Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Psichologė apie ankstukus: kaip tėtis gali padėti mamai ir kūdikiui?

Vaikui atėjus į pasaulį per anksti, abu tėvai dažniausiai patiria šoką. Ankstuko trapumas kelia nerimą ir baimę. Natūralu, kad tokioje sudėtingoje situacijoje dėmesys visų pirma koncentruojamas į naujagimio ir mamos fizinę sveikatą bei emocinę būklę. Tėčiai dažnai lieka tarsi nuošalyje, apimti bejėgiškumo jausmo ir nežinantys, kuo galėtų pagelbėti. Psichologė Ieva Sidaravičiūtė dalinasi patarimais, kaip, susilaukus neišnešioto vaiko, vyrai gali padėti sau ir savo šeimai išlikti stipriais.
Tėtis su naujagimiu
Tėtis su naujagimiu / „Scanpix“ nuotr.

Priimkite jausmus

Jausmai kyla nepriklausomai nuo mūsų norų. Tai atsakas į tai, kas vyksta vidiniame ar išoriniame pasaulyje. Gimus ankstukui ir atsidūrus krizinėje situacijoje, natūralu patirti stiprius jausmus – pasimetimą, baimę, bejėgiškumą. Psichologė pasakoja, kad net ir visomis išgalėmis besistengiant juos užgniaužti ar bandyti paslėpti, jie anksčiau ar vėliau ras būdą išlįsti į paviršių.

„Vyrams ne visuomet norisi kalbėti apie jausmus. Dažnai jie netgi sąmoningai to nedaro, taip bandydami apsaugoti kitus šeimos narius nuo dar didesnio emocinio krūvio. Visgi tam, kad jausmų intensyvumas bent kiek sumažėtų, juos būtina pastebėti, priimti. Svarbiausia atrasti tinkamą laiką ir būdą tai padaryti.

Pripažinę sau, kad jaučiasi neramiai ar išgyvena baimės jausmą, vyrai gali pradėti ieškoti būdo, kaip su šia patirtimi gyventi toliau. Emocijų pripažinimas ir išsakymas gali tapti vienas kito palaikymo būdu. Juk dažniausiai tėčiai dėl savo vaikų nerimauja ne ką mažiau nei mamos“, – pranešime spaudai teigia I.Sidaravičiūtė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vilnietė Lina Bylienė: „Gimęs Dominykas svėrė 1700 g. Pirmąkart jį apžiūrėjau vyro įamžintame filmuke“

Atraskite tinkamą vaidmenį

Gimus ankstukui, nepasiruošusiais gali pasijausti abu tėvai. Dažniausiai mamos gulasi į ligoninę prižiūrėti vaiko, maitina jį savo pienu. Tuo tarpu tėčiams gali būti sunkiau atrasti savo vaidmenį.

„Pirmaisiais ankstuko gyvenimo mėnesiais, tėčių vaidmuo rūpinantis vaiku yra kitoks nei mamos. Tačiau jis ne mažiau svarbus. Raginame tėčius įsitraukti į vaiko priežiūrą: laikyti jį ant rankų, keisti sauskelnes, maitinti iš buteliuko, nuraminti. Gera matyti, kad įsitraukusių tėčių tikrai daug.

„Scanpix“ nuotr./Ankstukas inkubatoriuje
„Scanpix“ nuotr./Ankstukas inkubatoriuje

Mamai besirūpinant naujagimiu, tėčiui neretai tenka laikyti visus keturis namų kampus. Tai ypatingai svarbu, jeigu šeimoje yra vyresnių vaikų. Taip pat tenka sugalvoti, kaip suderinti darbą, namų buitį, apsilankymus ligoninėje. Išaugusi atsakomybė vyrams netgi gali suteikti savotiškos stiprybės“, – pasakoja psichologė.

Išsiaiškinkite partnerio lūkesčius

Vyrui labai svarbu žinoti, ko moteris iš jo tikisi. I.Sidaravičiūtė primena, kad minčių skaityti nemokame, tad atspėti, kas geriausiai padėtų krizinėje situacijoje, kurioje dalyvauja abu partneriai, gali būti itin sunku.

„Vienoms moterims norisi, kad vyras kuo daugiau laiko būtų šalia. Kitos nori, kad vyras kuo labiau įsitrauktų į naujagimio priežiūrą. Pasitaiko, kad mamos iš vyrų nori tik fizinės pagalbos: atvežti maisto, būtinų daiktų, išleisti ją pabūti trumpai su savimi.

Tėčiams patariama įsiklausyti į moters poreikius, o dar geriau – tiesiai apie juos paklausti.

Kartais moterys jaučiasi dėkingos vyrams, jei šie dalinasi savo jausmais. Taip jos nesijaučia esančios vienos su savo išgyvenimais. Tėčiams patariama įsiklausyti į moters poreikius, o dar geriau – tiesiai apie juos paklausti, nes skirtingu metu jie gali būti vis kitokie“, – teigia I. Sidaravičiūtė.

Pasidalinkite atsakomybėmis

Anksčiau pasaulį išvydę mažyliai su mama ligoninėje gali praleisti ir kelis mėnesius. Prieš išvykimą iš ligoninės šeima specialiai ruošiama, suteikiant jai naudingos informacijos, kaip savarankiškai prižiūrėti ankstuką. Svarbu, kad su šia informacija susipažintų tiek mama, tiek tėtis.

„Paliekant ligoninės stacionarą, ligoninės personalas atsako į kylančius klausimus, pamoko įgūdžių, kurių gali prireikti namuose, aptaria galimas sudėtingas situacijas, nurodo, su kokiais sveikatos priežiūros specialistais toliau bendrauti. Šios informacijos įsisavinimas itin svarbus abiem partneriams. Tuomet, priimdami sprendimus namuose, tėvai gali dalintis atsakomybe“, – sako psichologė.

Dalyvaukite vaiko raidos procesuose

Pirmieji vaiko gyvenimo metai – tai aktyvios raidos etapas. Iš praktiškai bejėgio, nesavarankiško naujagimio jis pamažu virsta į pakankamai daug suprantantį ir mokantį žmogų. Visaverčiam fiziologiniam ir psichologiniam vaiko vystymuisi būtinas visapusiškas abiejų tėvų įsitraukimas.

Kartais anksčiau laiko gimusiems vaikams reikalingos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Dažniausiai į reabilitacijos užsiėmimus vaikai keliauja su mamomis, tačiau tėčių vaidmuo taip pat reikšmingas.

„Svarbu, kad reabilitacijos procese, tegu ir netiesiogiai, dalyvautų ir vyras. Jis turi suprasti, kokius sunkumus patiria vaikas, kokios pagalbos jam reikia. Reabilitacija veiksmingiausia tuomet, kai ji integruojama į kasdienes veiklas su vaiku. Tėčiams pravartu žinoti, kokie pratimai, žaidimai reikalingi jų vaikui“, – teigia I. Sidaravičiūtė.

Visi norintys padėti užaugti patiems mažiausiems, kviečiami prisidėti prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“. Aukoti galima pavedimu, skiriant 2 proc. GPM, perkant specialiu „Ankstukų" akcijos ženklu pažymėtas prekes „Maxima“ prekybos centruose arba metant pinigus į aukojimo dėžutes, esančias parduotuvėse.

Daugiau informacijos www.ankstukai.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų