Prie socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ prisijungusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. Audronė Prasauskienė paaiškina, kad vaikai iki 3 metų teoriškai gali išmokti visko – jie turi dvigubai daugiau smegenų neuronų jungčių nei suaugusieji. Tačiau jos nėra tvirtos ir galiausiai išlieka tik tos, kurios yra naudojamos nuolat.
„Todėl laikas iki trejų metų ir yra toks lemtingas. Laikotarpiai, kai vaiko smegenys yra pasiruošusios tam tikriems potyriams, yra trumpi. Tyrimai rodo, kad jei vaikui numatytu laiku nepakanka reikalingos stimuliacijos, kai kuriais atvejais buvusiam sveikam kūdikiui vėliau gali atsirasti net raidos sutrikimų“, – teigė prof. dr. A.Prasauskienė.
Tačiau vaikų neurologė tuoj pat nuramina – tinkamai atliepti vaikų poreikius gali vien tėvų dėmesys, rūpestis ir kokybiškas bendravimas – ir dalijasi įžvalgomis, į ką suaugusieji turėtų ypač atkreipti dėmesį. Visi, auginantys vaikus iki 3 metų, daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų gali gauti užsiregistravę tinklapyje mamadu.lt.
Smegenims patinka kartojimas ir naujovės
Anot A.Prasauskienės, žmogaus smegenims yra lengviau pažinti tai, kas pasikartoja, nes tuomet galima prognozuoti rezultatą.
„Tik nuo suaugusių priklauso, kokius pasikartojimus užfiksuos mažylio smegenys. Pavyzdžiui, jei vakarais niūniuosite tas pačias lopšines, tikėtina, kad ilgainiui jos vaikeliui taps ženklu, kad jau atėjo laikas miegoti. Nors gimė, galėdamas išmokti bet kurią pasaulio kalbą, nuolat girdėdamas lietuviškus žodžius, vaikas būtent juos pirmuosius ir ištars. Jei nuobodžiaujančiam mažyliui vis siūlysite užkandį, o ne žaidimą – tikėtina, kad ir suaugęs nusiraminimo ieškos maiste“, – dalijosi A. Prasauskienė.
Profesorė pabrėžė, kad įsitvirtinusius pasikartojimus vėliau yra sunku pakeisti – užfiksavusios naują patirtį smegenys pasikeičia net fiziškai.
„Pastebėkite, kaip į bet kokį naują daiktą ar veiklą reaguoja mažylis – naujovė įdomi tol, kol su ja pažindinasi, o vėliau dėmesys persikelia kitur. Tai reiškia, kad naujoji informacija jau įsirašė, o po poros pakartojimų – taps ilgalaike. Taip smegenys nuolatos plečia savo pažinimo ribas. Taigi, kuo daugiau patirčių suteikiama vaiko regai, klausai, uoslei, raumenims, lytėjimui, tuo daugiau jis gali išmokti“, – pasakojo profesorė.
Jei nuobodžiaujančiam mažyliui vis siūlysite užkandį, o ne žaidimą – tikėtina, kad ir suaugęs nusiraminimo ieškos maiste.
Šiuolaikinė bėda – konteinerio sindromas
A.Prasauskienė teigė, jog kartojimo bei naujovių bandymo keliu formuojasi ir vaiko judesio raida. Tam, kad ji būtų sėkminga, tėvams tereikia užtikrinti saugumą ir galimybę praktikuotis.
„Dar nei vienas netapo olimpiniu čempionu, gulėdamas ant sofos. Suaugusiųjų užduotis – leisti vaikui kuo daugiau šliaužioti, ropoti, sėstis, stotis ir eiti, o, svarbiausia, neriboti mažylio judėjimo“, – sakė A. Prasauskienė.
Profesorė apgailestauja, kad šiandien vis dažniau tenka susidurti su konteinerio sindromo atvejais – kai dėl per dažnai naudojamų vežimėlių, kėdučių ir vaikštynių gali atsirasti rizika sulėtinti vaikų judesio raidą.
„Šią būklę jau aprašo medicininė literatūra. Kai vaikas ilgai laikomas tokiose priemonėse, jis neturi galimybės savarankiškai judėti, pažinti ir įgyti patirčių griūdamas ir atsikeldamas. Yra duomenų, kad kai vaikas pradeda vaikščioti, jis gali nugriūti iki 100 kartų per dieną ir tai yra visiškai normalu. Jis juk kažkaip turi išmokti atsistoti ir judėti iš naujo“, – dalijosi A. Prasauskienė.
Imlumas gramatikai – nuo pirmųjų dienų
Tyrimai rodo, kad jau kelių mėnesių vaikai geba skirti bet kurios kalbos garsus, jų įsimenamas žodynas vis plečiasi, o gebėjimas kalbėti suklesti, kai tarp neuronų atsiranda naujos jungtys.
„Šios jungtys susikuria tik gavus atgalinį ryšį iš suaugusiųjų. Kai kūdikis guguoja – tėveliai natūraliai sureaguoja, šypsosi, kalbina atgal. Taip nuo paprastų įgūdžių vaikas juda link sudėtingesnių. Įsimena išgirstus žodžius, vėliau stengiasi prabilti pats. Šioje kelionėje jam reikalinga kuo daugiau stimulų ir reakcijos į jo pastangas, su vaiku turime kuo daugiau kalbėtis, jam dainuoti ir skaityti“, – sakė A.Prasauskienė.
Tiesa, gydytoja pabrėžė, kad garsas ir vaizdas, sklindantys iš televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar išmaniojo, neatstoja gyvo bendravimo. Anot jos, ekranai ne tik neskatina kalbinės raidos, bet priešingai, jai kenkia.
„Praktiniame darbe nuolat susiduriu su vėluojančios vaiko kalbos raidos atvejais, atsiradusiais dėl televizoriaus žiūrėjimo įtakos. Kanados mokslininkai neseniai nustatė, kad kuo daugiau jų tyrime dalyvavę 2 metų vaikai leido laiko prie ekrano, tuo blogesnė buvo jų kalbos raida ir mokymosi pasiekimai sulaukus 5 metų“, – pasakojo A.Prasauskienė.
Profesorė pasidalijo ir kito tyrimo išvadomis – pasirodo, jau ankstyvoje kūdikystėje vaikai kartu su žodžiais mokosi ir kalbos gramatikos.
„Ilgą laiką buvo manyta, kad vaikai pirmiausia išmoksta kalbėti ir tik vėliau bando perprasti gramatiką. Tačiau Paryžiaus Dekarto universitete atlikti smegenų tyrimai parodė, kad jie jos mokosi kartu su žodžiais“, – sakė A.Prasauskienė.
Anot profesorės, tai tik įrodo, kokios plačios yra kūdikių smegenų galimybės ir kokia svarbi yra ankstyvoji raida tolesniam vaiko gyvenimui.
