Taip pat apie vis dar visuomenėje ryškų abejingumą ir empatijos stoką, kartų skirtumus kalbant apie emocinę savijautą bei Astos ir Nidos motinystės patirtis.
Projekto sumanytoja, fotografė Asta Petraitienė dalijasi, jog idėja kilo labai natūraliai, fotografuojant naujagimius su jų šeimomis, dažniausiai – mamomis, ir matant jų emocijas, išgyvenimus: tai ir baimė, ir jaudulys, ir nerimas, persipynęs su dideliu džiaugsmu. Asta sako, kad kartais labai aiškiai suprasdavo, kuriai mamai reikia pagalbos ir paramos, nes šalia ji neturi žmonių, kurie galėtų ją suprasti, ir ji pradėjo galvoti, kaip galėtų toms mamoms padėti.
„Susitikome su Nida būtent su tikslu sugalvoti, ką kartu galime padaryti ir tiesiog pokalbio eigoje išsikalbėjome, kas yra aktualu, ką matome. Idėja burti bendruomenę, kurioje mama gautų palaikymą, išsirutuliojo natūraliai. Mūsų tikslas – šiek tiek nukreipti atsakomybę nuo mamos ir perduoti įrankių jos artimai aplinkai. Duoti idėjų vyrui, mamai, anytai, draugams, ką jie gali padaryti, kas realiai padėtų mamai geriau jaustis. Nes labai skiriasi gyvenimas, kai gyveni be vaikų, ir kai jų susilauki – pasaulis verčiasi, viskas keičiasi. Žmonėms, kurie neturi vaikų, kartais labai sunku suprasti, kaip prieiti, kaip bendrauti, todėl labai dažnai tie ryšiai nutrūksta. Norisi paskatinti, pavyzdžiui, padėti susitvarkyti namus, atnešti karšto maisto ar kitų dalykų, kurių mamai labai reikia, bet galbūt ji pati neišdrįs paprašyti“, – dalijasi projekto sumanytoja fotografė A.Petraitienė.
Nida Vildžiūnaitė, su kuria Asta pasidalino savo idėja, jau daugiau, nei dešimt metų vykdo socialinį projektą „Nėštumo kalendorius“, yra įvairių iniciatyvų sumanytoja, tad moterys dalijasi, kad visą „Mama mums rūpi“ projekto viziją ir veiklas susidėlioję per keletą valandų, nes abi viena kitą puikiai suprato.
Projektu siekiama padrąsinti visuomenę nuimti tą nuolat ant vienos mamos pečių kraunamą naštą, kai iš visų pusių tarsi rėkiama: pasirūpink, žinok, skaityk, domėkis, kas yra pogimdyvinė depresija, kaip ji pasireiškia, atpažink, nedejuok, kreipkis pagalbos, išgyk. Tačiau labai svarbi aplinka, kurioje mama ne tik yra nuolat, bet atsiduria galbūt tik kartais, nes su artimiausiais žmonėmis santykiai gali būti įvairūs, o galbūt ir išvis jų nebūti.
„Iš pradžių, kai tik priėjome prie tokios minties, galvojau, galbūt čia slidi tema, bet tikrai ne, nes ir kirpėja, ir manikiūro specialistė, ir masažą daranti moteris, ir sutikta pardavėja gali tau pasakyti gerą žodį. Mama turi savimi rūpintis, kaip ir kiekvienas žmogus, tačiau kai gimsta vaikelis, dažnai mamos pradeda būtent jo poreikiams skirti visą savo dėmesį ir jėgas, todėl tampa labai lengva pamesti save, nepastebėti, nesuprasti, kaip iš tiesų jautiesi, o ypač jei trūksta aplinkinių paramos, pagalbos. Realiai ta aplinka, visa mūsų visuomenė ir rodo, kur mes gyvename ir kaip saugu bus mums žengti žingsnius“, – apie projekto idėją dalijasi N.Vildžiūnaitė.
„Tai yra tarsi tik mamos savijauta, bet iš tikrųjų nuo jos emocinės, psichologinės būsenos priklauso kito žmogaus, mažo vaiko, pamatai visam gyvenimui. Kartu tai daro didelę įtaką bendrai šeimos savijautai, atmosferai, galbūt net tam, ar įvyks skyrybos, ar ne, kas mums yra labai aktualu šiomis dienomis. Taip pat visos šeimos įsiliejimui, socializacijai. Mes kalbame ne tik apie mamą – tai paliečia visą šeimą, o ji yra mūsų pagrindinė ląstelė,“ – sako A.Petraitienė.
Moterys džiaugiasi, kad į projekto partnerių gretas jungiasi jautrūs, empatiški žmonės, tačiau visuomenėje pastebi vis dar daug šaltumo ir abejingumo, nes pasiguodus apie sunkumus, su kuriais suduria mama, neretai sulaukiama patarimų tiesiog susiimti, nedejuoti ir nesiskųsti. Pastebimas ir atotrūkis tarp skirtingų kartų.
