo. Juk reikia užsidirbti duonai. Su malonumu pasimokyčiau kokios nors profesijos, jei tik Darbo birža suteiktų tokią galimybę. Ypač norėtųsi moteriškos veiklos – dirbti kirpykloje, užsiimti kulinarija, kadangi labai mėgstu gaminti. Deja, kol kas turiu gyventi iš valstybės malonės“, – teigė pašnekovė.
Jei būtų galima laiką atsukti atgal
Ana prisipažįsta: jei būtų galima laiką atsukti atgal, tiek vaikų nebūtų gimdžiusi. Daugiausiai turėtų du. Mat auginti vaikus – didelė atsakomybė, todėl būna visko – ir streso, ir fizinio nuovargio, ir psichologinių duobių. Tačiau vaikai yra, ir Ana pagal galimybes daro viską, kad tinkamai juos augintų.
„Niekada nebūna nuobodu, nes vaikai visada ras, kuo užsiimti, o kartu su jais – ir aš. Mes piešiame, lipdome, žaidžiame, užsiimame kulinarija virtuvėje. Su malonumu užsiimu tuo pačiu, ką ir jie daro. Kadangi jau yra trys paaugusios mergaitės, jos mėgsta su manimi gaminti. Štai šiam savaitgaliui vaikai jau užsiprašę cepelinų. Gaminsime juos visi kartu, bus linksma.
Kai jie būna internate, dažnai susiskambiname ar susirašome. Nepalieku jų be dėmesio ir kontrolės. O kaipgi kitaip? Man rūpi, ką jie ten veikia, ar paruošė pamokas, ar gerai jaučiasi. Jie tikrai geri, supranta, kad mamai sunku, kad mes neturime daug pinigų, ir jokių neadekvačių norų nereiškia. Tik štai dabar mergaitės norėtų savo kambaryje turėti kompiuterį, o berniukai – savo kambaryje. Deja, namuose neturi nė vieno kompiuterio ir įsigyti jo nėra už ką. Todėl prašau jų pakentėti“, – pasakojo moteris.
Didžiausias moters noras, kad vaikai sėkmingai baigtų mokslus, atrastų patinkančią profesiją, susirastų gerą darbą ir įsitvirtintų gyvenime.
„Kad jų likimas nesusiklostytų taip, kaip mamos ar tėčio, kad jiems nereikėtų gyventi iš pašalpos ir kad viską gyvenime jie užsidirbtų ir susikurtų patys“, – vardijo Ana.
