Prasidėjus naujiems mokslo metams pirmokų tėvams gali iškilti daugybė klausimų. Pasak šeimos psichologo A.Segalo, vienas iš jų – kaip motyvuoti vaiką mokytis ir neprarasti susidomėjimo mokykla. A.Segalas sako, kad mokinio norui eiti į mokyklą įtakos turi ir tėvų požiūris.
„Viskas priklauso nuo to, kaip tėvai nuteikia vaiką, kaip pristato, kas ta mokykla, ką joje galima patirti, ką ji duoda. Jei tėvai sako, kad mokykloje bus sunku, bus didelis krūvis – vaikas pradės nerimauti ir jo adaptacija bus sunkesnė. Bet jei tėvai nuteikia vaiką teigiamai ir parodo gerąsias mokyklos puses, labiau tikėtina, kad vaikas norės eiti į mokyklą.
Jei tėvai nerimauja labiau nei pats vaikas, jiems reikėtų suprasti, dėl ko taip yra. Kai supras, iš kur nerimas, atras paprastus ir lengvus būdus, kaip jo atsikratyti“, – sako A. Segalas.
Taip pat, tikina psichologas, svarbus vaiko ryšys su tėvais: „Svarbu, koks vaiko santykis su tėvais ir ar jis jaučia palaikymą. Jei kažko nežino, jam rūpi, kas suteiks informaciją ir padės. Eidamas į mokyklą vaikas turi jausti palaikymą ir užnugarį.“
Pasak A.Segalo, jei vaikas nenori eiti į mokyklą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro priežastis: „Priežasčių gali būti įvairiausių – pradedant nuo to, kad nepatinka mokykla, klasė, mokytoja, jam nesiseka, negeba susikaupti, patiria patyčias. Jeigu vaikas pradeda kalbėti, kad nebenori eiti į mokyklą, be abejo, reikia į tai kreipti dėmesį, kalbėtis su mokytoja ir klausti, kaip vaikui sekasi, gilintis į kylančias problemas.“
Psichologas sako, kad jei vaikas skundžiasi, jog patiria patyčias, reikėtų su juo pasikalbėti. Dažnas vaikas, teigia A.Segal, iš kitų tyčiojasi nežinodamas, kad tai patyčios. „Informavimas padaro pokytį ir turi efektą. Taip pat reikia paaiškinti, kad patyčios – savotiškas galios žaidimas, kurio tikslas – parodyti, kas galingesnis. Vaikui sakykite, kad reikėtų ne kovoti, o neutraliai atsikirsti ir norą tyčiotis panaikinti“, – sako specialistas.
Vis dėlto atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas mokykloje jaučia įtampą – būtina. Pastovi įtampa gali lemti prastesnius mokymosi rezultatus: „Žmonių, patiriančių pastovią įtampą, kognityviniai įgūdžiai silpnėja. Tai mąstymo greitis, atmintis, dėmesys, išmokimo procesai. Jei vaikas nesugeba susitvarkyti su kylančia įtampa, atsiranda tikimybė, kad blogiau seksis mokytis, rezultatai gali būti prastesni.“
