Nuo miego trūkumo iki fizinio ir emocinio nuovargio, kasdienybė tampa intensyvesnė. Partneriai turi rasti naują pusiausvyrą tarp vaiko priežiūros ir tarpusavio ryšio palaikymo. Šiame procese svarbi abipusė pagarba, palaikymas ir gebėjimas kalbėtis apie jausmus bei lūkesčius. Todėl svarbu aptarti, kaip ši nauja gyvenimo realybė gali paveikti poros santykius ir kokių priemonių imtis siekiant išsaugoti tvirtą ryšį.
Būti tėčiu ir būti mama – skirtingos patirtys
„Gimus vaikui pasikeičia poros santykių modelis. Pradedame suvokti, kad labai skirtingai matome tas pačias situacijas. Būti tėčiu ir būti mama yra skirtingos patirtys. Iki vaikų atsiradimo atrodo, kad esame panašūs, vienodai mąstome ir gyvename, turime panašių tikslų. Ir staiga ateina patirtis, kuri išmeta mus į skirtingas barikadų puses. Tada labai pasimato, ar mes mokame kalbėtis ir girdėti“, – apie santykius poroje atsiradus vaikui, pasakoja psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė.
Gimus vaikui pasikeičia poros santykių modelis.
Specialistė teigia, kad nemaža dalis konfliktų kyla dėl to, kad mums yra labai sunku pamatyti situaciją iš kito žmogaus perspektyvos.
„Tarkime, tėčiui sunku suprati, kodėl mama nenori išeiti iš namų, o jai yra sunku suprasti, kodėl jis nori išeiti iš namų su draugais. Moteris svarsto, kad gal jis jos nemyli, jam ji nerūpi.
Tai, kad patiriame tas pačias situacijas skirtingai, nėra bėda, nes mes iš tikrųjų esame skirtingi. Iliuzija, kad esame vienodi. Santykis yra nuostabiausias ne tada, kai esame vienodi, o kai bandome suvokti situaciją ir galime išsišnekėti, kaip kiekvienas ją matome, kaip jaučiamės“, – aiškina S. Valevičienė.
Moteriai po gimdymo konfliktuoti tampa sunkiau
Anot psichologės, nemaža dalis porų išmoksta vengti konfliktų. Tai reiškia, kad mes taip išlaviruojame, kad kai reikia priimti sprendimą, vienas kuris nusileidžia kitam, kitaip tariant, išsprendžiame konfliktus nekonfliktuodami. Atsiradus vaikų, nebeišeina taip padaryti, nes mums reikia nuspręsti tam tikrus dalykus ir konfliktų atsiranda labai daug.
„Tyrimai rodo, kad atsiranda kiekvieno skirtingas santykis su tuo, ką mes veiksime, kaip leisime savaitgalį, kaip auklėsime vaikus. Kai gimsta vaikas, mama tampa labai jautri, emocionali, tėčiui tai irgi nauja patirtis, ir paaiškėja, kad jie neturi įgūdžių spręsti konfliktus. Jie turi to mokytis, nors tai pats blogiausias laikas to mokytis.
Atliktuose tyrimuose matyti, kaip kinta vyro ir moters gebėjimas konfliktuoti, saugumas santykiuose, pasitikėjimas santykiais. Akivaizdžiai matosi, kad moterų gebėjimas išbūti konfliktą po gimdymo labai suprastėja. Nesunku suprasti, kodėl.
Dėl padidėjusio jautrumo ir nesaugumo kiekviena smulkmena moteriai tampa problema, nors anksčiau taip nebuvo. Kartais vyras, kuris nesiruošė šiam etapui, galvoja, kad ji išprotėjo ir jai reikėtų eiti pasigydyti“, – apie pokyčius santykiuose toliau pasakoja S. Valevičienė.
Psichologė-psichoterapeutė sako, kad svarbu vyrams paaiškinti, kas vyksta su moters psichika, kaip keičiasi hormonai, kad būtų aišku, jog moteriai tiesiog įsijungė motinystės programa. Moteris neturi pasirinkimo jos neįjungti. Jeigu ta programa neįsijungtų, ji negalėtų sukurti santykio su vaiku.
