Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Psichologė apie išmaniųjų technologijų įtaką vaikui: „Tai neugdo gebėjimo bendrauti realybėje“

Maždaug trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje kiekvieną laisvadienį vidutiniškai prie ekranų praleidžia daugiau nei 3 valandas, pradinukai ir vyresnio amžiaus vaikai, kaip ir dauguma jų tėvų, su išmaniaisiais telefonais beveik nebesiskiria visą dieną, o kartais – ir naktį, rašome pranešime žiniasklaidai.
Berniukas su planšete
Berniukas su planšete / 123RF.com nuotr.

Su kokiomis rizikomis susiduria į technologijų spąstus patekę vaikai ir ar išmanieji prietaisai daro tėvus išmanesniais, asociacijos „Mentor Lietuva“ jiems organizuotame seminare atskleidė VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė psichoterapeutė Roma Jusienė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Roma Jusienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Roma Jusienė

Išmaniosios technologijos trikdo vaikų raidą

Įvairių tyrimų rezultatai patvirtina, jog vaikų raidai svarbus ne tik tėvų pavyzdys, aiškios taisyklės, bet ir realiojo aplinkoje, gyvai atliekami įvairūs užsiėmimai, kurių negali imituoti kompiuteriniai ar telefoniniai žaidimai.

„Kiekviename vaiko raidos etape yra svarbių veiklų, kurių negali pakeisti išmaniosios technologijos. Kalbant apie labai mažus vaikus, viena iš svarbiausių veiklų yra laisvas, kūrybinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikas pats kuria situacijas, jas inicijuoja, stabdo. Daugybė tyrimų rodo, kad tokia veikla labiausiai ugdo vaiką“, – akcentuoja psichoterapeutė.

Nors šiais laikais yra sukurta daugybė kūrybinių kompiuterinių žaidimų, kuriuose suteikiama galimybė kurti pasaulius, piešti ar žaisti, jie negali patenkinti visų vaikui reikalingų pažinimo poreikių.

„Tokie žaidimai, nors ir besiorientuojantys į vaikų kūrybiškumą, dažniausiai tik apriboja vaiką bei jo fantaziją. Juos žaidžiant nėra įtraukiami skirtingi pojūčiai, pavyzdžiui, vaikas negali realiai paliesti norimo daikto, pajusti jo kvapo, neįtraukiamas kūno valdymas.

Žaisdami tikrus žaidimus, vaikai lengviau ir greičiau supranta aplink juos supantį pasaulį ir gerina savo kūno jautimą bei valdymą, taip pat patiria žymiai didesnį džiaugsmą, malonumą ir laisvę“, – pasakojo R.Jusienė.

Pasak psichologės, kompiuteriniai žaidimai kuria tik šių pojūčių ir jausmų iliuzijas. Jos ypač vilioja mokyklinio amžiaus vaikus, kurie susiduria su pirmomis nesėkmėmis ir ne visada sulaukia tinkamos pagalbos.

„Pradinukai vienareikšmiškai yra labai smalsūs, siekiantys pažinti, atrasti, suprasti. Pradėjus lankyti mokyklą ir patyrus nesėkmes, vaikai labai lengvai gali pasijusti menkaverčiais, prastesniais už kitus.

O lengvai pasiekiami kompiuteriniai žaidimai suteikia vaikui galimybę laimėti, gauti prizą ir kompensuoti sėkmės stoką, tačiau tokie žaidimai tik sukuria iliuziją: iš vienos pusės tu lyg ir patiri sėkmę, bet realiame gyvenime nebūtinai tampi savimi labiau pasitikintis ar sėkmingesnis“, – aiškino psichologė.

Paauglystėje svarbus realaus santykio kūrimas

Realus bendravimas, bendraamžių palaikymas ir pritapimas ypač svarbus ir reikalingas paauglystėje. „Tie paaugliai, kurie sunkiai sugeba kurti santykius su aplinkiniais, komunikuoti, dažnai ir šeimose neturi artimo ryšio su suaugusiais. Tokie vaikai realaus santykio trūkumą kompensuoja naršydami ir komunikuodami socialiniuose tinkluose.

Tačiau tai neugdo jų gebėjimo bendrauti ir vėliau kurti santykių realybėje. Tuo tarpu jaunuolių, kurie turi stiprius bendravimo įgūdžius realybėje, socialiniai tinklai taip neveikia, nes iliuzijomis ir pakaitiniais sprendimais jie netenkina esminio poreikio būti artimame santykyje su kitu žmogumi“, – pasakojo specialistė.

Ji pabrėžia, jog nemokėjimas patenkinti šio poreikio taip pat ugdo priklausomybę nuo išmaniųjų technologijų. „Gali būti, kad kitų būdų, kaip patenkinti savo poreikius, vaikas net nežino, neieškojo arba bandė ieškoti, bet liko nusivylęs. Pavyzdžiui, vaikas kreipėsi į tėvus, prašydamas pagalbos, kai jam buvo neramu, o jie pasakė „eik šalin“ ir nusigręžė į telefono ar kompiuterio ekraną.

Ko vaikas išmoksta, matydamas tokį pavyzdį? Jis tai priima kaip normalų elgesį ir išmaniuosius prietaisus naudoja, kai jam neramu ar nori pabėgti nuo problemų. Dar tiesesnis kelias į tokio pobūdžio priklausomybes, kai mes patys vaikui atkišame išmanųjį telefoną ar įjungiame filmukus, kai jis būna sunerimęs ar prislėgtas, kai „neranda sau vietos“, – sakė psichoterapeutė.

Norint, kad vaikai nepapultų į technologijų spąstus, Roma Jusienė pataria kiekvieną dieną su vaiku realiai bei kokybiškai bendrauti mažiausiai pusvalandį, o laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų prietaisų, nustatyti vadovaujantis įvairių tyrimų išvadomis.

Remiantis jomis, 2 metų neturintiems vaikams naudotis išmaniaisiais prietaisais iš viso negalima, iki 6 metų vaikai per dieną prie jų saugiai gali praleisti iki 30 min. Pradinukams bei paaugliams saugus rekomenduojamas laikas – 2 valandos per dieną, geriau dalinant jas bent į dvi dalis po valandą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?