Nors visi šie jausmai yra normalūs ir suprantami, tėvai turėtų aiškiai žinoti, ką išgyvena jų vaikai bei padėti jiems suprasti, kas vyksta pasaulyje. Kalbėtis apie nemalonius dalykus gali būti iš tiesų sudėtinga, tačiau psichologė Eglė Stanienė teigia, jog apsimesti, kad dramblio kambaryje nėra, nereikėtų, rašoma pranešime spaudai.
Specialistė aptaria, su kokiais iššūkiais susiduria auganti karta bei dalinasi patarimais, kaip su vaikais kalbėtis apie karą ir netektis.
Vadovavimą keičia bendradarbiavimas
Anot E.Stanienės, pastebima, kad šiuo metu auganti karta yra uždaresnė, jautresnė, trumpiau išlaikanti dėmesį nei prieš tai buvusios kartos, kuri visko mokosi bandydama, o veiklų skirstymas pagal lytį pamažu dingsta.
„Dabartiniai vaikai nuo mažų dienų gyvena tarp išmaniųjų įrenginių ir moka jais naudotis, o internetinis bendravimas dažnesnis nei realus, todėl jie įprastai jaučia didesnį nerimą. Vienas ryškiausių šios kartos bruožų – ji reikalauja daugiau bendradarbiavimo nei vadovavimo“, – kalba specialistė.
Vyresniems vaikams, paaugliams didžiulę įtaką, pasak psichologės, turėjo ir pandemija:
„Tokiame amžiuje natūralus raidos etapas yra būti tarp bendraamžių, bendrauti, priklausyti tam tikrai grupei, ko pandemijos metu neliko. Siekdami bendravimo su bendraamžiais, jaunuoliai daugiau laiko praleisdavo prie kompiuterio, o tai neigiamai veikia poilsį, miegą bei skatina nerimo padidėjimą.“
Atsižvelgiant į tai, jog auga jautri karta, E.Stanienė atkreipia dėmesį, kad tėvai vaikus auklėti turėtų sąmoningai.
„Pagrindinis dalykas – nenaudoti bausmių, atsisakyti psichologinio ir fizinio smurto. Nemanipuliuoti vaikais, – perspėja E.Stanienė ir skatina stengtis stiprinti ryšį su vaiku per bendravimą, bendrą laiko leidimą, ribų išlaikymą. – Tėvai turi rūpintis vaiko emocine sveikata, supažindinti su emocijomis ir aptarti, kaip galima su jomis tvarkytis. Taip pat svarbu kurti artimą ryšį ir palaikyti taikią, ramią aplinką, kurioje vaikas auga.“
Kaip kalbėtis apie karą ir netektis?
Psichologė atkreipia dėmesį, jog kurti saugią aplinką pasaulyje vykstant krizėms, yra sudėtinga, tačiau įmanoma užduotis. Pasak E.Stanienės, pirmiausia tėvai turėtų stebėti emocinę savo vaiko būseną ir, atsižvelgiant į ją bei vaiko amžių, pradėti kalbėtis.
„Kalbant apie karą, svarbu stebėti, kokią informaciją vaikas mato per televiziją, skaito internetiniuose puslapiuose. Mažesniems vaikams pakanka abstrakčios informacijos, tačiau su vyresniais vaikais geriau viską stebėti kartu, aptarti, kas vyksta, atsakyti į jam kilusius klausimus. Svarbu paminėti, kad karas Lietuvoje nevyksta“, – pataria E.Stanienė.
Svarbu paminėti, kad karas Lietuvoje nevyksta.
Pasak specialistės, kalbant apie netektį, vaikams reikia paaiškinti, ką ji reiškia – kad žmogaus kūnas nebeveikia ir mes niekada su juo nebegalėsime pasikalbėti, žaisti ar gerti arbatos:
„Tėvai turi pasikalbėti su vaikais apie jausmus, perspėti, kad normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę ir paaiškinti, jog mirtis – neišvengiamas dalykas.“
Stebėti elgesį turi ir tėvai
E.Stanienė pažymi, jog vaikai stebi suaugusiųjų elgesį, todėl pirmiausia tėvai turėtų kontroliuoti save.
„Pajausti pokyčius, kad kažkas vyksta ne taip, vaikai iki trejų metų gali tik per tėvų nerimą, irzlumą, pervargimą, todėl jiems derėtų atkreipti dėmesį į savo elgesį. Svarbiausias dalykas yra išlaikyti rutiną, nes vaikams ji suteikia saugumo jausmą, kuris yra ypač svarbus vaiko vystymuisi“, – pasakoja psichologė.
Jai antrina ir tinklaraščio „mokomoko“ įkūrėja Diana Gabriūnaitė, kuri jau kelerius metus dirba aukle ir, papildydama savo patirtį ekspertų žiniomis, stengiasi padėti tėvams augti kartu su vaikais.
D.Gabriūnaitė pastebi, kad tėvams išties ne visuomet pavyksta tinkamai susitvarkyti su savo emocijomis, todėl jų jaučiamas pyktis, liūdesys, pasimetimas ar nežinia paveikia ir vaikus.
„Vaikai dar tik auga, bando pažinti save ir aplinką, todėl tėvų jaučiamas nesaugumas daro didžiulę įtaką jų raidai. Pastebiu, kad dabar augantys vaikai yra uždaresni, jautresni ir mažiau savimi pasitiki, todėl tėvų kuriamas saugumas jiems yra būtina sąlyga augti ir įgauti pasitikėjimo tiek savimi, tiek kitais“, – pasakoja D.Gabriūnaitė.
Pasitikėkite vaiku
Pasak D.Gabriūnaitės, ryšys su tėvais augančiam vaikui yra gyvybiškai svarbus – jis padeda lavinti gebėjimus, pažinti pasaulį, o besąlyginė pagarba padeda vaikams suprasti, jog jie sukurti mylėti ir būti mylimi.
Jai pritaria ir psichologė E.Stanienė, kuri įvardija tris pagrindines taisykles, kuriomis, anot specialistės, turėtų vadovautis tėvai:
„Manau, pati svarbiausia taisyklė – pasitikėti vaiku. Tai padeda nesugriauti ryšio, o priešingai – jį stiprinti. Jei pasitikite vaiku, suteikiate jam laisvę išbandyti save, mokytis ir augti. Antra svarbi taisyklė – aiškios ribos, kurias reikia ne tik turėti, bet ir jų laikytis, o trečioji – besąlygiška meilė vaikui.“
