Įžūlumą psichologas T.Lagūnavičius apibrėžia kaip elgesį, kai vaikas atsisako vykdyti tam tikrus nurodymus, atsikalbinėja. Tam, kad pažemintų savo tėvus ir pademonstruotų savo dominavimą, kartais daro tai net viešai. Įžūlus vaikas nebando orientuotis į tam tikrus autoritetus, nesilaiko nurodytų taisyklių, o tai tėvams dažnai sukelia daugybę problemų.
Psichologas pateikia kelis patarimus, galbūt padėsiančius vaikų elgesyje sustabdyti ar net visiškai atsisakyti įžūlumo.
- Stabdymas. Bet kokia įžūlumo apraiška iškart turi būti stabdoma. Pradžioje vaikas tarsi tikrina ribas, apibrėžiančias, kiek jis gali būti įžūlus. Įžūlumą stabdyti reikia net ir ribų tikrinimo metu.
- Paaiškinimas. Sustabdžius įžūlaus elgesio apraišką, vaikui reikia paaiškinti, kaip dera elgtis kiekvienoje situacijoje. Skirtingose gyvenimo situacijose įprasta elgtis skirtingai, todėl ir vaikui tai paaiškinti yra būtina. Patartina pradėti nuo kraštutinių atvejų, pavyzdžiui, paaiškinant, kaip elgiamasi teatre, bažnyčioje, namuose, svečiuose ir pan. Kuo daugiau situacijų, tuo daugiau ir elgesio alternatyvų.
- Reikalavimas. Paaiškinus, kad kiekviena situacija atitinkamai turi savo elgesio modelį, iš vaiko reikia reikalauti, kad laikytųsi taisyklių ir elgtųsi tinkamai konkrečioje situacijoje.
- Aiškios sankcijos. Vaikui rekomenduojama nurodyti, kad nesilaikant taisyklių, jam bus taikomos konkrečiai įvardijamos sankcijos. Taikyti sankcijas reikia palengva, nepritaikant pačios stipriausios sankcijos iškart. Elgesiui nesitaisant, sankcijas galima sunkinti. Anot psichologo, vaikams baisiau nebeturėti to, ką jau turėjo, nei negauti to, kas buvo pažadėta, kad gaus. Pavyzdžiui, jei atimsite žaislą, kurį vaikas jau turėjo, jis patirs didesnį skausmą, nei negavęs žaislo, kuris buvo dar tik žadėtas. Todėl pirmiausia patartina taikyti bausmę „negausi arba gausi mažiau“ principu, o elgesiui nesitaisant – bausmę stiprinti iki „atimsiu“.
- Priminimas. Vaikui nuolat reikia priminti tam tikrą tinkamo elgesio ritualą, nes vaikas gali jį tiesiog užmiršti. Pavyzdžiui, jei šeimoje įprasta į senelį kreiptis „jūs“, o ne „tu“, prieš vykstant aplankyti senelio, vaikui reikėtų priminti šį faktą, tam, kad būtų išvengta įžūlumo.
- Skatinimas. Vaiką reikia skatinti elgtis tinkamai ir mokyti pagarbaus elgesio ritualų. Pavyzdžiui, reikia paaiškinti, kad (ir kodėl) svarbūs rankos paspaudimai, galvos palenkimai ir pan. Pagarbaus elgesio skatinimas naudingas, nes ateityje be jo vaikas neapsieis, pavyzdžiui, norėdamas pasiekti tam tikrų rezultatų karjeroje ir kitose srityse.
Jeigu po šių patarimų įžūlus elgesys ir toliau kartojasi, reikia:
- Atlikti analizę, kokiose situacijose pasireiškia įžūlus vaiko elgesys. Dažnu atveju toks elgesys yra paskatinamas nerimo, kuris atsiranda dėl nežinojimo, kaip elgtis tam tikroje situacijoje.
- Prisiminti, kas išprovokuoja įžūlų elgesį. Išprovokuoti gali daugybė veiksnių, kurie yra tarsi impulsas, skatinantis atsirasti įžūlumui. Tokius impulsus būtina šalinti.
- Dalyvauti konsultacijose. Dalyvauti galima ir grupinėse, ir individualiose konsultacijose.
Grupinės konsultacijos turėtų būti dviejų tipų:
- Vaikų konsultacijos, dalyvaujant specialistui. Vaikai, dalydamiesi patirtimis, galbūt pamatytų tinkamas elgesio alternatyvas, kurias nuspręstų perimti.
- Tėvų konsultacijos, dalyvaujant specialistui. Kartais dalyvaujant ir vaikams. Kalbėjimas kaip kitiems tėvams sekasi spręsti šias problemas galbūt parodytų naujų būdų, padedančių patiems skatinti tinkamą vaiko elgesį.
Įžūliam vaiko elgesiui vešėti negalima leisti, nes ateityje užleistas įžūlumas gali duoti ne itin gerus rezultatus. Įžūlus vaiko elgesys tiek su šeimos nariais, tiek ir su svetimais žmonėmis gali sukelti tik problemas. Naudojantis pateiktais patarimais, svarbu parodyti tinkamo elgesio normas ir vaiką skatinti uoliai jų laikytis.