Atsakomybę už santykių palaikymą turėtų perimti vyras
„Iki vaikų atsiradimo šeimoje už santykių emocinį palaikymą dažnai atsakinga būna moteris. Ji prieina prie vyro, paglosto, pabučiuoja jį, pasiūlo arbatos. Kai gimsta vaikas, visa ši energija nusitransliuoja į vaiką. Moteris nori, kad tai, ką ji darė vyrui, vyras pradėtų daryti jai. Jeigu vyras to nesupranta, mano, kad gims vaikas ir niekas nepasikeis, nemoka pasirūpinti, emociškai sukurti santykio, moteris pradeda išgyventi didžiulį nesaugumą ir santykių trūkumą“, – dar vieną suprastėjusių santykių priežastį įvardija psichologė-psichoterapeutė.
Kai gimsta vaikas, visa ši energija nusitransliuoja į vaiką.
Pasak specialistės, greičiausias būdas išprovokuoti vyrą įsitraukti emociškai yra konfliktas. „Tai yra visiškai nesąmoninga. Mes, moterys, nenorime konflikto, bet mūsų psichika sako, kad jau geriau konfliktuoti negu būti atstumtai, patirti tuštumą“, – tikina psichologė ir priduria, kad jeigu moteris nori, kad vyras būtų iniciatorius, tos poros arba tie vyrai, kurie nemoka to daryti, suklumpa ir turi gilių, sunkių išgyvenimų. Todėl labai svarbu, kad pasiruošime gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui dalyvautų abu tėvai.
„Pamenu, kai vesdavau mokymus poroms, po 4 paskaitų moterys atsipalaiduodavo, nes vyrai pradėdavo sakyti: „Tai čia yra reikalų, reikės susiimti, reikės daryti tą, aną, trečią“. Jie pajusdavo ir suprasdavo, kad turi lygiai kaip ir moterys ruoštis vaikelio atėjimui, jog gimus vaikeliui jiems reikės paklausti moters, kaip ji gyvena, pasiūlyti arbatos, paglostyti galvą, suteikti progą nueiti į dušą, pasivaikščioti“, – dalijasi patirtimi specialistė.
Partneris ar pagalbininkas?
Psichologės teigimu, jei vyras nelavins šių įgūdžių, jis bus tik geras pagalbininkas, kuris sakys moteriai: „Tai tu pasakyk, aš padarysiu“.
„Bet juk ne tas pats, kai tu turi visą laiką pasakyti ir kai žmogus yra tavo partneris. To partneriškumo poros dažnai stokoja. Neseniai skaičiau tyrimą, kuris parodė, kad poroms, kurių santykiuose yra labai daug romantikos ir aistros, susilaukus vaikų nelabai sekasi, nes auginant vaikus reikia komandos, porai reikia būti draugais. Toms poroms, kurios turi stiprų bendrumo, draugiškumo elementą, yra lengviau, kai gimsta vaikai. Tokį santykį galima sukurti,“ – tikina S.Valevičienė.
Anot jos, tai yra skirtingas etapas ir jį reikia išgyventi. Ji sako: „Poros santykiai nuolat išgyvena skirtingus etapus ir mes nuolat vienas kitą nustebiname, atrandame iš naujo ir tame gali atsirasti labai daug aistros, mes vienas kitam niekada neatsibostame, nes tai yra gyvas vanduo, ne stovinti pelkė. Bet kai tą vandenį pajudina kas nors, nelabai būna smagu. Tyrimai rodo, kad dvi iš trijų porų teigia, jog jų santykiai pablogėjo gimus vaikams.“
Konfliktų valdymo menas nėra instaliuotas mumyse, jo reiki išmokti
S. Valevičienė siūlo išnaudoti laiką, kol moteris dar laukiasi: „Santykis pradeda kisti jau nėštumo metu, tada svarbu tą laiką išnaudoti jo tyrinėjimui. Tarkime, moteris gali klausti vyro, kaip jis jaučiasi, kai netrukus taps tėčiu, kaip jis įsivaizduoja gyvenimą, kai gims vaikas, kaip ketina dėliotis buitį, nes jos padaugės, ką jiedu darys, kai abu bus pavargę.“
Specialistės teigimu, labai pravartu pasidomėti konfliktų tema. Anot jos, konfliktas yra labai emocionalus patyrimas, jį reikia išmokti įvaldyti. Valdyti konfliktą yra menas. Jo reikia išmokti, jis nėra instaliuotas mumyse.