„Tarkim, ankstesnės, dar sovietmečio patyrusios kartos moterų kasdienybėje nekalbėdavo apie emocijas, neatliepdavo jų norų, poreikių, todėl joms ir gimdyti be emocinės paramos yra tas pats, kaip ir iki šiol. Bet kalbant apie naują kartą, jaučiasi skirtumas, nes moterys yra išsilavinusios, apsiskaičiusios, yra daug psichologinių knygų, bendravimo, palaikymo iš draugų, šeimos ir šeiminiai santykiai yra kitokie, partnerystės yra stiprėjančios. Ir šitos moterys, kurios savimi rūpinasi, žino, kad emocinė sveikata yra aukščiau visko, ateina gimdyti ir joms, pavyzdžiui, uždrausta per COVID-19 pandemiją gimdyti su artimu žmogumi. Tai joms tikrai yra trauminė patirtis, bet dalis visuomenės tokio ryškaus skirtumo nemato... Tokia dar mūsų visuomenė ir tai yra tikrai sudėtinga, kai negalime sau net leisti suprasti, kaip galima čia „kukuoti“ dėl kažkokios savijautos? Ką jam tai reiškia? Atsigręžus į save pažiūrėti, kad aš visą gyvenimą buvau taip nuskriausta? Pripažinti tiesą ir teisybę, pažiūrėti į veidrodį – čia yra didysis faktas, iki kurio tikrai reikia prieiti,“ – mintimis dalijasi N.Vildžiūnaitė.
Vienas iš pagrindinių projekto „Mama mums rūpi“ sukurtų įrankių – klausimynas, kurį sukūrė Depresijos gydymo centro specialistai. Šis klausimynas gali padėti moteriai atpažinti kai kuriuos pogimdyvinės depresijos požymius ir nuspręsti, ar reikia kreiptis pagalbos į specialistus. Projekto autorės Asta ir Nida dalijasi, jog vienas iš labai konkrečių siekių – įgalinti šeimos gydytojus išdalinti šį klausimyną kiekvienai besilaukiančiai ar ką tik vaiką pagimdžiusiai mamai. Tokia praktika yra taikoma ir užsienio šalyse.
„Mūsų galvose susidėliojo krūva planų, bet realiai trūksta finansavimo ir priėjimo prie žmonių, kurie daro sprendimus ir kad jie suprastų, kaip tai svarbu. Kiek teko domėtis užsienio patirtimi – ten visu tuo rūpinasi šeimos gydytojai. Besilaukianti moteris apsilankymų pas šeimos gydytoją metu gauna įvairių lankstinukų su informacija, kur kreiptis. Pirmasis pokalbis vyksta pas šeimos gydytoją, kuris įvertina būklę ir tada vertina, kur reikia nukreipti, kokios pagalbos moteriai realiai reikia: ar trūksta tik rankų namie susitvarkyti, pasigaminti valgyti, pailsėti truputėlį, kad padėtų prižiūrėti vaiką, ar pačios psichologinės pagalbos trūksta, ir tada jau nukreipia pas specialistus“, – pasakoja A.Petraitienė.
N.Vildžiūnaitė pasidalijo jos bičiulės, gyvenančios Suomijoje, pasakojimu, kai paklausė, kas daroma išdalijus tokio pobūdžio klausimyną, į ką kreipiamas dėmesys:
„Ji sakė, kad jei pamato depresijos požymius, tai nukreipia pagalbai, bet taip pat labai daug dėmesio skiria partnerystei: kaip sekasi su partneriu, koks seksualinis gyvenimas, kaip su mityba, buitimi... Ir jeigu buityje tau tiesiog nėra laiko valgyti pasigaminti, tai ateina žmogus ir padeda. Klausiu: „Kaip padeda?“ Gali tavo vaikelį išvežti pavežioti į lauką arba valgyti pagaminti, arba išeiti su vaiku, o tu gali pamiegoti tuo metu. Ir tai yra valstybės iniciatyva“, – dalijasi N.Vildžiūnaitė.
Projekto autorės džiaugiasi, kad į partnerių gretas jungiasi įvairios iniciatyvos ir žmonės, teikiantys paslaugas šeimoms: įvairios mankštos, treniruotės, užsiėmimai, kurie yra skirti mamoms su mažais vaikais, vietos, kur mama gali išeiti su mažu vaiku, specialius masažus moterims po gimdymo siūlantys specialistai, dulos, psichologai, gydytojai ir kt. Kiekvienas dalyvis rašo laišką mamai. Visus juos galite rasti projekto „Mama mums rūpi“ Facebook paskyroje.