Konfliktas yra labai emocionalus patyrimas, jį reikia išmokti įvaldyti.
„Man atrodo, kad laukiantis vaikų svarbu pasidomėti konfliktų tema, galbūt nueiti į kursus apie konfliktus, patyrinėti, kaip išbūti konflikte, nes jeigu šito nemokame, kai gimsta vaikai, imame „taškytis“.
Tada moteris jaučiasi nesaugiai, jai labai reikia vyro, bet su juo ji konfliktuoja. Nesuprasdami, kas vyksta, vyrai traukiasi, nuolat būna „įlindę“ į telefoną, dirba, susigalvoja 1000 reikalų, įninka į priklausomybes. Vyrams taip pat būna depresijos po gimdymo, bet jos labiau pasireiškia kaip priklausomybės. Pora pradeda žaisti žaidimą, kai vyras bėga, moteris persekioja ir jie niekaip negali ištrūkti iš šio žaidimo“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.
R. Valevičienė sako, kad reikia pradėti galvoti apie tai, nes kai imame tai daryti, pasidaro truputėlį lengviau. Anot specialistės, po visų barnių svarbu, kad atsisėstume ir paklaustume vienas kito, kaip tu jautiesi, pasakyti kaip jaučiamės mes, pakalbėti apie tai, kas mums padeda, kas trukdo. Tokie pokalbiai yra labai reikalingi.
„Dažniausiai, kai poros konfliktuoja, jos bijo kalbėti apie tai, nenori sukelti naujo konflikto, bet labai svarbu tai daryti, kai dar nėra tiek karšta. Nereikia mokytis buriuoti audroje. Gal pradžioje reikėtų pradėti mokytis ežeriuke ir palaipsniui priartėti prie tos audros. Dažniausiai yra jausmas, kad pora išplaukia su jachta į didžiausias bangas ir vėjus ir sako: „Mes nesusitvarkome“.
Aišku, kad nesusitvarko. Kalbėjimas sunkomis temomis irgi yra nuostabi patirtis, nes galime išgirsti kitą žmogų. Juk būdama moteris galiu paklausti kaip jaučiasi mano vyras būdamas tėčiu, kokią jis turi patirtį iš savo šeimos, kokiu tėčiu jis nori būti, kokiu nenori. Galime klausti, kaip jis jaučiasi, kai po darbo važiuoja namo ir staiga patenka į uraganą, ir papasakoti, kaip jaučiamės mes, kai visą dieną laukiame jo, jog padėtų su mažyliu“, – apie porų lūkesčius ir kalbėjimosi svarbą pasakoja psichologė.
Anot jos, tokiame pokalbyje galime surasti būdų, kaip padėti vienas kitam, užuot traukioję paklodę į savo pusę. Tačiau to nereikėtų daryti, kai labai daug emocijų, nes tada bus sunku pasakyti, kaip iš tiesų jaučiamės, neužgaudami kito. Jam sunku bus išgirsti verdant emocijoms ir toks pokalbis sunkiai nuves prie sprendimo. Tokiame konflikte nieko nesukursime.
S. Valevičienė sako, kad turime ieškoti, kaip visame tame rasti vienas kitą: „Tikrai gražu matyti, kai poros pradeda suvokti, kad gilūs pokalbiai nėra santykių aiškinimasis, kai išliejame savo nuoskaudas. Iš tikrųjų tai yra nuolatinis bandymas ieškoti vienas kito ir suprasti vienas kitą. Tada nebaisu tų pokalbių, nes jie yra įdomūs ir padeda vienas kitą atrasti vis naujai.“
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
